Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Marijampolės savivaldybės administracijos atstovaujančios Vaikių teisių apsaugos skyrių, atstovei Alitai Pudzinskienei,

viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Marijampolės savivaldybės administracijos atstovaujančios Vaikių teisių apsaugos skyrių ieškinį atsakovams J. R. ir A. R., trečiajam asmeniui L. R., dėl tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovės J. R. motinos valdžią nepilnamečių dukterų P. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), o mergaičių tėvo valdžią dukterų atžvilgiu riboti laikinai.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2015-04-01 priimtu teismo sprendimu atsakovų valdžia vaikų atžvilgiu buvo apribota laikinai, vienerių metų laikotarpiui. Per šį laikotarpį atsakovės situacija nepasikeitė. Nors ji ir registruota darbo biržoje, tačiau darbo nesusiranda, išlaikymo vaikams neteikia, su dukromis nebendrauja, nesidomi jų mokymusi, sveikata. Atsakovė pati sutinka, kad jos valdžia būtų apribota neterminuotai. Jokių kitų aplinkybių netenkinti ieškovės prašymo nėra, tą patvirtina rašytiniai įrodymai. Ieškinį atsakovei pripažinus nebėra reikalo gilintis į visus įrodymus, kurie ieškinio reikalavimus neabejotinai patvirtina. Dėl šio ieškinys tenkintinas. Mergaitės šiuo metu gyvena močiutės šeimoje, sąlygomis patenkintos, nori su močiute gyventi ir toliau. Tikisi ateityje gyventi su tėte. Tėtė joms dažnai skambina, bendrauja internetu, teikia išlaikymą, nuperka būtinus daiktus, domisi jomis. Grįžęs į Lietuvą bendrauja reguliariai, kartu leidžia laiką, domisi jų pasiekimais, sveikata, duoda dukroms kišenpinigių. Bendraujant su juo atsakovas nurodė, kad dirba ir dažnai būna išvykęs į užsienį, todėl auginti dukras pats dabar negali. Neturi jokio turto, tai ir yra pagrindinė priežastis. Tai rodo, kad jis nėra visiškai nusišalinęs nuo auklėjimo ir rūpinimosi dukromis, yra išreiškęs norą ateityje rūpintis, dėl šio jo valdžia ribotina laikinai arba taikytinas atskyrimas. Visi kiti klausimai, susiję su mergaičių globa, materialiniu išlaikymu yra išspręsti, todėl tokių reikalavimų nereiškia. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovo pusėje veikiantis trečiasis asmuo L. R. ieškinį palaiko. Paaiškina, kad sūnus grįžta iš užsienio pas ją tik pasilieka daiktus ir važiuoja į nuomojamą bendrabutį, nes pas ją visiems neužtenka vietos. Jis turi planų, bet mergaičių į užsienį išsivežti negali, palikti vienų bendrabutyje taip pat negali. Sūnus nori susitaupyti savo būstui, ką ir daro. Kai turės kur gyventi, planuoja dukras pasiimti. Tėčio santykiai su mergaitėmis šilti. Kai grįžta nuolat bendrauja su dukromis, o dirbdamas užsienyje kasdien kalbasi telefonu ar internetu. Su mama mergaitės neturi jokio ryšio. Ji dukterimis netgi nesidomi, o mergaitėms dėl jos dažnai būna gėda, nes klasiokai prikaišioja matę jos mamą visiškai girtą, šaiposi iš mergaičių dėl to. Jai su anūkėmis sekasi gerai, tvarka namie yra, sutaria gerai, nes mergaitės labai geros.

