Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., gim. 1983 m. gegužės 29 d. Klaipėdos mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1, 2 d., 263 str. 1 d., 260 str. 3 d., padarymu;

G. D. (G. D.), gim. 1982 m. liepos 17 d. Klaipėdos mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju-surinkėju, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. L. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti:

iki 2009 m. vasario 12 d. 13 val., tiksliai nenustatytą laikotarpį, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,456 g amfetamino, kol nurodytu metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis G. D. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti, bei ją pardavė, o kaltinamasis T. L. šią narkotinę medžiagą neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti:

G. D. iki 2009 m. vasario 7 d. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens už 30 litų įgijo 0,181 g kanapių ir jų dalių, jas laikė ir, turėdamas tikslą parduoti, 2009 m. vasario 7 d., apie 15 val., su savimi atsigabeno prie parduotuvės „Rimi“, esančios Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), ten nurodytą medžiagą už 30 litų pardavė T. L., tokiu būdu pastarasis šią medžiagą įgijo, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2009 m. vasario 12 d. 13 val., iki ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat T. L. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti:

iki 2009 m. vasario 12 d. 13 val. iš buto, esančio Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku, į savo gyvenamąją vietą, esančią Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno ir joje laikė ampulę „Relanium 10mg/2ml Diazepamum“ su 0,010 g diazepamo ir pusantros tabletės su 0,225 g tramadolio, kol nurodytu metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, T. L. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei ją platino:

2008 m. pabaigoje tiksliau nenustatytu laiku, siekdami su asmeniu, kuriam byla išskirta, išspręsti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jie dirbo, kilusias finansines problemas, susitarė, kad minėtas asmuo įgis ir tolesniam platinimui jam atgabens heroiną, kurį pardavinės po 200 litų už vieną gramą, o 2009 m. vasario mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), iš nurodyto asmens įgijo ne mažiau kaip 61 gramą miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 23,424 g heroino, apie 10 gramų šių miltelių už 2000 litų pardavė ir kitaip išplatino tyrimo metu nenustatytiems asmenims, gautus pinigus iki 2009 m. vasario 12 d. nurodytoje gyvenamojoje vietoje perdavė anksčiau minėtam asmeniui. Likusią dalį – 51,416 g – miltelių, kurių sudėtyje buvo 19,744 g heroino, T. L. laikė iki 2009 m. vasario 12 d. 13 val., iki šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

T. L. neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga iki 2009 m. vasario 12 d.

Kaltinamasis T. L. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažino ir parodė, kad 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje, prieš draugo gimtadienį, norėdamas pats vartoti, paprašė G. D. jam gauti amfetamino. Jiedu susitiko prie vasaros estrados ties „Maximos“ parduotuve, kur jam G. D. už 40 litų pardavė 5 ar 6 gramus amfetamino, kuris buvo sudėtas į polietileninius maišelius. Šią medžiagą jis parsinešė į savo butą, esantį Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), dalį jos suvartojo, o likusią dalį 2009 m. vasario 12 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta bylos rašytiniais duomenimis.

Iš 2009 m. vasario 12 d. kratos, joje dalyvaujant ir kaltinamajam T. L., protokolo nustatyta, kad bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo rasti (šaldytuvo durelių lentynose) ir paimti du plastikiniai maišeliai su baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 8–9).

Iš 2009 m. vasario 20 d. specialisto išvados nustatyta, kad maišeliuose baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė milteliuose viename maišelyje – 0,019 g, kitame – 0,437 g (t. 1, b. l. 17–21).

