- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-572-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01376-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- M. Ž.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1682-454/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ 2017 m. sausio 24 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. Ž. 628,34 Eur įsiskolinimą už tiekiamą šilumą, 23,10 Eur delspinigių, bylinėjimosi išlaidas – 10 Eur žyminį mokestį ir 1,71 Eur už duomenų gavimą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą ieškovė prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, tačiau, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, nustatė ieškovei terminą patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Šalies argumentai
3. Ieškovė AB „Kauno energija“ 2017 m. kovo 3 d. pateikė teismui ieškinį (1 t., b. l. 36–39), kuriame prašė priteisti iš atsakovo 628,34 Eur skolą, 23,10 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat bylinėjimosi išlaidas – 20 Eur žyminį mokestį ir 1,71 Eur už duomenų gavimą.
4. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu 23/100 dalys pastato nuosavybės teise priklauso atsakovui. Registro duomenų pastabose ir nuorodose pažymėta, kad į 23/100 dalis gyvenamojo namo lA3p įeina butas Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas (duomenys neskelbtini)), kuris nesuformuotas atskiru nekilnojamuoju daiktu. Atsakovui naudojant šilumą iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti priskaičiuotus mokesčius sąskaitose nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius (mokėtojo kodas 25090380). Šiluma pastatui buvo patiekta ir išskirstyta vartotojams, tačiau atsakovas už ją nemokėjo (mokėjo dalinai), todėl už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. susidarė skola už tiekiamą šilumą – 628,34 Eur. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 23,10 Eur delspinigių.
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti (1 t., b. l. 46–47).
Šalies argumentai
6. 2017 m. birželio 29 d. atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl 2017 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-5616- 454/2017, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 55–62). Pareiškime atsakovas be procesinių pagrindų sprendimui už akių panaikinti nurodė, kad teismo sprendimas taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas. Į pastatą patiekta šilumos energija turi būti apskaitoma ir atsiskaitymas turi būti paremtas būtent apskaitos prietaisų rodmenimis, ką patvirtina ir CK 6.388 str., nustatantis, kad abonentas moka tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, nebent šalių pasirašyta sutartis numatytų kitaip. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsniu vartotojams patiektos šilumos energijos kiekio matavimo priemonės yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, kurie įrengiami pastato šilumos įvade – šilumos pirkimo-pardavimo vietoje/ tiekimo-vartojimo riboje (Šilumos ūkio įstatymo 11 str. 2 d.). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr.1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 p. (galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu redakcija) mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo (jo dalies) įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jei įvadinio apskaitos prietaiso nėra – pagal normas, kurias tvirtina savivaldybė. Analogiškai atsiskaitymą su šilumos tiekėju pagal įrengtus įvadinius apskaitos prietaisus nustato ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ieškovė byloje neatskleidė reikšmingų ginčo išsprendimui aplinkybių, o būtent to, kad pastate (duomenys neskelbtini), yra du atskiri šilumos įvadai – ŠAP 1 ir ŠAP 2. Ant kiekvieno iš jų įrengti atskiri pastato įvadiniai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. ŠAP 2 įrengtas įvadinis atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas apskaito šilumą tiekiamą atsakovui priklausančiai pastato daliai (23/100 namo dalims), o pastato 23/100 dalių atskiro šilumos apskaitos pradžios laikas – (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančioje namo dalyje taip pat įrengta ir alternatyvi atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinė sistema „oras - oras“. Pastato laiptinės nešildomos. Ieškovė neatskleidė ir to, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už šilumos energiją patiektą atsakovui tenkančiai pastato daliai pagal įvadinį apskaitos prietaisą įrengtą (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovui patiekta šilumos energija yra apskaitoma ir atitinkamai atsakovas turi pareigą su ieškove atsiskaityti būtent pagal įvadinį apskaitos prietaisą įrengtą (duomenys neskelbtini) yra patvirtinusi ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri atsakydama į ieškovės paklausimą dėl ieškovei tiekiamos / parduodamos šilumos energijos apskaitos, 2008 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad atsakovas yra privatizavęs pastato dalį ir šilumos energijos tiekimo / vartojimo, atitinkamai pirkimo–pardavimo riboje yra įsirengęs atskirą šilumos apskaitą, todėl apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini), matuojantis šilumos energijos suvartojimą atsakovui nuosavybės teise priklausančioje pastato dalyje, ir šilumos apskaitos prietaisas Nr. (duomenys neskelbtini), matuojantis šilumos suvartojimą likusioje pastato dalyje laikytini lygiagrečiai įrengtais atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais. Tai, kad atsakovui patiekta šilumos energija yra apskaitoma ir atitinkamai atsakovas turi pareigą su ieškove atsiskaityti tik pagal įvadinį apskaitos prietaisą įrengtą ŠAP 2 yra patvirtinusi ir pati ieškovė 2008 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 20-2937, be kita ko, tuo pagrindu perskaičiuodama už patiektą šilumos energiją priskaičiuotas sumas. Vadovaujantis Šilumos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžiant dėl pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams, prioritetas teikiamas pastato bendraturčių susitarimui. Atsižvelgdami į tai, kad pastate naudojami skirtingi šildymo būdai, 2009 m. spalio 16 d. susitarimu šilumos vartotojai (pastato bendrasavininkai) įformino susitarimą dėl pastate suvartotos šilumos išdalinimo, numatant, kad šilumos bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas turi būti lygus nuliui. Šiam būdui pritarė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarimas nėra nutrauktas, jis galiojantis ir nenuginčytas, ginčo dėl jo teisme nėra. Iš ieškovės pateikto žiniaraščio galima daryti išvadą, jog sumos apskaičiuotos nesivadovaujant įvadinio atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, įrengto (duomenys neskelbtini) parodymais ir susitarimo nuostatomis, t. y. atsakovo reikalaujama sumokėti už nepatiektą arba netinkamai priskirtą šilumos energijos kiekį.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atmesti 2017 m. birželio 28 d. atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo neatnaujinti (1 t., b. l. 84–87). Ieškovė atsiliepime nurodė, kad šiluma į namo, esančio (duomenys neskelbtini), butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Ieškovė 2016 m. kovo 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo išaiškinusi galiojančių teisės aktų nuostatas bei įvairių kontroliuojančių institucijų nurodymus, kuriais vadovaujasi skirstydama pastate (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumą ir priskirdama ją pastato butų savininkams. Pagal pastato butų savininkų 2009 m. spalio 16 d. susitarimą buvo nuspręsta pastate suvartotos šilumos paskirstymui taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) rekomenduotą taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su metodu Nr. (duomenys neskelbtini), taikant šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficiento reikšmę X PŠ bn = 0,00. Ieškovė minėtą bendraturčių sprendimą dėl X PŠ bn = 0,00 taikymo gavo tik 2010 m. lapkričio 8 d., todėl tokia šio koeficiento reikšmė taikyta nuo 2010 – 2011 m. šildymo sezono pradžios. 2009 – 2010 m. šildymo sezono laikotarpiu ir be vartotojų pasirinkimo taikyti šilumos paskirstymo metodai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šilumos dalis BNP šildymui, įvertinus Komisijos 2009 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, būdavo priskiriama taikant X PŠ bn = 0,20. Ieškovė nuo 2010 – 2011 m. šildymo sezono pradžios iki pat 2014 – 2015 m. šildymo sezono pradžios vadovavosi priimtu sprendimu dėl šilumos kiekio dalies BNP šildyti X PŠ bn = 0,00 taikymo ir atsakovui šios šilumos dalies nepriskirdavo. Butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų prašymu jų butams įrengus individualią šilumos šildymui apskaitą bei bendrą šilumos karštam vandeniui apskaitą, situacija pastate ne visiškai atitiko metodų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, tačiau iki pat 2014 – 2015 m. šildymo sezono pradžios taikyta šilumos apskaitos ir paskirstymo tvarka visi vartotojai, tame tarpe ir atsakovas, buvo patenkinti – butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai mokėjo už šildymą pagal jų skaitiklių rodmenis, šiluma vandens pašildymui, išmatuota bendru apskaitos prietaisu, minėtų keturių butų savininkams būdavo priskiriama proporcingai suvartoto (deklaruoto) karšto vandens kiekiui, atsakovo butui, kadangi šilumos nevartojo, mokesčiai už šilumą skaičiuojami nebuvo. Vadovaujantis Komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 – 2015 m. šildymo sezono pradžios pastate suvartota šiluma