Atsakovė J. R. ieškinį pripažįsta visiškai, pasiūlius pasirašė ieškinio pripažinimo pareiškimą (b. l. 79). Padėkojo, kad jos anyta taip gerai rūpinasi jos dukterimis, patvirtino kad neabejoja, jog ir mergaičių tėtis tą daro labai gerai, tačiau ji pati galimybių neturi. Nurodo, kad niekur nedirba, pati gyvena pas mamą, kuri nesutinka priimti gyventi dar ir jos dukterų. Ji nemano, kad padėtis galėtų pasikeisti, neturi galimybių nieko pakeisti ir auginti dukrų ji negali. Supranta, kad apribojus motinos valdžią kai kurios pareigos, kaip pvz., išlaikymo, vis tiek išlieka. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas A. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą jam žinoma. Į bylą buvo pateiktas jo raštas, kuriame jis sutinka, kad ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad šiuo metu dirba užsienyje ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, dėl to negali nuolat rūpintis dukterimis. Tačiau palaiko su mergaitėmis ryšius, siunčia išlaikymą. Pagerėjus situacijai planuoja mergaites susigražinti (b. l. 48, 49, 60).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ne­ter­mi­nuo­tą tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mą numato LR CK 3.180 straips­nis. Ši prie­monė išimtinai yra skir­ta vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gai. Tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant tė­vų kal­tei dėl sa­vo pa­rei­gų vai­kams ne­vyk­dy­mo, pa­vyz­džiui, kai tė­vai (tė­vas ar mo­ti­na) ven­gia at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas auk­lė­ti vai­kus, ne­si­rū­pi­na vai­kais, pik­tnau­džiau­ja tė­vų val­džia ir t.t. Šis institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, o svarbiausia - prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovai J. R. ir A. R. yra nepilnamečių P. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 4, 5, 6). Ieškovės atstovės paaiškinimais, atsakovės J. R. ieškinio visišku pripažinimu nustatyta, kad atsakovė visiškai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos pareigų vykdymo dukterims, t. y. jomis nesirūpina, jų neišlaiko, nesidomi jų mokymusi ir sveikata, su mergaitėmis nepalaiko jokio ryšio, jų neauklėja ir pan. 2015-04-01 jos, kaip motinos, valdžia dukterų atžvilgiu buvo ribota terminuotai – 1 metams, tačiau praėjus šiam terminui situacija nepasikeitė. Atsakovė niekur neįsidarbino, siūlyto darbo vis atsisakydavo, neturi kur gyventi ir pati glaudžiasi pas savo mamą, paklausta nurodo, kad ji nemato galimybių, jog ateityje ši situacija galėtų keisti, todėl nustatytos aplinkybės teismui taip pat nesudaro pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu atsakovės elgesys gali pasikeisti.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (LT CK 3.180 straipsnis).

Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., bylos Nr. 3K-3-492/2005). Tai reiškia, jog priimant sprendimą taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą, teismas turi turėti pagrindo spręsti, kad esama padėtis (motinos elgesys ir kitos reikšmingos tam aplinkybės) netolimoje ateityje gali taip pasikeisti, jog toks ribojimas bus objektyviai nebetikslingas. Tuo tarpu iš ištirtų byloje įrodymų teismas sprendžia, kad tikimybė, jog atsakovė pakeis savo gyvenimo būdą faktiškai neįmanoma, nes ji pati per metus nesiėmė jokios iniciatyvos, kad situacija keistųsi, neieškojo susidariusios problemos sprendimo būdų ir tokia situacija jai yra priimtina. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės ieškinio visišką pripažinimą, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir atsakovei J. R. taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos trijų dukterų atžvilgiu.