T. L. buvo kaltinamas nurodytą psichotropinę medžiagą 2008 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Klaipėdos m., Liepojos pl. 10, neteisėtai už 40 litų įsigijęs iš kaltinamojo G. D. ir gabenęs į nurodytą savo gyvenamąją vietą. Tačiau toks kaltinimas grindžiamas vien tik kaltinamojo T. L. parodymais. Tokių parodymų, nesant jokių kitų juos patvirtinančių duomenų, pagrįsti kaltinimą nepakanka, tuo labiau pagrįsti kaltinimą G. D., dėl kurio bus pasisakyta vėliau. Pažymėtina, kad T. L. parodė, jog jis iš G. D. įsigijo ir žymiai didesnį negu buvo nurodyta kaltinime jam kiekį psichotropinės medžiagos – 5 ar 5 gramus amfetamino. Taigi nesant pakankamai duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad 0,456 g amfetamino T. L. įsigijo nurodytoje vietoje iš G. D. ir iš tos vietos gabeno į savo gyvenamąją vietą. Taip pat nėra pagrindo nustatyti, kad T. L. šią psichotropinę medžiagą įsigijo nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens. Nors neteisėtas LR BK 259, 260 straipsniuose numatytų dalykų laikymas paprastai neįmanomas be jų neteisėto įgijimo, savaime tai baudžiamosios atsakomybės ir pagal šį požymį negali užtraukti. Turi būti nustatytos ir, be kita ko, išdėstytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės – jos padarymo vieta, laikas, būdas. Tokias aplinkybes nustatyti nėra galimybės, todėl kaltinimo T. L. dalis dėl nurodyto kiekio psichotropinės medžiagos neteisėto įsigijimo ir gabenimo pripažįstama kaip nepagrįsta, neįrodyta, o konstatuojama, kad jis šią psichotropinę medžiagą savo gyvenamojoje vietoje tik neteisėtai laikė.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033 dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) pakeitimo išdėstytą naują jų redakciją rasto pas kaltinamąjį T. L. amfetamino 0,456 g kiekis viršijo nustatyto nedidelio šių medžiagų kiekio ribą (ne daugiau kaip 0,2 g). Nors Rekomendacijose nurodyta medžiagų kiekio riba yra rekomendacinio pobūdžio, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad rasto pas kaltinamąjį T. L. amfetamino kiekis daugiau kaip du kartus viršijo nustatyto nedidelio šių medžiagų kiekio ribą, daro išvadą, jog kaltinamasis T. L. neteisėtai laikė viršijantį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos ir, remdamasis išdėstytais duomenimis, jo veiksmus kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.

G. D. neteisėtas disponavimas narkotine medžiaga iki 2009 m. vasario 7 d. ir T. L. neteisėtas disponavimas šia narkotine medžiaga iki 2009 m. vasario 12 d.

Kaltinamasis G. D. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažino ir parodė, kad iki 2009 m. vasario 7 d. naktiniame klube „Global“ savo poreikiams, parūkyti už 30 litų nusipirko 1 gramą kanapių. Dalį šios medžiagos surūkė, kitą dalį laikė pas save. 2009 m. vasario 7 d. jam paskambinęs T. L. jo paprašė gauti kanapių. T. L. pasakęs nežinąs, kur jų gauti, sutiko jam atiduoti savo turimas kanapes. Jiedu susitiko prie parduotuvės „Rimi“, esančios Klaipėdos m., Šilutės pl., ir ten savo turėtas kanapes T. L. įkalbėjo parduoti jam. Jis šią medžiagą T. L. atidavė, bet jis už jas jam įkišo 30 litų.

Kaltinamasis T. L. kaltu dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2009 m. vasario 7 d. paskambinęs pažįstamam G. D. pasiteiravo, ar jis neturįs jam parduoti kanapių. G. D. atsakius teigiamai, jiedu susitiko prie G. D. namų esančios parduotuvės „Rimi“. Ten iš pastarojo už 30 litų jis nusipirko apie 1 gramą kanapių. Šią narkotinę medžiagą parsivežė į savo butą, šiek tiek jos surūkė, o likusią dalį 2009 m. vasario 12 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Iš 2009 m. vasario 12 d. kratos protokolo nustatyta, kad bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti (ant spintelės prie lovos) ir paimti du paketėliai su augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 8–9).

Iš 2009 m. vasario 20 d. specialisto išvados nustatyta, kad paketėliuose yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, jų masė viename paketėlyje – 0,143 g, kitame – 0,038 g (t. 1, b. l. 17–21).

Nors kaltinamasis G. D. parodė įgijęs didesnį negu nurodyta jam kaltinime kiekį (0,181 g) kanapių ir jų dalių – 1 gramą, T. L. parodė įgijęs iš pastarojo taip pat didesnį negu nurodyta jam kaltinime kiekį (0,181 g) šios medžiagos – apie 1 gramą, abu parodė dalį šios medžiagos suvartoję, nesant galimybės nustatyti kiekvieno įgyto nurodytos medžiagos tikslaus kiekio ir nesant atitinkamo kaltinimo, jiems inkriminuotinas neteisėtas disponavimas tuo narkotinės medžiagos kiekiu, kuris buvo rastas pas kaltinamąjį T. L..

Nors ir nenustatytos kaltinamojo G. D. tikslios nurodytos narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybės – vieta, laikas, tačiau nesant pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais dėl įgijimo būdo – pirkimo iš nenustatyto asmens, jam šios medžiagos neteisėtas įgijimas, laikymas ir gabenimas inkriminuotinas. Nėra jokių duomenų konstatuoti, kad narkotinę medžiagą jis įgijo ir laikė turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, tačiau faktas, kad jis narkotinę medžiagą T. L. gabeno parduoti ir ją pardavė, rodo, kad jo veiksmai peraugo į LR BK 260 str. 1 d. numatytą veiką ir tai yra pagrindas jo veiksmus kvalifikuoti pagal šį baudžiamąjį įstatymą.