skirstoma taikant Komisijos rekomenduotą šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Ieškovė neturi duomenų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas komisijai dėl minėtame rašte išdėstytų nuostatų bei rekomendacijos dėl taikytino šilumos paskirstymo metodo. Pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuojamas šilumos kiekis pastato BNP šildyti (nuo 2015 m. balandžio 1 d. – bendrosioms reikmėms), kuris susideda iš dviejų dalių – šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nuo šildymo sistemos (pastatui – Q PŠ br, butui – Q PŠ br) ir papildomo šilumos kiekio bendrosioms reikmėms dėl tolygaus šildymo sąlygų nesilaikymo (pastatui – SUMA Q BTŠS br, butui – Q BTŠS br). Šie šilumos kiekiai skaičiuojami vadovaujantis visiškai kitais principais negu taikant metodą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju netaikytini nei 2009 m. spalio 16 d. susitarimas dėl X PŠ bn = 0,00 (metode Nr. 3 tokio priskyrimo koeficiento iš viso nėra), nei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata. Taikant metodą Nr. (duomenys neskelbtini) šie abu šilumos kiekiai apskaičiuojami vadovaujantis šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis ir metodo Nr. 3 7.5.1, 7.5.2 ir 14 punktų nuostatomis. Pateikiamose sąskaitose eilutėje „butui priskirta šiluma bendrojo naudojimo patalpų šildymui“ (nuo 2015 m. balandžio mėn. – „šiluma bendrosioms reikmėms“) nurodomo apmokestinamo šilumos kiekio pagrindinę dalį sudaro kaip tik ne butui priskirtas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nuo šildymo sistemos (Q BŠ br), o butui priskirtas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms dėl tolygaus šildymo sąlygų (pagal metodo Nr. 3 13 punktą) nesilaikymo (Q BTŠS br).
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir panaikinti 2017 m. kovo 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.e2-5616-454/2017 (1 t., b. l. 91).
9. Toliau nagrinėjant bylą iš esmės ieškovė AB „Kauno energija“ pateikė 2018-03-22 ieškinio dalies atsisakymą (2 t., b. l. 3–4), kuriame nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu po pateikto ieškovės ieškinio, atsakovas atliktu mokėjimu 2018 m. vasario 13 d. apmokėjo dalį skolos – 143,03 Eur už šilumą. Įvertinus atsakovo atliktą mokėjimą, ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų 143,03 Eur sumoje. Ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už tiekiamą šilumą – 508,41 Eur, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 20,00 Eur žyminį mokestį bei 1,71 Eur už duomenų gavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu priėmė ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies dėl 143,03 Eur skolos priteisimo ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Likusioje dalyje teismas ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo M. Z. ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ 508,41 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,71 Eur (dvidešimt vieną eurą 71 ct) bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 17,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
11. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjant bylą nustatyta, jog šiluma į namo, esančio (duomenys neskelbtini), butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną – ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos proporcingai savo daliai atsako ieškovei už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Pagal pastato butų savininkų 2009 m. spalio 16 d. susitarimą buvo nuspręsta pastate suvartotos šilumos paskirstymui taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotą taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su metodu Nr. (duomenys neskelbtini), taikant šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti koeficiento reikšmę X PŠ bn = 0,00. Vėliau, vadovaujantis komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 – 2015 m. šildymo sezono pradžios pastate suvartota šiluma skirstoma taikant komisijos rekomenduotą šilumos paskirstymo metodą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pastate esančiai šilumos apskaitai, vartotojai turi galimybę patys parengti ir nustatyta tvarka su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderinti individualų šilumos paskirstymo metodą. Atsakovas dėl kito šilumos paskirstymo metodo nesikreipė. Todėl laikytina, kad ieškovė pagal taikomą metodą tinkamai paskaičiuoja už atsakovui tenkančią šilumą bendro turto išlaikymui.
12. Taip pat sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė: „Nustatyta, kad atsakovui tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Atlikus pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 508,41 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.385 straipsnis, 6.391 straipsnis)“.