Tačiau nustatęs pagrindą riboti atsakovės J. R. motinos teises dukterų atžvilgiu, tokio pagrindo tėvo atžvilgiu teismas neįžvelgia. T. y. nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad tėvas nėra visiškai nusišalinęs nuo mergaičių auginimo ir atlikti savo, kaip tėvo pareigų, jis nevengia. Dukterys ir tėtis kasdien palaiko ryšį,- bendrauja telefonu ar internetu, mergaitėms yra teikiamas išlaikymas, tėtė perka joms būtiniausius daiktus, sveikina švenčių progomis, grįžęs į Lietuvą laiką leidžia drauge ir duoda kišenpinigių, domisi jų pasiekimais ir sveikata, rūpinasi, kiek tai leidžia juos skiriantis atstumas, mergaičių interesais. Tačiau negali to daryti nepertraukiamai dėl objektyvių priežasčių, kadangi dėl darbo pobūdžio jis būna ilgalaikėse komandiruotėse užsienyje ir dukterų pasiimti į ten gyventi kartu su savimi negali. Grįžęs atostogų Marijampolėje gyvena nuomojamame bendrabučio tipo kambaryje (nes pas jo mamą vietos visiems nebeužtenka), kuris netinkamas gyventi didelei šeimai ir neturi savo gyvenamojo būsto, kuriame galėtų gyventi drauge su dukterimis, tačiau ateityje, užsidirbęs, planuoja tokį įsigyti ir mergaites pasiimti bei augintis pats. Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovo, t. y. tėvo kaltės jo veiksmuose nėra. Nesant tėvų kaltės dėl to, kad jie neįgyvendina savo teisių ir nevykdo savo pareigų vaikams, pavyzdžiui, serga, yra ilgam išvykę, kaip yra šiuo atveju, t. y. kai tėčio faktinė darbo vieta šiuo metu yra užsienio valstybėje, taikomas ne tėvų valdžios ribojimas, o vaikų ir tėvų atskyrimas, kurį reglamentuoja CK 3.179 straipsnis. Teismas sprendžia, kad nurodytoji teisės norma turi būti taikoma atsakovo A. R. atžvilgiu, nes jo kaltės dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra, o be to tai labiau atitinka nepilnamečių atsakovo dukterų interesus (CPK 376 str., 402 str., 406 str.).

Vaikui, kuris atskiriamas nuo abiejų tėvų (šiuo atveju motinis valdžia yra apribojama neterminuotai), steigiama globa (rūpyba). Atskirtam vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos (CK 3.179 str. 2 d.). Nuo vaiko atskirtas tėvas taip pat išsaugo savo teises ir pareigas vaikui, išskyrus vieną išimtį: nuo vaiko atskirtas tėvas neten­ka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų (CK 3.179 str. 3 d.). Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Pavyzdžiui, turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku, jeigu tai nekenkia vaikui. Vaikų ir tėvų atskyrimas nėra nuolatinė priemonė. Atskyrimas gali būti panaikintas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo taikytas (CK 3.181 str. 1 d.). Prašymą panai­kinti vaiko atskyrimą nuo tėvų gali paduoti vaiko tėvai ar vienas iš jų, vaiko globėjas (rūpintojas) artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuro­ras (CK 3.182 str. 4 d.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią ar atskirti vaiką nuo tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu turėtų paskirti vaikui globą (rūpybą) ir nustatyti jo gyvenamąją vietą bei išspręsti išlaikymo priteisimo vaikui klausimus (LR CK 3.183 str. 4 d.). Tačiau šie klausimai jau yra išspręsti 2015-04-01 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-449-571/2015, kuriuo vaikų nuolatine globėja yra paskirta trečiasis asmuo byloje L. R., su ja yra nustatyta ir vaikų gyvenamoji vieta, o globėja skirta vaikų turto paprastąja administratore, esant nustatytai globai/rūpybai išlaikymas yra išieškomas globėjui/rūpintojui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (LR CK 3.202 str.). Byloje nenustačius pagrindų keisti vaikams nustatytą nuolatinę globą/rupybą, šie klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

Tėvų valdžios apribojimas taip pat gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (šiuo atveju motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Byloje susidariusios bylinėjimosi, t. y. 41 Eur mokėtinas žyminis mokestis ir 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, viso 45,32 Eur, nepaisant tos aplinkybės, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, nes vietoj vieno tėvų teisių ribojimo būdo parinktas kitas, teismo nuomone labiau atitinkantis vaiko interesus teisių ribojimo būdas, iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 22,66 Eur (b. l. 1).

Vadovaudamasi LR CPK 259 str., 260 str., 270 str., 406 str., 496 str., 504 str., 3.180 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių dukterų P. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atskirti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jo nepilnamečių dukterų P. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 22,66 Eur (dvidešimt du eurus, 66 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu ir siuntimo išlaidomis, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 22,66 Eur (dvidešimt du eurus, 66 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu ir siuntimo išlaidomis, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti nedalyvavusiems nagrinėjant bylą ir neatvykusiems jo išklausyti asmenims.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.