Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-31-458/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-08
Bylos Nr.
T-31-458/2017
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00069-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arvydas Daugėla
Nuteistasis
T. L.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-31-458/2017
Baudžiamoji byla Nr. 1-26-458/2010Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00069-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.13.; 2.5.11.2.; 2.5.16 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui,antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei,antstolės padėjėjai Agnei Meškienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolės Viktorijos Vėliuvienės teikimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu nuteistajam T. L. paskirtos bausmės – baudos – pakeitimo areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-458/2010 T. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – amfetaminu – ir nubaustas 30 MGL dydžio (3900 litų) bauda, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis – ir nubaustas 15 MGL dydžio (1950 litų) bauda, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis – diazepamu ir tramadoliu – ir nubaustas 10 MGL dydžio (1300 litų) bauda, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, dėl neteisėto disponavimo labai didelio kiekio narkotine medžiaga – heroinu – ir nubaustas 170 MGL dydžio (22100 litų) bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 170 MGL dydžio (22100 litų) bauda. Remiantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmę įskaitytas T. L. suėmimas nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. vasario 20 d., vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL (260 litų) dydžio baudai. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. birželio 2 d.

2017 m. vasario 23 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas antstolės Viktorijos Vėliuvienės teikimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu nuteistajam T. L. paskirtos ir nesumokėtos (neišieškotos) baudos pakeitimo areštu. Teikime nurodyta, kad skolininko vardu areštuotino turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, nėra, skolininkas niekur nedirba. Po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistasis tikslingai siekė išvengti paskirtos bausmės atlikimo, kviečiamas į antstolės kontorą neatvyko, keitė gyvenamąją vietą, nesistengė įsidarbinti (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nedirbo), nesiregistravo Darbo biržoje. Tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip vengimas atlikti bausmę. Remiantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 25 straipsnio 2 dalimi, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos BVK V skyriuje. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 24 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir su nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje nustatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis visų pirma vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą, ir teismo sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo bet kuriuo atveju teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, visas privalo būti tiksliai ir teisingai įvykdytas. Tuo tarpu neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtą baudą nuteistasis T. L. buvo įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Minėtas teismo apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. birželio 2 d., todėl bauda turėjo būti sumokėta iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. Nuteistajam T. L. buvo išaiškinta, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai (t. 4, b. l. 51). Teismo nuosprendis buvo pasirašytinai įteiktas T. L. (t. 4, b. l. 45). Taigi nuteistajam buvo žinomas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžio turinys, t. y. dėl kokios nusikalstamos veikos padarymo T. L. yra nuteistas bei kokio dydžio bauda jam paskirta, nuosprendžio įvykdymo terminas bei neįvykdymo pasekmės. Duomenų, kad nuosprendis būtų bent iš dalies savanoriškai įvykdytas, byloje nėra. Kaip nurodoma antstolės 2017 m. vasario 9 d. teikime, po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistasis T. L. vengė paskirtos bausmės atlikimo, kviečiamas į antstolės kontorą neatvyko, keitė gyvenamąją vietą, nesistengė įsidarbinti (nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nedirbo), nesiregistravo Darbo biržoje (vykdomosios bylos l. 62, 68, 71, 75, 77). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis T. L. nuosavybės teise priklauso automobilis 1992 m. „FORD ESCORT“, tačiau iš registro duomenų matyti, kad minėtas automobilis yra išregistruotas (vykdomosios bylos l. 80-81). Kadangi transporto priemonė yra senesnė nei 25 metų, ji nėra likvidi, o jos paieškos, vertinimo ir realizavimo kaštai viršytų transporto priemonės vertę kelis kartus. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, kadangi T. L. nuosavybės teise turėta (duomenys neskelbtini) dalis patalpos – buto su bendro naudojimo patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota E. G. (E. G.) (vykdomosios bylos l. 44-47). Duomenų, kad nuteistasis T. L. nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtus vykdymo veiksmus, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad baudos nemokėjimą lėmė rimtos ir objektyviai pateisinamos aplinkybės. Apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskyrus baudą, nuteistajam buvo išaiškintos su šios bausmės rūšies vykdymu susijusios teisės ir pareigos, tačiau per teismo nustatytą baudos sumokėjimo laikotarpį, taip pat ir priverstinio išieškojimo vykdymo metu nuteistasis neparodė jokios iniciatyvos bei pastangų sumokėti bent dalį baudos, nors nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo beveik septyneri metai. Pažymėtina, kad priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam yra tinkamai išaiškintos nuosprendžio nevykdymo teisinės pasekmės bei įvykdymo terminas, darytina išvada, kad nuteistasis T. L. vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai.

Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, BVK 25 straipsnio 2 dalį, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, kurių pagrindu viena arešto para prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad nuteistasis T. L. paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, nedirba, jokių pajamų negauna, piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, nuteistojo vardu nėra registruoto turto, iš kurio būtų galima išieškoti, t. y. nėra objektyvių galimybių priverstinai įvykdyti nuteistajam paskirtą bausmę – baudą, antstolės teikimas tenkintinas ir nuteistajam T. L. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta 170 MGL dydžio bauda keistina areštu. Nuosprendyje yra numatyta į bausmę įskaityti T. L. suėmimą nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. vasario 20 d., vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, t. y. į bausmę turi būti įskaitytos devynios suėmimo dienos arba 18 MGL dydžio bauda. Vadinasi, nesumokėta baudos dalis, kuri sudaro 152 MGL, prilyginama 76 arešto paroms.

Atsižvelgiant į tai, kad T. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2017 m. sausio 23 d., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, yra pagrindas paskirtas bausmes subendrinti. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę, ją subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas skirtas bausmes bendrina visiško, o kada dalinio sudėjimo būdu. Šis klausimas sprendžiamas teismo nuožiūra, taigi teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju nustatytina, jog iki 2016 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio priėmimo T. L. dar yra nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu. Kadangi šia nutartimi pagal 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendį paskirta baudos bausmė keistina areštu, ją būtina subendrinti su 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Bendrinant šiais dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, taikytinos BK 63 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos ir paskirtos bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šia nutartimi baudos bausmė pakeista į areštą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, visiško sudėjimo būdu bendrinama su 2016 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir T. L. paskirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams aštuoniems mėnesiams šešiolikai dienų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis,

nutaria:

tenkinti antstolės Viktorijos Vėliuvienės teikimą.

Pakeisti nuteistajam T. L. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtą 170 MGL dydžio baudą, įskaičius suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. vasario 20 d., į 76 (septyniasdešimt šešias) paras arešto.

Šią septyniasdešimt šešių parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti visiško sudėjimo būdu (arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, keičiant laisvės atėmimo bausme) su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę T. L. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams 16 (šešiolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti T. L. suėmime išbūtą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendyje nurodytą laiką nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2016 m. balandžio 22 d., taip pat pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 8 d.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Daugėla