Išdėstyti duomenys yra pagrindas neabejotinai konstatuoti, jog kaltinamasis T. L. iš G. D. narkotinę medžiagą nusipirkdamas neteisėtai ją įgijo, gabeno į savo gyvenamąją vietą ir joje laikė. Kadangi nurodytos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo Rekomendacijose nustatyto nedidelio šios medžiagos kiekio ribos (5 g), tokie kaltinamojo T. L. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

T. L. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis (diazepamu, tramadoliu) iki 2009 m. vasario 12 d.

Kaltinamasis T. L. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad iki 2009 m. vasario 12 d., tiksliai nepamena, kada, lankydamasis pas motiną B. L. jos bute, pastarosios paprašė vaistų nuo galvos skausmo. Motinai nurodžius vaistų dėžutę iš jos pasiėmė įvairių vaistų, taip pat ir tramadolio tablečių. Kartu galėjo pasiimti ir ampulę su diazepamu. Šiuos vaistus, išrašytus pagal receptą gydytojo, vartodavo motinos sugyventinis. Atsivežęs vaistus į savo butą, vaistus laikė ant spintelės prie lovos, kol 2009 m. vasario 12 d. kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Iš 2009 m. vasario 12 d. kratos protokolo nustatyta, kad bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta (ant spintelės prie lovos) ir paimta ampulė „Relanium 2 ml“ su skysčiu, 2 tabletės gamyklinėje pakuotėje su užrašu „Tramadol“ (t. 1, b. l. 8–9).

Iš 2009 m. vasario 20 d. specialisto išvados nustatyta, kad gelsvos spalvos skysčio iš 2 ml talpos ampulės su etikete „Relanium 10 mg/2 ml Diazepamum“ sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – diazepamas, kurio masė skystyje yra 0,010 g, pusantros žalios ir baltos spalvų tabletės iš gamyklinės pažeistos pakuotės su užrašais „Tramadolor Tramadoli hudrochlor... ID 150 mg“ sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – tramadolis, kurio bendroji masė tabletėse yra 0,225 g (t. 1, b. l. 17–21).

Pagal nurodytas Rekomendacijas šios psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Tačiau kaltinamasis T. L. leidimo – gydytojo recepto ar kitokio dokumento – neturėjo, todėl šias medžiagas iš buto, esančio Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), į savo butą gabeno ir čia laikė neteisėtai.

T. L. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 263 str. 1 d. tuo, kad iki 2009 m. vasario 12 d. bute, esančiame Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), nurodytas psichotropines medžiagas iš B. L. pavogė. Toks kaltinimas buvo grindžiamas vien tik kaltinamojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duotais parodymais, kad jis nurodytas vaistus iš motinos buto pasiėmė savavališkai, niekam apie tai nesakęs (t. 2, b. l. 2–3). B. L., pasinaudojusi LR BPK 82 str. 2 d. numatyta teise, parodymus ikiteisminio tyrimo metu duoti atsisakė (t. 1, b. l. 168). Teisiamajame posėdyje B. L. parodė, kad prieš pat sūnaus T. L. sulaikymą pastarasis, lankydamasis jos bute, paprašė vaistų nuo galvos skausmo. Jinai leido jam iš vaistų dėžutės savo nuožiūra vaistų pasiimti. Toje dėžutėje buvo laikomi ir jos sugyventiniui išrašomi receptiniai vaistai diazepamas bei tramadolis. Taigi nurodytas kaltinimas vien įtariamojo T. L. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu negali būti pagrįstas.

Psichotropinių medžiagų – diazepamo, tramadolio – kiekiai neviršijo Rekomendacijose nustatyto nedidelio šių medžiagų kiekio ribos (atitinkamai 0,04 ir 0,4 g), todėl nurodyti kaltinamojo T. L. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d.