13. Be to teismas sprendime nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos – 20,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už informacijos paieškas viešuose registruose, iš viso 21,71 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovas M. Z. pateikė apeliacinį skundą (2 t., b. l. 121-128), kuriame prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1682-454/2018 dalį, kuria ieškinys tenkintas iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 508,41 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai be motyvų – pirmosios instancijos Teismas nepasisakė, kodėl nesirėmė nei vienu iš atsakovo pateiktų įrodymu ir nei vienu iš teisinių argumentų, o taip pat ir atsakovo prašyta taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl precedento galios. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė aplinkybėmis:
15.1.1. Atsakovui priklauso pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys, o (duomenys neskelbtini) dalys šio pastato – kitų butų savininkams, abi pastato dalys turi atskirus šilumos, vandens, elektros įvadus, pastate yra įrengti du šilumos punktai ir du įvadiniai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, kurių vienas matuoja šilumą patiektą būtent atsakovui priklausančiai pastato daliai, o kitai pastato daliai patiekta šiluma apskaitoma kitu lygiagrečiai įrengtu apskaitos prietaisu. Todėl, remiantis teisės aktais ir Komisijos išaiškinimu (Komisijos 2008 04 10 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove tik pagal atsakovo pastato daliai įrengtą įvadinį šilumos apskaitos prietaisą.
15.1.2. (duomenys neskelbtini), šilumos vartotojai 2009 m. Susitarimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka buvo pasirinkę taikytinus Komisijos rekomenduotus taikyti šilumos paskirstymo metodus, todėl, esant galiojančiam, nenutrauktam ir nenuginčytam Susitarimui, iškovė neturėjo pagrindo imti taikyti kitus, ne bendraturčių pasirinktus metodus, nes Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostata sprendžiant dėl pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijamo) vartotojams, prioritetą teikia būtent pastato bendraturčių susitarimui.
15.1.3. Ieškovės taikytas šilumos paskirstymo metodas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bei įrengtų atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, ir negalėjo būti taikomas šilumos paskirstymui pastate, o šio metodo taikymas esminiai pažeidė atsakovo teises.
15.1.4.Savininkų sprendimu pastato bendrojo naudojimo patalpose buvo teisėtai nutrauktas šildymas, laiptinės buvo nešildomos (žr. Patalpų savininkų 2009-09-17 susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai tinkamai buvo pranešta ieškovei, todėl turėjo būti taikomos Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 dalies nuostatos, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui nebus taikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas, daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.
15.1.5.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012 išaiškinimas negalėjo būti taikomas ginčo išsprendimui, nes šios bylos ir bylos, kurioje suformuota teisės taikymo taisyklė, faktinės aplinkybės esminiai skiriasi, be to, skiriasi ir taikytina teisė dėl daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui taikomo apmokėjimo už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas, daugumos savininkų sutikimu, bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.
2.2. Kadangi nei dėl vieno iš aukščiau išvardintų teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi atsakovas, pirmosios instancijos teismas nepasisakė, teismas pažeidė ir procesinės teisės normas dėl būtinybės motyvuoti sprendimus (CPK 270 str. 4 d.), o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). CPK 268 str. 4 d. nustato, kad sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio kodekso 270 str. numatytus reikalavimus. Atitinkamai CPK 270 str. 4 d. nustato, kas motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje sprendimo dalyje „turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis įvertinimas. Teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį. Įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį. Visi byloje pateikti įrodymai turi būti įvertinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“, 10 p.). Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė net dėl esminių atsakovo argumentų ir atsakovo pateiktų įrodymų, o tokie motyvavimo trūkumai, remiantis EŽTT suformuota praktika dėl teismų sprendimų motyvavimo reikšmės, reiškia ne tik CPK, bet ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintų garantijų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi šis teismas iš viso nevertino atsakovo paaiškintų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, bei nepasisakė kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui tenkančią šilumos išlaidų dalį ir konkrečią priteistiną sumą, todėl teismo sprendimas neatitinka ir CPK 263 str. reikalavimų dėl teismo sprendimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad atsakovui tenka pareiga mokėti už šilumos energiją, tačiau iš viso nepasisakydamas, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui tenkančią apmokėti šilumos bendrosioms patalpoms šildyti dalį ir kaip paskaičiavo priteistiną už šilumos energiją sumą, pažeidė teismų sprendimų pagrįstumui keliamus reikalavimus.
2.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiskaityti už patiektą šilumą privalo tik pagal į jo pastato dalį įrengtą šilumos apskaitos prietaisą, kaip tą nustato Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis, kad pagal Lietuvos respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo 12 str. 1 d. sprendimai dėl patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo – šilumos paskirstymo metodo – priimami visų to daugiabučio namo savininkų balsų dauguma, kad Komisijos rekomenduotas taikyti šilumos paskirstymo metodas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti taikomas šilumos paskirstymui pastate (duomenys neskelbtini).
