Klaipėdos apygardos teismo nutartis

ieškovei UAB „Voltas“ parašė įsipareigojimą asmeniškai grąžinti už jo vadovaujamos UAB „Testama“ susidariusias skolas. Atsakovas V. P. kaip įsipareigojimų garantą 2010-04-08 išrašė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius 90 000 Lt ir 200 000 Lt, jais įsipareigojo grąžinti skolą 2010-05-20 ir 2011-01-01. 2010-09-10 grąžinęs 10 000 Lt skolą, atsakovas iš dalies įvykdė įsipareigojimus ir ieškovei yra skolingas 280 000 Lt. Atsakovas V. P., 2009-09-10 pasirašęs taikos sutartį ir 2010-03-30 rašytiniu įsipareigojimu patvirtinęs apie prisiimtą asmeninę prievolę ieškovei, jau kitą dieną 2010-03-3l buto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-932 už 8 500 Lt atsakovui R. G. pardavė 35,18 kv. m ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), nors šio buto 2010-03-29 rinkos vertės nustatymo dieną vidutinė rinkos vertė yra 17 kartų didesnė – 143 000 Lt. 2010-03-3l pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-920 V. ir D. P. už 20 000 Lt R. G. pardavė 0,144 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nors šio žemės sklypo 2010-03-30 rinkos vertės nustatymo dieną vidutinė rinkos vertė yra 5 kartus didesnė – 115 000 Lt. 2010-09-08 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3410 V. ir D. P. už 40 000 Lt J. P. pardavė 2,88 ha ploto žemės sklypą Nr. 191, esantį (duomenys neskelbtini), nors šio žemės sklypo 2010-03-30 rinkos vertės nustatymo dieną vidutinė rinkos vertė 20 kartų didesnė – 901 000 Lt. 2010-09-08 dovanojimo sutartimi Nr. 413 V. P. padovanojo savo dukrai L. P. 29/100 dalis pastato–sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), šalių įvertintą 5 000 Lt, nors dovanojamo pastato–sandėlio vidutinė rinkos vertė 2 kartus didesnė – 12 412 Lt.

Už naudojimąsi ieškovės pinigais CK 6.261 straipsnio, 6.240 straipsnio l dalies pagrindu atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo praleisto prievolės įvykdymo termino, t. y. nuo 2010-05-20 iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2012-02-22. Dalį skolos – 10 000 Lt – atsakovas 2010-09-10 sumokėjo ieškovei, todėl palūkanos sudaro 7 204,09 Lt, bendra iš atsakovo ieškovei priteistina suma yra 87 204,09 Lt (t. 1, b. l. 2–7, t. 2, b. l. 72–77).

Teismas nesutiko su visų atsakovų atstovų paaiškinimais apie tai, kad vekseliai neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, juose trūksta kai kurių rekvizitų, jie neturi jokios teisinės galios ir paskolos rašteliais jie negali būti vertinami, nes V. P. pinigai perduoti nebuvo. Ieškovei pripažinus, kad esančių byloje paprastųjų vekselių dėl formos trūkumų notaras nepriėmė, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Teismas nevertino tarp šalių susiklosčiusių santykių kaip paskolos, tačiau įvertino vekselius kaip rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės paaiškinimus dėl šalių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog turi pagrįstą ir neginčijamą reikalavimo teisę atsakovui V. P..

Atsakovų D. P. ir V. P. atstovas advokatas G. Ž. 2012-05-23 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimą. Priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškovės UAB „Voltas“ ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas atsakovų D. P. ir V. P. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su teismo sprendimu, išskyrus dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš D. P., nesutinka, nes mano, kad sandoriai pripažinti negaliojančiais nesant visų privalomų actio Pauliana sąlygų, restitucijos taikymas dėl D. P. sudarytų sandorių, net ir pripažinus, jog UAB „Voltas“ jokios reikalavimo jai teisės neturėjo ir neturi, laikytinas nesąžiningu ir neteisingu. Nurodė, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui. Pirmoji tokia sąlyga – neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimas. Ieškovė reikalavimo teisę į V. P. kildino iš paprastuoju vekseliu įvardyto dokumento 90 000 Lt ir teigė, kad 2010-03-30 raštas V. P. jokių pareigų nesukūrė, tačiau jos atsirado iš vekselio, kuris pasižymi visuotiniu privalomu, abstraktumu bei tuo, kad pagal jį kreditorius turi absoliučią ir neginčijamą teisę gauti jame nurodomas sumas. Net ir tuo atveju, jei ieškovė savo reikalavimo pagrindu būtų nurodžiusi 2010-03-30 raštą, kaip neva galiojančios ir neabejotinos savo reikalavimo teisės įrodymą, pirmosios instancijos teismas 2010-03-30 raštą vertino kaip trečiojo asmens skolos perkėlimą (CPK 6.115 straipsnis), nes V. P. BUAB „Testama“ prievolės UAB „Voltas“ atsiradimo momentu buvo UAB „Testama“ akcininkas ir vadovas, savanoriškai prisiėmė šios įmonės prievoles, tai patvirtindamas ne tik 2010-03-30 raštu, bet ir grąžindamas skolos dalį, nors UAB „Voltas“ nepateikė buhalterinių dokumentų, kad tokia ūkinė finansinė operacija buvo atlikta. Padaręs išvadą, kad ieškovė priėmusi 2010-03-30 raštą sutiko su skolininko pasikeitimu, teismas akivaizdžiai netinkamai aiškino ir taiko materialinės teisės normas.