T. L. neteisėtas įgijimas ir laikymas labai didelio kiekio narkotinės medžiagos bei jos platinimas

Kaltinamasis T. L. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. vasario mėnesį su I. B. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos akcininkai buvo jo draugė M. M. ir tuometinė I. B. draugė K. A.. Bendrovės įkūrimui ir veiklai plėtoti jis įnešė 10 000 litų. Bendrovės veikla nebuvo sėkminga, atsirado skolų. Vien už reklamą jie turėjo sumokėti 10 000 litų. Šią skolą pasižadėjo sumokėti I. B., tačiau to nepadarė. 2008 m. pabaigoje I. B. jam pasiūlė užsiimti narkotinių medžiagų pardavinėjimu ir tokiu būdu išspręsti iškilusius bendrovės finansinius sunkumus. Iš pradžių tai daryti jis nesutiko, bijojo, tačiau I. B. jį įtikino. 2009 m. vasario mėnesio pradžioje I. B. jam atvežė apie 60 gramų heroino, sutarė, kad šią narkotinę medžiagą pardavinės po 200 litų už vieną gramą. Pardavęs dalį heroino jis nebenorėjo tai daryti, prašė I. B. narkotikus pasiimti, pastarasis tai žadėjo, bet neatsiėmė. Heroiną keletą kartų po 1 gramą pardavė S. G., du kartus po 1–2 gramus pažįstamam Aivarui. Iš viso iki 2009 m. vasario 12 d. jis pardavė 10 gramų. Gautus 2000 litų jis savo bute nurodytos dienos išvakarėse atidavė atvykusiam I. B.. Tuomet pas jį lankėsi S. G., pastarasis I. B. matė. Be to, jis S. G. paaiškino, kad I. B. buvo atvykęs atsiimti pinigų už parduotą heroiną. 2009 m. vasario 12 d. policijos pareigūnams atlikus jo bute kratą likęs kiekis heroino, kitos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos. Vėliau per jo draugę M. M. I. B. reikalavo grąžinti pinigus – 11 000 litų už prarastą heroiną, to pastarasis reikalavo ir tiesiogiai iš jo paties, 2009 m. kovo 14 d. paskambinęs į M. M. mobilųjį telefoną.

Kaltinamojo T. L. kaltė taip pat įrodyta liudytojų parodymais, bylos rašytiniais duomenimis.

Liudytojas policijos pareigūnas A. J. parodė, kad 2009 m. vasario 11 d. gavo operatyvinę informaciją, kad T. L. savo bute laiko narkotines medžiagas ir jomis prekiauja. Kitą dieną, siekiant patikrinti tą informaciją, buvo nuspręsta atlikti jo bute kratą. Apie 12.30 val. su kolegomis T. N., Ž. S. nuvyko prie Kretingos g. 56 namo, ten sutiko T. L. ir jo merginą. T. L. paaiškinus, kad jo bute bus atliekama krata, iš pradžių jis į butą įsileisti nenorėjo, tačiau vėliau sutiko. Atvykus tyrėjai R. B. krata buvo atlikta, įvairiose vietose bute buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Pristatytas į policijos komisariatą T. L. paaiškino, kad jo bute rastą heroiną gavo iš I. B.. Dar jis paaiškino, kad su I. B. buvo įkūrę įmonę, tačiau verslas nesisekė, jie turėjo finansinių problemų, todėl, siekiant išvengti bankroto, I. B. pasiūlė prekiauti narkotinėmis medžiagomis. T. L. paaiškinęs, kad pirkėjų ratas buvęs mažas – du ar trys asmenys.

Iš esmės tokius pat parodymus dėl kratos T. L. bute aplinkybių davė liudytojai policijos pareigūnai Ž. S. ir T. N..

Iš anksčiau nurodyto 2009 m. vasario 12 d. kratos protokolo nustatyta, kad bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), be anksčiau nurodytų ir kitų daiktų, buvo rastas (po lovos miegamąja dalimi) ir paimtas plastikinis maišelis su užrašu „Ežio skiepai“ bei rusvos spalvos milteliais ir granulėmis (t. 1, b. l. 8–9).

Iš 2009 m. vasario 20 d. specialisto išvados nustatyta, kad rusvos spalvos 51,416 g miltelių iš plastikinio maišelio su lipduku „Ežio skiepai“ sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, jo masė milteliuose yra 19,744 g (t. 1, b. l. 17–21).

L. M. M. parodė, kad yra artima kaltinamojo T. L. draugė, jiedu keletą metų kartu gyvena. 2008 m. pradžioje T. L. su I. B. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos akcininkėmis buvo jinai ir I. B. draugė K. A.. Bendrovės veikla nebuvo sėkminga, atsirado didelių skolų už reklamą. Jinai su T. L. dengė įsiskolinimus, o I. B. beveik niekuo neprisidėjo. 2009 m. vasario 11 d. pas juos į butą atėjo I. B.. Tuo metu pas Tadą buvo atėjęs draugas. Jai būnant virtuvėje ten pasikalbėti pakvietęs I. B., Tadas jam padavė pinigus ir prašė kažką pasiimti. Į tai I. B. pasakė, kad paims kitą dieną. Kitą dieną prie namo ją ir T. L. sustabdė policijos pareigūnai, pareikalavo įsileisti į butą atlikti kratą. Jos metu įvairiose vietose buvo rastos narkotinės medžiagos. Apie šias medžiagas jinai nieko nežinojo, žinojo tik tai, kad T. L. retkarčiais parūkydavo kanapių. Po T. L. sulaikymo jinai policijos komisariate sutiko I. B., kuris pasakė, kad Tadas turi ilgą liežuvį, liepė perduoti jam rinkti pinigus. Tuo metu jinai nesuprato, už ką turi būti renkami pinigai. Kai T. L. iš suėmimo paleido, jis jai pasakė, kad I. B. jam buvo davęs narkotines medžiagas pardavimui, kurios kratos metu buvo paimtos, dėl to I. B. ir reikalaująs pinigų. Pastarasis pinigų iš T. L. reikalavo ir paskambinęs 2009 m. kovo 14 d. į jos mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu I. B. naudojosi jai nežinomu telefono numeriu.

