Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui I. Š. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. rugsėjo 7 d. asmeniškai, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis 2018 m. gegužės mėn. 8 d. sutartimi tarp uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, akto surašymo dieną transporto priemonė nugabenta į saugojimo aikštelę. Remiantis 2019 m. sausio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra I. Š.. Sutarties tarp uždarosios akcinės bendrovės „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, pagal kuriuos atsakovo skola už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos sudaro 1416,00 Eur.

Uždaroji akcinė bendrovė ,,Sauda“ 2018 m. spalio 2 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį Nr. 18/03 su ieškove uždarąja akcine bendrove „Jurisdictus“, kurios pagrindu 2019 m. sausio 11 d. ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas ieškovės siųstais pranešimais dėl reikalavimo perleidimo ir skolos apmokėjimo. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai, šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi, atsakovas turi pareigą padengti jam priklausančios transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

Pareikštu ieškiniu ieškovė, vadovaudamasi sutarties priedo Nr. 1 sąlygomis, prašo iš atsakovo priteisti 1416,00 Eur skolą, kurią sudaro 2,00 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir 1414,00 Eur (101 dienos × 14 Eur) už transporto priemonės saugojimą nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. vasario 2 d. Įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.840 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1416,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos patirtas 33,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 32,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 1,48 Eur išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teismas šioje byloje patyrė 3,72 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 4 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) iš atsakovo I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1416,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1416,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 33,48 Eur (trisdešimt tris eurus ir 48 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.