2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino ieškinį, nes ieškovė neatskleidė teismui, kad jos pateiktoje priskaitymų už šilumą išklotinėje yra įskaičiuoti delspinigiai, už kuriuos skaičiuojami delspinigiai. Taigi, teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovės reikalaujamą sumą, tame skaičiuje ir delspinigius už priskaičiuotus delspinigius per septynerių metų laikotarpį.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikė ieškovė AB „Kauno energija“ (2 t., b. l. 131-132) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad skaičiuodama mokesčius ieškovė taiko netinkamą šilumos paskirstymo metodą, ir mano, kad 2018-11-09 Kauno apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išnagrinėjus ir įvertinus į bylą pateiktus dokumentus.
17. Atsiliepime ieškovė paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2010-2011 m. šildymo sezono pradžios iki 2014-2015 m. šildymo sezono pradžios AB „Kauno energija“ vadovavosi namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių priimtu sprendimu (name buvo taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Nr. (duomenys neskelbtini)), šilumos kiekio dalies namo bendriems poreikiams tenkinti, taikytas 0,00 koeficientas, t. y. namo bendraturčių susitarimu apeliantui mokestis už šilumą skirtą namo bendriems poreikiams, nebuvo taikomas dėl pasirinkto nulinio koeficiento. Situacija keitėsi, kai namo (duomenys neskelbtini) butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų prašymu jų butams įrengus individualią šilumos šildymui apskaitą bei bendrą šilumos karštam vandeniui apskaitą, situacija ginčo pastate ne visai atitiko tuo metu taikytus Šilumos paskirstymo metodus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-07-04 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos priėmė sprendimą įpareigoti AB „Kauno energija“ įrengti įvadinį šilumos skaitiklį, skirtą šilumos (duomenys neskelbtini) butų šildymui, šilumos suvartojimo bendro naudojimo patalpose ir karšto vandens paruošimui apskaitai. Atlikus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos įpareigojimą, AB „Kauno energija“ kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija) su prašymu išnagrinėti pasikeitusią situaciją ir pateikti išaiškinimą dėl šilumos paskirstymo pastate, (duomenys neskelbtini). Komisija 2014-09-25 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išaiškinimą, kad pastate (duomenys neskelbtini), turėtų būti taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija nurodė, kad šis šilumos paskirstymo metodas ne visai atitinka esamą situaciją pastate, tačiau pagal bendrą taisyklę, turi būti taikomas, kaip labiausiai situaciją pastate atitinkantis metodas. Komisija apeliantui buvo nurodžiusi, kad vadovaujantis Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 3 punktu ir Taisyklių 29.2.9 punktu, šilumos vartotojai turi teisę parengti ir su Komisija suderinti atskirą šilumos paskirstymo metodą, kuris atitiktų pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus apskaitos prietaisus. Apeliantas gavęs informaciją apie tokius mokesčių skaičiavimo pasikeitimus neginčijo nei komisijos išaiškinimo, taip pat nesikreipė ir į Komisiją dėl atskiro šilumos paskirstymo metodo suderinimo ir taikymo namui (duomenys neskelbtini). AB „Kauno energija“, gavusi Komisijos išaiškinimą, nuo 2014-2015 m. šildymo sezono pradžios Pastatui pradėjo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. (duomenys neskelbtini). Taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra numatyta, jog vartotojai galėtų priimti kokius nors sprendimus dėl šilumos kiekių netaikymo ar kitokio jų taikymo, nei numatyta paskirstymo metode, todėl Apelianto minėtas namo bendraturčių susitarimas taikyti nulinį koeficientą netenka galios, dėl name pagal Komisijos išaiškinimus pradėto taikyti visai kito šilumos paskirstymo metodo. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas,
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
18. Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertinti nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacinio skundo pagrįstumo
20. Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 508,41 Eur skolą už patiektą šilumos energiją.