L. S. G. parodė, jog iki T. L. sulaikymo 2009 metais jis keletą kartų lankėsi jo bute Kretingos gatvėje. Apsilankymų metu jis vieną ar keletą kartų nedideliais kiekiais pirko iš T. L. heroino, be to, pastarasis yra šia medžiaga jį ir vaišinęs. Tikrai bent kartą jam būnant T. L. bute buvo atvykęs I. B. (jį liudytojas nurodė teisiamojo posėdžio metu), kuriam T. L. perdavė pinigus. Pastarasis jam paaiškino, kad pinigus perduoda už parduotas narkotines medžiagas.

Taigi kaltinamojo T. L. parodymus, kad heroiną platinti jam perdavė asmuo, kuriam byla išskirta, I. B., patvirtina išdėstyti liudytojų parodymai ir jais abejoti pagrindo nėra. Pažymėtina, kad tokius parodymus kaltinamasis T. L. nuosekliai davė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Kaltinamasis I. B., kuriam byla išskirta, parodė, kad narkotinių medžiagų platinti T. L. neperdavė. Teigdamas priešingai T. L. taip elgiasi iš pykčio dėl rasto pas jį didelio kiekio narkotinių medžiagų, siekdamas atsakomybę permesti ir jam. Tai jis gali daryti ir siekdamas išvengti grąžinti jam skolą. 2008 m. spalio 20 d. T. L. į jį kreipėsi su prašymu paskolinti 12 000 litų, nes norėjo pirkti žemės, ją parduoti ir tokiu būdu užsidirbti. Jis pats tokios sumos pinigų neturėdamas kreipėsi į savo tetą N. V., paaiškindamas, kam ir kokiam tikslui reikalingi pinigai. Teta sutiko padėti, apie 2008 m. lapkričio 1 d. įkeisdama savo sodo sklypą gavo paskolą ir jam davė 12 000 litų, kuriuos jis po to perdavė T. L.. Tuo metu santykiai su T. L. buvo geri, todėl jokios sutarties su juo nepasirašė. Paskolą T. L. turėjo grąžinti per 6 mėnesius, pagal susitarimą jis turėjo grąžinti 14 000 litų. Po T. L. paleidimo iš sulaikymo jis iš savo draugės I. K. telefono jam skambino ir klausė dėl skolos grąžinimo, tačiau pastarasis atsakė, kad jis pats skolingas už įmonei, kurią jie buvo įkūrę, suteiktas reklamos paslaugas.

Tokiais kaltinamojo parodymais tikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtinančių duomenų nėra. Nors liudytoja N. V. parodė, kad sūnėno I. B. prašymu 2008 m. lapkričio mėn. įkeitusi savo sodo sklypą ir gavusi paskolą, 12 000 litų perdavusi I. B., pastarasis paaiškinęs, kad pinigai reikalingi jo draugės Karinos pusseserės vyrui, jokių duomenų, kad šiuos pinigus I. B. perdavė T. L., nėra. Be to, liudytoja N. V. nurodė ir kitą I. B. nurodytą jai paskolos paskirtį – verslui pradėti, kitą paskolos terminą – vienerius metus.

Tikėti kaltinamojo I. B. parodymais nėra pagrindo ir dėl kitų priežasčių. Kaip nustatyta iš jo paties parodymų, liudytojų, kurių parodymai bus išdėstyti vėliau, jis pats dideles pinigų sumas buvo skolingas kitiems asmenims, jis pats pripažino, kad turėjo turtinių įsipareigojimų dėl su T. L. įkurtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, parodęs, kad jis jokių lėšų į šią bendrovę neįnešė.

L. R. M. parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį, po jos dukros M. M. draugo T. L. sulaikymo, kartu su savo žentu E. G. buvo nuvykusi į butą pas I. B. pakalbėti dėl paimto kredito mokėjimo. I. B. jai buvo skolingas 4500 litų dėl savo vardu jam paimto banko kredito. Pagal susitarimą I. B. nemokėjo ir banko priskaičiuotų palūkanų. Be to, jos dukra Marija buvo prašiusi paimti iš I. B. 150 litų už naudojimąsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu. Jai pasiteiravus tų pinigų, I. B. pasakė perduoti T. L., kad jis jam skolingas 11 000 litų už „tą“. Žinodama, dėl ko T. L. buvo sulaikytas, ji suprato, kad I. B. pinigų reikalavo už narkotines medžiagas. Taip ji suprato ir iš I. B. pasakymo, kad T. L. sulaikymo išvakarėse pas jį lankėsi ir iš jo pinigų paėmė, tačiau pastarasis jam liko skolingas 11 000 litų. Be to, liudytoja parodė, kad jai žinoma, jog I. B. buvo skolingas ir jos broliui bei žentui E. G..

