- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-1051-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05034-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius (pirm.)
- Ieškovas
- Mano Būstas Vilnius
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.3Žyminio mokesčio primokėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties byloje pagal UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. L., prašydamas iš atsakovės priteisti 289,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB ,,Mano Būstas Vilnius” procesinį terminą iki 2021-03-01 pateikti teismui patikslintą ieškinį, atitinkantį CPK 111-114 str., 135 str. keliamus reikalavimus, t. y. sukonkretinti ieškinio faktinį pagrindą, detalizuoti atsakovės ieškovui susidariusią skolą ir patikslinti skolos susidarymo laikotarpį, kartu nurodant kodėl į atsakovės skolinį įsipareigojimą buvo įtraukti ankstesniais laikotarpiais susikaupę pradelsti mokėjimai, susidarę dar iki 2019-10-01.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė teismui 2021 m. vasario 28 d. paaiškinimus, kuriuose atsakė į visus teismo keliamus klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi sprendė ieškovo UAB ,,Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos išieškojimo, laikyti nepaduotu ir grąžinti.
Šalies argumentai
5. Nutartyje nurodė, kad ieškovas, šalindamas nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė tik pareiškimą dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas, šalindamas nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, juos pašalino nepilnai, o tik dalinai, t. y. ieškovas nepateikė teismui vientiso procesinio dokumento (patikslinto ieškinio) bei iš esmės nepatikslino ir nesukonkretino ieškinio faktinio pagrindo, tinkamai nedetalizavo skolos sumos bei nepateikė skolos susidarymą pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas turi pareigą trinkamai bei aiškiai viename procesiniame dokumente suformuluoti savo visus ieškininius reikalavimus, kadangi nuo to priklauso tinkamos atsakovo gynybos (t. y. atsikirtimų) ribos, be to, procesinis dokumentas (ieškinys ar patikslintas ieškinys) yra siunčiamas priešingai šaliai (atsakovui) dėl atsiliepimo pateikimo, todėl šiuo atveju ieškovui nepateikus vientiso procesinio dokumento, nėra aiški visų ieškovo ieškininių reikalavimų apimtis (LR CPK 176 str. – 179 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2021 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantė nurodo, kad 2021 m. kovo 1 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo paaiškino teismui, kad šioje situacijoje nereikia konkretinti skolos susidarymo laikotarpio, kaip to reikalauja teismas. Nurodė, jog „ <...> 50,76 EUR skolos sumą nurodytą skolų valdymo ataskaitos 2019-10-01 pozicijoje yra padengta Atsakovės atliktais mokėjimais, kurie buvo atlikti laikotarpiu nuo 2019-10-01d. iki 2020-12-31 d., todėl už ankstesnį laikotarpį reikalauti iš Atsakovės sumokėti, Ieškovas neturi teisės. Pažymime, jog nurodytu laikotarpiu Atsakovė Ieškovui sumokėjo 70,00 EUR sumą (ši informacija matosi skolų valdymo ataskaitoje skiltyje „Sumokėta“)“. Tai reiškia, jog teismo reikalavimai buvo įvykdyti.
6.2. Teismas nurodo, jog ieškovas nepateikė „skolos sudarymą pagrindžiančių įrodymų“, tačiau nutartyje dėl trūkumų šalinimo reikalavo patikslinimo dėl skolos laikotarpio ir nurodyto skolos likučio periodo pradžiai, ką ieškovas atliko. Vadinasi įrodymai byloje buvo pateikti.
6.3. Įrodymų nepakankamumas negali būti priežastimi atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB ,,Mano Būstas Vilnius” procesinį terminą iki 2021-03-01 pateikti teismui patikslintą ieškinį, atitinkantį CPK 111-114 str., 135 str. keliamus reikalavimus, t. y. sukonkretinti ieškinio faktinį pagrindą, detalizuoti atsakovės ieškovui susidariusią skolą ir patikslinti skolos susidarymo laikotarpį, kartu nurodant kodėl į atsakovės skolinį įsipareigojimą buvo įtraukti ankstesniais laikotarpiais susikaupę pradelsti mokėjimai, susidarę dar iki 2019-10-01.
9. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas pateiktame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovės 289,58 Eur skolą ir ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovės įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-12-31 už ieškovo atsakovei suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas, tačiau iš ieškovo nurodytų aplinkybių iki galo nėra aišku, kaip per nurodytą laikotarpį susidarė atsakovės skola ieškovui. Iš kartu su ieškiniu pateiktos mokesčių suvestinės turinio nustatyta, kad jau 2019-10-01, nuo kada buvo pradėtas skaičiuoti atsakovės skolos susidarymo laikotarpis, atsakovei buvo priskaičiuota ir 50,76 Eur skola, susidariusi dar ankstesniais laikotarpiais, t. y. iki 2019-10-01. Todėl esant šioms aplinkybėms – netiksliam ir nekonkrečiam ieškinio faktiniam pagrindui, teismas daro išvadą, kad ieškovas turėtų pateikti teismui patikslintą ieškinį, sukonkretindamas ieškinio faktinį pagrindą, kuriame būtų detalizuota atsakovės ieškovui susidariusi skola ir sukonkretintas skolos susidarymo laikotarpis, t. y. argumentuojant kodėl į atsakovės skolinį įsipareigojimą buvo įtraukti ir ankstesniais laikotarpiais susikaupę pradelsti mokėjimai.
10. Ieškovas pateikė teismui 2021 m. vasario 28 d. paaiškinimus, kuriuose atsakė į visus teismo keliamus klausimus nurodydamas, kad: 50,76 EUR skolos sumą nurodytą skolų valdymo ataskaitos 2019-10-01 pozicijoje yra padengta Atsakovės atliktais mokėjimais, kurie buvo atlikti laikotarpiu nuo 2019-10-01d. iki 2020-12-31 d., todėl už ankstesnį laikotarpį reikalauti iš Atsakovės sumokėti, Ieškovas neturi teisės. Pažymime, jog nurodytu laikotarpiu Atsakovė Ieškovui sumokėjo 70,00 EUR sumą (ši informacija matosi skolų valdymo ataskaitoje skiltyje „Sumokėta“). Ieškovas, pabrėžia, jog užskaitydamas atsakovų mokėjimus remiasi LR CK 6.55 str. 2 d. reglamentavimu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017 pažymėjo, kad: “CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko” <…> CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti Atsakovės įmokas į jos turimas skolas, pagrįstai taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas, numatantis, kad: “kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina”.
11. Tačiau skundžiama nutartimi teismas ieškinį laikė nepaduotu todėl, kad ieškovas nepateikė teismui vientiso procesinio dokumento (patikslinto ieškinio) bei iš esmės nepatikslino ir nesukonkretino ieškinio faktinio pagrindo, tinkamai nedetalizavo skolos sumos bei nepateikė skolos susidarymą pagrindžiančių įrodymų.
12. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Ieškinyje yra nurodytas: labai aiškus ieškovo reikalavimas – priteisti iš atsakovės 289,58 Eur skolą; šio reikalavimo faktinis pagrindas – skola susidarė už ieškovo atsakovei suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas; įsiskolinimo laikotarpis - nuo 2019-10-01 iki 2020-12-31; išsami skolos detalizacija, pateikta kartu su ieškiniu labai aiškioje skaičiavimų lentelėje. Be to į teismo klausimą dėl skolos susidarymo aplinkybių yra taip pat lakoniškai ir suprantamai atsakyta 2021 m. vasario 28 d. paaiškinimu, kuris niekaip nekeičia ieškinio esmės. Todėl darytina išvada, kad šio paaiškinimo nebuvo jokio reikalo inkorporuoti į ieškinio turinį ir abu šios dokumentus pateikti kaip vieną.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė skolos susidarymą pagrindžiančių įrodymų. Tačiau kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
14. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti, todėl skundžiama nutartis naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.