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl nesirėmė nei vienu iš atsakovo nesutinkant su ieškiniu pateiktų įrodymu ir nei vienu iš teisinių argumentų, taip pat teismas nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, kuriomis rėmėsi atsakovas. Todėl, atsakovo vertinimu, teismas pažeidė procesinės teisės normas dėl būtinybės motyvuoti sprendimus (CPK 270 str. 4 d.), o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
23. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teisingai apeliantas nurodo, jog CPK 268 str. 4 d. nustato, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio kodekso 270 str. numatytus reikalavimus. Atitinkamai CPK 270 str. 4 d. nustato, kas motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje sprendimo dalyje „turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis įvertinimas. Teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardinimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšmę, išdėstyti jų turinį. Įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį. Visi byloje pateikti įrodymai turi būti įvertinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimas Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“, 10 p.). Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik, kad iš viso nepasisakė nei dėl esminių atsakovo argumentų, kuriuos jis nurodė ir apeliaciniame skunde (žr. šios nutarties 15.1.1 – 15.1.5 p. p.), nei dėl atsakovo pateiktų įrodymų, bet ir net nenurodė, kokių įrodymų pagrindu jis pripažįsta, jog ieškovė tinkamai paskaičiuoja mokėtiną sumą už atsakovui tenkančią šilumos dalį bendro turto išlaikymui. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad „atlikus pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas“, tačiau sprendime nenurodo, kieno pateiktus ir kokius konkrečiai įrodymus jis vertino. Iš teismo sprendimo neaišku, kas sudaro priteistą 508,41 Eur sumą (tik skola, ar ir delspinigiai, jei delspinigiai, tai ar jie tikrai neskaičiuoti nuo delspinigių už delspinigius, kaip kad nurodo apeliantas).
24. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta šios nutarties 22 ir 23 punktuose, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apskųstas teismo sprendimas yra be motyvų, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Panaikinus apskųstą teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais pagrindais, t. y. nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
25. Pripažinęs, kad nustatytas absoliutus pirmosios distancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, grąžindamas bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kaip nereikšmingų bylos procesinei baigčiai, nepasisako.
26. Išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1682-454/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, priimdamas šią nutartį, kuria grąžina bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pagal bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą ir sprendimo surašymo struktūrą yra pagrindas vertinti, jog pirmosios instancijos teismas šią bylą nagrinėjo ne tiek pagal nekonkretų ir neinformatyvų ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį, kiek pagal atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to teismas, metus laiko nagrinėjęs bylą, 2018 m. sausio 29 d. nutartimi buvo priverstas atsakovui prašant įpareigoti ieškovę pateikti duomenis, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, nors jau priimdamas ieškinį turėjo teisę pareikalauti, kad ieškovė pateiktų ieškinį pilnai atitinkantį CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus su visais reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais. Įstatymo reikalavimų neatitinkančio ieškinio priėmimas ir bylos nagrinėjimas pagal tokį ieškinį, akivaizdžiai pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), nes atsakovas, negalėdamas atsikirsti į ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, buvo priverstas samprotauti apie ieškinio nepagrįstumą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi galimybę apsvarstyti, ar nėra tikslinga pasinaudojant CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto suteikta galimybe nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams, paaiškėjusiems priėmus ieškinį, pašalinti, juo labiau, kad ir atsisakydama dalies ieškinio reikalavimų atsakovė nenurodė, ko –tik skolos dalies, ar skolos dalies ir delspinigių – ji atsisako.
27. Byloje, kaip galima vertinti iš šalių nagrinėjant bylą nurodytų argumentų, sprendžiant dėl atsakovo skolos, sprendžiama ir dėl pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijamo) visiems namo vartotojams. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo priimamas šioje byloje sprendimas gali būti susijęs ir trečiųjų asmenų – namo (duomenys neskelbtini), šilumos vartotojų, kurie neįtraukti byloje dalyvauti, teisėmis ir pareigomis, jei ieškovė, nepatenkinus ieškinio, turėtų teisę iš naujo paskirstyti šilumos kiekį, už kurį atsakovas neprivalo mokėti, kitiems šilumos vartotojams.
28. Dėl to, kas nurodyta šios nutarties 24-27 punktuose, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylą tinkamai iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme yra neįmanoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, bylinėjimosi išlaidas privalės paskirstyti bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
29. Atsakovas M. Z. paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Kadangi teismo sprendimas yra naikinamas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, apeliantui grąžintinas jo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 8 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti M. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį 15,00 Eur (penkiolika eurų) (Sumokėta 2018-12-10 pavedimu iš M. Z. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank banke gavėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.