Taigi ir šios liudytojos parodymai papildomai patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad narkotinę medžiagą T. L. buvo perdavęs I. B..

Iš esmės tokius pat parodymus kaip ir liudytoja R. M. davė liudytojas E. G.. Jis parodė tik negirdėjęs, už ką I. B. sakęs esą jam yra skolingas T. L.. Be to, šis liudytojas parodė, kad I. B. ir jam buvo skolingas 2000 litų.

Esant tokiems duomenims visiškai neįtikėtina, kad I. B., pats turėdamas nurodytų skolų, finansinių įsipareigojimų kartu su T. L. įkurtoje bendrovėje, prisiėmė dar vieną tokio pobūdžio įsipareigojimą ir skolino T. L. iš N. V. gautus pinigus. Kaltinamasis T. L. tai kategoriškai paneigė, o, kaip jau minėta, tai patvirtinančių duomenų nėra.

Taigi, remdamasis išdėstytais duomenimis, teismas daro išvadą, kad narkotinę medžiagą – heroiną – kaltinamasis T. L. neteisėtai įgijo iš asmens, kuriam byla išskirta, pastarojo iniciatyva parduoti ar kitaip platinti.

Rasto pas kaltinamąjį T. L. heroino 19,744 g kiekis viršijo Rekomendacijose nustatyto labai didelio šių medžiagų kiekio ribą (daugiau kaip 10 g). Remiantis T. L. parodymais ir kitais juos patvirtinančiais išdėstytais įrodymais nustatyta, kad iš asmens, kuriam byla išskirta, jis įgijo ne mažiau kaip 61 gramą miltelių su heroinu. Remiantis anksčiau nurodyta specialisto išvada heroinas milteliuose sudarė 38,4 procentus (t. 1, b. l. 19), todėl darytina išvada, kad nurodytame kiekyje miltelių šios narkotinės medžiagos buvo ne mažiau kaip 23,424 gramai. Taigi labai didelio kiekio šios narkotinės medžiagos, kurios dalį (apie 3,84 g) jis pardavė ir kitaip išplatino, neteisėtas įgijimas ir laikymas kaltinamojo T. L. veiksmus kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl kaltinimo G. D. neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga iki 2008 m. gruodžio vidurio

G. D. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. tuo, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei jas pardavė:

iki 2008 m. gruodžio mėnesio vidurio, tiksliau nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo du polietileninius maišelius, kurių sudėtyje buvo 0,456 g amfetamino, juos neteisėtai su savimi atgabeno iki parduotuvės „Maxima“, esančios Klaipėdos m., Liepojos pl. 10, ir laikė prie savęs iki 2008 m. gruodžio vidurio, kol už 40 litų pardavė T. L..

Kaltinamasis G. D. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neprisipažino, parodė, kad T. L., teigdamas, kad jis jam nurodytą psichotropinę medžiagą pardavė, jį galėjo apkalbėti dėl jo negrąžintos jam dviejų šimtų litų skolos.

Nurodytas kaltinimas G. D. grindžiamas vien tik kaltinamojo T. L. parodymais, anksčiau išdėstytais dėl pastarojo neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga amfetaminu iki 2009 m. vasario 12 d. Tokių vien kito kaltinamojo parodymų, nesant jokių kitų juos patvirtinančių duomenų, pagrįsti nurodytą kaltinimą G. D. nepakanka. Jau anksčiau pripažinta, kad kaltinimo T. L. dalis apskritai dėl nurodyto kiekio psichotropinės medžiagos neteisėto įsigijimo ir gabenimo yra nepagrįsta, neįrodyta. Todėl, nesant pakankamai duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad G. D. nurodytą nusikalstamą veiką padarė. Tuo pagrindu dėl šio kaltinimo jis išteisintinas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų T. L. ir G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas taip pat pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Dėl šio sprendimo teismas pažymi, jog kaltinamasis prisipažino neteisėtai disponavęs netgi didesniu kiekiu psichotropinių medžiagų (amfetamino) ir narkotinių medžiagų, negu jam buvo nurodyta kaltinamajame akte, iš esmės dėl jo nuoširdžių parodymų, teisiamajame posėdyje surinkus ir kitų juos patvirtinančių duomenų, jam buvo pakeistas kaltinimas dėl didesnio kiekio narkotinės medžiagos – heroino – neteisėto įgijimo ir laikymo, dėl dalies šios medžiagos platinimo. Teismas taip pat pažymi, jog kaltinamasis savo elgesį vertina labai kritiškai.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes.