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys). CK 6.115 straipsnis numato, kad trečiasis asmuo gali pagal sutartį su kreditoriumi perimti skolininko pareigas ir teises. Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė (CK 6.118 straipsnis). Ieškovas savo reikalavimo teisę kildino iš dokumento, pavadinto paprastuoju vekseliu, bet ne iš 2010-03-30 rašto. Išeitų, kad ieškovė, kaip BUAB „Testama“ kreditorė, priimdama raštą, neišreiškė valios, nedavė sutikimo, kad V. P. perimtų BUAB „Testama“ prievolinius įsipareigojimus, todėl nesant aiškaus valios elemento, nėra pagrindo teigti apie kokią nors sutartį tarp V. P. ir UAB „Voltas“. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Teismas ignoravo šią imperatyvią taisyklę, ieškovės prašymu iškvietė liudytoją ir priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi šio liudytojo dėl 2010-03-30 rašto, jo surašymo aplinkybių, dalies prievolės įvykdymo ir pan. parodymais, kaip vienu iš įrodymų, sprendime nurodęs, kad UAB „Voltas“ valia buvo išreikšta konkliudentiniais veiksmais. Jeigu 2010-03-30 raštu V. P. būtų perėmęs BUAB „Testama“ prievoles UAB „Voltas“, UAB „Voltas“ nebeturėtų teisės reikšti reikalavimų UAB „Testama“ bankroto byloje, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad UAB „Testama" bankroto byloje yra pareiškusi 301 707,78 Lt kreditinį reikalavimą Ieškovė UAB „Voltas“ patvirtino, kad niekada neišreiškė valios, nedavė sutikimo, kad V. P. pakeistų BUAB „Testama“ kaip UAB „Voltas“ kreditorių. Esant visoms šioms aplinkybėms akivaizdu, kad pagrindo konstatuoti įvykus skolos perkėlimui nebuvo. Esant pagrindui konstatuoti apie trečiojo asmens skolos perkėlimą, tektų konstatuoti ir apie novacijos institutą, reglamentuojantį, jog prievolė baigiasi, jei skolininkas pakeičiamas nauju skolininku (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl V. P. prievolės egzistavimo teismas neatsižvelgė ir netyrė paaiškinimų bei juos pagrindžiančių dokumentų, kad tiek 2010-03-30 rašto, tiek vekselių surašymo momentu V. P. jau kurį laiką nebebuvo nei BUAB „Testama“ akcininkas, nei direktorius ir neturėjo jokio ekonominio intereso prisiimti BUAB „Testama“ įsipareigojimų UAB „Voltas“, todėl sprendimas savanoriškai prisiimti tokias prievoles būtų neprotingas ir nelogiškas. Atsakovas paaiškino, jog jam UAB „Voltas“ iniciatyva buvo pradėtas FNTT tyrimas, tokiu būdu V. P. darant spaudimą, kad šis prisiimtų BUAB „Testama“ prievoles. Vykstant tyrimui teisėsaugos institucijose ir jaučiant nuolatinį UAB „Voltas“ atstovų spaudimą, šiems pažadėjus nutraukti ikiteisminį tyrimą, V. P., turintis tik spec. vidurinį išsilavinimą sutiko pasirašyti visus jam paduotus dokumentus. Šios aplinkybės reikšmingos ne tik sprendžiant klausimą, ar pasirašant dokumentus buvo išreikšta tikroji šalių valia, t. y. ar yra pagrindas pripažinti, jog tarp UAB „Voltas“ ir V. P. atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, bet ir atskleidžiant ieškovės nesąžiningą elgesį ir galbūt tikslą neteisėtai pasipelnyti. Teismui jų neanalizavus buvo pažeistos visapusiško įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas peržengė savo įgaliojimus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su reikalavimo dydžiu. Nors teismo sprendimu priteista tik 80 000 Lt pagal vieną vekselį, tačiau ieškovė reikalavimo dėl skolos priteisimo pagal antrąjį vekselį atsakovui nesuformulavo, teigdama, kad toks reikalavimas yra ar bus pareikštas baudžiamojoje byloje, nors tikslių duomenų apie baudžiamąją bylą pateikta nebuvo. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas konstatavo, kad nors šioje byloje ieškovė reiškia tik 80 000 Lt ieškinį, pripažino, kad ieškovė turi ir 200 000 Lt reikalavimo teisę. Ieškovė nesuformulavo atsakovui reikalavimo dėl 200 000 Lt skolos priteisimo, todėl yra pagrindas teigti, kad teismas ištyrė aplinkybes, kuriomis ieškovė nesirėmė, ir savo iniciatyva pasisakė dėl 200 000 Lt skolos, pripažino ją egzistuojančia ir tuo pagrindu nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiais visus sandorius. Toks teismo sprendimo motyvas, nors rezoliucinėje dalyje ir nebuvo priteisti minėti 200 000 Lt, yra itin reikšmingas, nes buvo pripažinta, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į 200 000 Lt, nebuvo atsižvelgta į sprendimu priteistų 80 000 Lt ir ieškovės nurodytų visų turto perleidimo sandorių 1 176 412 Lt vertę. Ieškovei skundžiamu sprendimu nebuvo priteista 200 000 Lt, tačiau skundžiamo sprendimo motyvas „pripažinimas, kad ieškovė turi ir 200 000 Lt reikalavimo teisę“ būtų laikomas prejudiciniu faktu, nereikalaujančiu įrodinėjimo (CPK182 straipsnio 2 punktas), nulemtų V. P. padėties pabloginimą tuo atveju, jei ieškovė kreiptųsi į teismą ir dėl 200 000 Lt priteisimo. UAB „Voltas“ procesinė padėtis taptų akivaizdžiai palankesnė, V. P. teisė gintis būtų suvaržyta. Sprendimas priimtas pažeidus ne tik procesinės teisės normas, bet neteisingai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, netinkamai kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teismas byloje esančias faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus interpretavo pažeisdamas šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi principus, pasisakė dėl reikalavimų, kurie byloje ieškovės nebuvo keliami, tai pripažintina šiurkščiais procesinės teisės normų pažeidimais, nulėmusiais sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 263, 270 straipsniai). Remiantis prielaidomis konstatuotas ir V. P. bei kitų atsakovų nesąžiningumas. Ieškovė atsakovų nesąžiningumą grindė savo asmeninėmis prielaidomis, kad turtas perleistas už mažesnę nei rinkos kainą, pagal sandorius atsiskaityta grynaisiais, V. P. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą R. G. perleistame bute ir pan. Teismas sprendė, kad V. P. nesąžiningumą patvirtina sandorių skuba, jie sudaryti nenaudingomis jam sąlygomis dėl per mažos kainos. Atsakovui piniginės lėšos buvo reikalingos pragyvenimui, jis kurį laiką nedirbo ir neturėjo reguliarių pajamų, nemaža dalis lėšų, gautų pagal nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, investuota į naują verslą. Dėl stagnacijos nekilnojamojo turto rinkoje, tai visuotinai žinoma ir neįrodinėjama aplinkybė, atsakovas V. P., siekdamas gauti reikalingų lėšų, turėjo orientuotis į rinką ir turtą pardavė už tokią kainą, už kurią tą turtą buvo įgijęs. Nepaisant nuoseklių ir logiškų atsakovo paaiškinimų, teismas juos atmetė vien dėl to, kad vienas iš keturių ginčo sandorių buvo neatlygintinis. Toks vertinimas neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų bei logikos dėsnių, kuriais teismui taip pat būtina vadovautis atliekant teisinį įrodymų vertinimą. Teismo sprendimu atsakovų nesąžiningumas konstatuotas, t. y. sąžiningumo prezumpcija paneigta, remiantis ne faktais ir įrodymais, o prielaidomis, svarstymais, nepagrįstomis interpretacijomis. Teismas ignoravo atsakovų ir jų atstovų paaiškinimus dėl sandorių sudarymo aplinkybių, tikslų ir kt., tai yra reikšminga įrodinėjimo priemonė sprendžiant apie asmens sąžiningumą ar nesąžiningumą, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo. Teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo nepagrįsta – nesant visų actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 80 000 Lt, tačiau teismas pripažino jai reikalavimo teisę ir į 200 000 Lt bei tuo pagrindu panaikino visus keturis sandorius. Net ir pripažinus UAB „Voltas“ reikalavimo teisę į 200 000 Lt sumą, ieškovės nurodoma ginčijamų sandorių vertė –1 176 412 Lt – apie 4 kartus viršija tariamą UAB „Voltas“ reikalavimo teisę. Teismui ignoruojant šį faktą buvo pažeista šiuo klausimu nusistovėjusi teismų praktika, suabsoliutinti ieškovės interesai ir reikalavimai. Teismui iš dalies patenkinus ieškinį, teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinės dalys dėl bylinėjimosi išlaidos nesutampa, neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos iš dalies patenkinus ieškinį. Atmetęs ieškinį dėl D. P., teismas nepriteisė jai bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 41–50).