Kaltinamasis T. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, du baudžiamuosius nusižengimus ir labai sunkų nusikaltimą. Nurodytomis veikomis daroma žala visuomenės sveikatai, paskutiniąja veika tai ir buvo daroma bei galėjo būti padaryta. Pirmosiomis nurodytomis veikomis kaltinamasis žalą galėjo padaryti tik savo sveikatai. Kaltinamojo siekis pačiam pavartoti narkotines ir psichotropines medžiagas ir buvo pastarųjų veikų padarymo motyvas bei tikslas. Kaltinamojo T. L. disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos lėmė tikslas kartu su asmeniu, kuriam byla išskirta, gauti materialinės naudos, siekiant išspręsti jų bendrovės finansines problemas.

Vertinant kaltinamojo T. L. asmenybę pažymėtina, kad iki nusikalstamų veikų padarymo, jų darymo metu kaip nors labai neigiamai jį apibūdinančių duomenų nėra. Taip teigti nėra pakankamas pagrindas ir anksčiau jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, susiję su didesne dalimi nedidelių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai ir panašiai) (t. 2, b. l. 19–20). Duomenų apie tokius kaltinamojo teisės pažeidimus po nusikalstamų veikų padarymo nėra. Pastaruoju laikotarpiu, kaip jau nurodyta anksčiau, kaltinamasis, visiškai prisipažinęs padaręs nusikalstamas veikas, labai kritiškai vertino savo tokį elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis T. L. iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo ir dirba iki šiol tos pačios bendrovės direktoriumi. Visa tai neleidžia teigti, kad nurodytos nusikalstamos veikos buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ar kokio nors netinkamo elgesio padarinys. T. L. niekada anksčiau nusikalstamų veikų padaręs nebuvo, nusikalto pirmą kartą. Jis nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo amfetaminu, tik kiek daugiau kaip du kartus viršijančiu nustatyto nedidelio šių medžiagų kiekio ribą, labai nedideliu kiekiu kanapių ir jų dalių, tramadoliu ir diazepamu. Be to, nepaneigtas jo aiškinimas, kad pastaruosius vaistus gabeno ir laikė ne siekdamas svaigintis, o vartoti nuo galvos skausmo. Todėl, esant visoms nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam T. L. už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą skirtina sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Į visas nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir spręsdamas bausmės už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu – paskyrimo klausimą. Teismas dar kartą pažymi, kad iš esmės kaltinamojo nuoširdžių parodymų pagrindu, surinkus ir kitus juos patvirtinančius duomenis, buvo nustatyta, kad jis disponavo didesniu, negu buvo nurodyta kaltinamajam akte, kiekiu heroino, dėl to jam buvo pakeistas kaltinimas dėl didesnio kiekio šios medžiagos įgijimo ir laikymo, dėl dalies šios medžiagos platinimo. Teismas konstatuoja, kad didele dalimi kaltinamojo T. L. parodymai lemia nustatymą aplinkybių, kad šią narkotinę medžiagą jam perdavė asmuo, kuriam byla išskirta, ir galimybę ateityje įrodinėti pastarojo kaltę. Anksčiau išdėstyti duomenys (liudytojų M. M., S. G. parodymai), patvirtinantys kaltinamojo T. L. parodymus, leidžia daryti išvadą, kad iki nurodytos narkotinės medžiagos kratos metu suradimo jis norėjo ir siekė asmeniui, kuriam byla išskirta, šią narkotinę medžiagą grąžinti, toliau daryti šią nusikalstamą veiką iš esmės atsisakyti. Teismas konstatuoja, kad tai yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas T. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir tos aplinkybės yra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę. Pažymėtina, kad taikyti kaltinamajam šį įstatymą prašo ir prokuroras, prašydamas jam paskirti trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo įsitikinimu, skirti kaltinamajam T. L. šios rūšies bausmę nebūtų teisinga. Pirmiausia turi būti įvertinta, ar paskirta bausmė tinkamiausiai atitiktų BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be kita ko, jos paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuo T. L. nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs didesnis negu vienerių metų laikotarpis. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik trumpą laikotarpį buvo sulaikytas ir suimtas, vėliau prokuroras nemanė, kad inkriminuojamų veikos pobūdis ir įtariamojo asmenybė yra tokia, kad jam būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl jam paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones. Pažymėtina, jog kaltinamasis prižiūri kartu su juo gyvenantį brolį A. L., sergantį židinine epilepsija, jam pastaruoju metu yra padažnėję priepuoliai. Tai patvirtina pateikti medicininiai dokumentai. Kaltinamojo motina B. L. parodė, kad prižiūrėti sergantį sūnų ji negalinti, nes priepuolių metu negali jo sutramdyti, be to, savo namuose turi neįgalų vyrą. Taigi visi išdėstyti duomenys neleidžia daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmė T. L. būtų tinkamiausia, kuri sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, tinkamiausiai jį nubaustų ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, teismui leidžia daryti išvadą, jog geriausiai šie tikslai būtų pasiekti paskiriant jam baudą.