2012-05-22, 2012-06-11 ir 2012-06-12 atsakovai R. G., J. P. ir L. P. padavė pareiškimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 309 straipsniu prisideda prie atsakovų V. P. ir D. P. apeliacinio skundo. Prašo patenkinti apeliacini skundą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 sprendimą, priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškovės UAB „Voltas“ ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovai R. G., J. P. ir L. P. visiškai sutinka su atsakovų V. P. ir D. P. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais ir juos palaiko (t. 3, b. l. 53, 56–57, 59–60).

Iš patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad UAB „Voltas“, vadovaudamasi actio Pauliana institutu, patikslinto ieškinio reikalavimus, iš jų ir reikalavimus dėl 80 000 Lt skolos, 7 204,09 Lt metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2012-02-22, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-02-23 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atsakovų D. P. ir V. P. ieškovės UAB „Voltas“ naudai grindžia tokiomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-10 4nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1897-479/2009 patvirtinta ieškovės UAB „Voltas“ ir UAB „Testama“ pasirašyta taikos sutartimi, ja UAB „Testama“ direktorius V. P. įsipareigojo grąžinti UAB „Voltas“ 304 182, 94 Lt skolą; 2) UAB „Testama“ 304 182, 94 Lt skolos UAB „Voltas“ nesumokėjimo faktu; 3) 2010-03-30 atsakovo V. P. parašyto įsipareigojimo asmeniškai ieškovei UAB „Voltas“ grąžinti už jo vadovaujamos UAB „Testama“ susidariusias skolas faktu ir 2010-03-30 įsipareigojimu (t. 1, b. l. 11); 4) 2010-04-08 atsakovo V. P. dviem išrašytais neprotestuotinais paprastaisiais vekseliais 90 000 Lt ir 200 000 Lt, kaip prisiimtų įsipareigojimų garantais, jais V. P. įsipareigojo UAB „Voltas“ 90 000 Lt skolą grąžinti 2010-05-20, o 200 000 Lt skolą grąžinti 2011-01-01 (t. 1, b. l. 9–10); 5) 2010-09-10 atsakovo V. P. dalies – 10 000 Lt – skolos ieškovei UAB „Voltas“ grąžinimo faktu (t. 1. b. l. 9); 6) kad UAB „Voltas“ ieškovė, kaip kreditorė, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į 280 000 Lt skolą skolininkui V. P., nes atsakovas neįvykdė 2010-03-30 prisiimtos asmeninės prievolės grąžinti ieškovei 300 000 Lt skolą už atsakovui priklausiusią bendrovę UAB „Testama“; 7) kad atsakovo V. P. įsipareigojimas užtikrintas 2010-04-08 dviem neprotestuotinais paprastaisiais vekseliais bendros 290 000 Lt sumos; 8) kad visi atsakovo V. P. po 2010-03-30 sudaryti sandoriai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises, kad keturiais ginčijamais sandoriais perleisto atsakovo nekilnojamojo turto rinkos bendra kaina buvo l 176 412 Lt, turtas perleistas už aiškiai mažesnę bendrą kainą – 68 500 Lt, kad sudarius ginčijamus sandorius atsakovui liko tik 94 500 Lt bendros vidutinės rinkos vertės nekilnojamojo turto ir atsakovas nebeturi pakankamai turto atsiskaityti su ieškove kaip kreditore; 9) kad nėra suėjęs vienerių metu ieškinio senaties terminas, nes iš 2011-03-04 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų ginčijamų sandorių kopijų ieškovė sužinojo apie jos teises pažeidžiančius sudarytus sandorius; 10) kad atsakovas, kaip skolininkas, neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, juos sudarė nepalankesnėmis sau sąlygomis nei būtų galėjęs, savo turtą pardavė 17 kartų mažesne nei rinkos kaina, taip pat dalį turto 2010-09-08 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo dukrai L. P., taip dar labiau sumažindamas savo mokumą ir galimybes apmokėti vekselius; 11) kad atsakovai, sudarę ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi (t. 2, b. l. 72–77).