Kaltinamasis G. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų nusikaltimą. Siekdamas pats pavartoti, jis neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, tuo galėjo padaryti žalą savo sveikatai. Po to šią medžiagą, turėdamas tikslą parduoti, gabeno ir pardavė. Materialinės naudos iš to gavimas ir parodo tokį veikos tikslą ir motyvą.

Vertinant kaltinamojo G. D. asmenybę pažymėtina, kad iki nusikalstamos veikos padarymo, jų darymo metu kaip nors labai neigiamai jį apibūdinančių duomenų nėra. Taip teigti nėra pakankamas pagrindas iki tos veikos padarymo jo padarytas smulkus svetimo turto pagrobimas (t. 2, b. l. 96). Duomenų apie kaltinamojo kokių nors teisės pažeidimų padarymą po nusikalstamos veikos padarymo nėra. Pastaruoju laikotarpiu kaltinamasis, visiškai prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką, labai kritiškai vertino savo tokį elgesį ir nuoširdžiai galisi. Kaltinamasis G. D. iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo (t. 3, b. l. 16), gerai charakterizuojamas, ir šiuo metu dirba, yra gerai charakterizuojamas (t. 3, b. l. 15). Visa tai neleidžia teigti, kad nurodyta nusikalstama veika buvo nuoseklus jo gyvenimo būdo ar kokio nors netinkamo elgesio padarinys. Teismas pažymi, jog konstatuoti G. D. nusikalstamos veikos padarymą iš esmės galima tik dėl to, kad jis prisipažino tą veiką padaręs. Priešingu atveju tik kito kaltinamojo parodymu pagrindu to padaryti nebūtų galima. Teismas akcentuoja ir tai, jog kaltinamasis neteisėtai disponavo labai nedideliu narkotinės medžiagos – 0,181 g kanapių ir jų dalių – kiekiu, jis yra daug kartų mažesnis už Rekomendacijose nustatytą nedidelio šios medžiagos kiekio ribą ( 5 g). Todėl teismas konstatuoja, kad tai yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas G. D. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir tos aplinkybės yra pagrindas jam taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę.

Kaltinamasis G. D. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo buvo sulaikytas ir suimtas, vėliau prokuroras nemanė, kad jam inkriminuotų veikų pobūdis ir įtariamojo asmenybė yra tokia, kad jam būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl jam paskyrė švelniausią kardomąją priemonę. Šie duomenys taip pat neleidžia daryti išvados, kad įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė G. D. būtų tinkamiausia, kuri sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, tinkamiausiai jį nubaustų ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant jam kitos rūšies bausmę pažymėtina, kad jis serga lėtiniu aktyviu virusiniu C hepatitu. Visos nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis tinkamiausiai būtų nubaustas, teisingumo principo įgyvendinimas būtų užtikrintas paskiriant jam baudą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 3 d., baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., ir nubausti:

pagal BK 259 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga – amfetaminu – nubausti 30 MGL dydžio – 3 900 litų – bauda;

pagal BK 259 str. 2 d. dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis – 15 MGL dydžio – 1 950 litų – bauda;

pagal BK 259 str. 2 d. dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis – diazepamu ir tramadoliu – 10 MGL dydžio – 1300 litų – bauda;

pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., dėl neteisėto disponavimo labai didelio kiekio narkotine medžiaga – heroinu – 170 MGL dydžio – 22 100 litų – bauda.

Remiantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 170 MGL dydžio – 22 100 litų – baudą.

Remiantis LR BK 66 str. 1 d., 65 str. 1 d. į bausmę įskaityti T. L. suėmimą nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2009 m. vasario 20 d., vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL (260 litų) dydžio baudai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam T. L. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

G. D. dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis – pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nubausti 60 MGL dydžio – 7 800 litų – bauda.

G. D. dėl kaltinimo neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga – amfetaminu – pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam G. D. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus – narkotines ir psichotropines medžiagas, perduotas 2009 m. vasario 20 d. aktu Nr. A3 -3559 ir saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro narkotinių ir psichotropinių medžiagų saugykloje, voką su dviem paketais, vazonėlį su žemėmis, trintuvę, vaistų pakuotę, tuščią ampulę, 4 polietileninius maišelius ir maišelį su lankstinukais, pagal 2009 m. kovo 4 d. kvitą, ser. A Nr. 0005919, perduotus ir saugomus Klaipėdos apskrities VPK, sunaikinti.

T. L. nuosavybės teisių apribojimą į 160 litų, pagal 2009 m. vasario 23 d. kvitą, ser. A Nr. 0000735, perduotų Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriui, panaikinti ir šiuos pinigus grąžinti T. L..

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.