Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ atstovui advokato padėjėjui G. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltchem“ direktoriui V. Š., atstovui advokatui D. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltchem“ dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Taigi, šioje byloje nagrinėjamas ginčas tokia apimtimi - pagal ieškovės UAB „Losrita“ (rangovės) ieškinio (priešieškinio) reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Baltchem“ (subrangovės) 43 885,31 Eur sumą atliktų darbų trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų

23. Teismas pažymi, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, CK 6.209, CK 6.213, CK 6.217, CK 6.256, CK 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo, kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kauno audinių projektas“ v. UAB „Irlanda“, bylos Nr. 3K-3-74-421/2015, ir joje nurodytą praktiką; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracija v. UAB „Klaipėdos apdaila“, bylos Nr. 3K-3-169-690/2015; kt.). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

24. Kasacinio teismo nurodoma, kad reikalavimas priteisti (grąžinti) iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe. Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, bylos Nr. 3K-3-540/2013). Taigi, reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

29. Atsakovė išreiškė poziciją, kad iš dalies sutinka, jog buvo būtinas fasado tinko remontas ir sutinka, jog reikėjo demontuoti gipso kartoną. Nesutinka dėl išlaidų apmokėjimo už vatos keitimą, kadangi medžiagas (sudėdamas minkštą vatą, nors darbo projekte buvo numatyta kieta vata) pakeitė suderinus su rangovu ir gavus jo rašytinį sutikimą. Atsakovė nurodo, kad patikslintame UAB „Losrita“ ieškinyje rangovė prašė priteisti iš subrangovės 17 957,28 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti ir 21 583,17 Eur būsimoms išlaidoms, kurias rangovė patirs, šalindama neremontuotoms patalpoms padarytą žalą, atlyginti. Ieškovė privalėjo įsigyti medžiagų bei pasitelkti subrangovus. UAB „Losrita“ pateikė V. G. jai išrašytas sąskaitas faktūras: 2021 m. gruodžio 9 d. Nr. 2021-12-09; 2022 m. sausio 21 d. Nr. 1; 2022 m. vasario 4 d. Nr. 2; 2022 m. kovo 7 d. Nr. 3; 2022 m. kovo 18 d. Nr. 4; 2022 m. gegužės 6 d. Nr. 6. Pateikė dokumentą „Sąskaitų-faktūrų suvestinė V. G. (2021-12-01 – 2022-07-01)“, joje išvardinta 14 sąskaitų-faktūrų, jų numeriai – 2021-12-09; 2021-12-21; 1; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9; 10; 11; 12. Pateikė atliktų darbų aktus: 2021 m. gruodžio 9 d. Nr. 2021-12-09; 2022 m. sausio 21 d. Nr. 1; 2022 m. vasario 4 d. Nr. 2; 2022 m. kovo 7 d. Nr. 3; 2022 m. kovo 18 d. Nr. 4; 2022 m. gegužės 6 d. Nr. 6, taip pat pateikė 2021 m. gruodžio 6 d. statybos subrangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Losrita“ ir V. G., bei jos priedus.

30. Atsakovė nesutinka su pateiktais įrodymais, nes pagal UAB „Losrita“ pateiktus dokumentus V. G. atliko ir UAB „Baltchem“ atliktų darbų tariamų trūkumų ištaisymo darbus, ir kitus statybos darbus (statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini) namai, adresas (duomenys neskelbtini)). UAB „Losrita“ neįrodė, koks konkretus UAB „Baltchem“ pagal Sutartį atliktų darbų trūkumas buvo pašalintas konkrečiu darbu (kiek konkrečiai to konkretaus darbo reikėjo perdaryti, kiek konkrečiai kainavo tą konkretų darbą tokioje ir tokioje apimtyje perdaryti, kiek toje kainoje sudarė konkrečios medžiagos, o kiek darbas ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių).

31. Teismas iš dalies pritaria atsakovės argumentams, kad UAB „Losrita“ į bylą pateiktose V. G. išrašytose sąskaitose - faktūrose (nuo 2021-12-21 iki 2022-08-03 Nr.12) bei atliktų darbų Aktuose nėra nurodyti konkretūs faktiškai atlikti darbai, jų vieneto kaina bei darbų ir sunaudotų medžiagų kiekiai (nėra nurodyti konkrečių darbų ir išlaidų aprašymai). Paslaugų pavadinime nurodoma – valymo darbai, už stogo kapitalinio remonto darbus pagal projektinę dokumentaciją, pavedimuose nurodoma mokėjimo paskirtis – už valymo darbus pagal sutartį SUB211201/03. Atsakovė teigia ir ieškovė nepaneigė, kad V. G. nebuvo PVM mokėtojas, kad tam tikros prekės galėjo būti pristatytos ne (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini), adresu.

32. Taikant aktualią ginčo sprendimui kasacinio teismo praktiką pažymėtina, kad atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra griežta, t. y. be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007).

33. Byloje nustatyta ir ieškovė įrodė, jog dėl konstatuotų atsakovo darbų trūkumų 2021 m. lapkričio 10 d. defektiniu aktu (atliktų darbų aktas Nr. 2), buvo reikalinga atlikti fasado tinko remontą ir demontuoti gipso kartoną. Ieškovė įrodinėja, jog už šiuo darbus sumokėjo trečiajam asmeniui 11 500,02 Eur, už darbų priežiūrą 21 948 Eur sumokėjo statybos vadovui R. T. darbo užmokestį, o už įsigytas medžiagas, technikos ir įrankių nuomą, kitų subrangovų pasitelkimą patyrė 16 694,36 Eur išlaidų.

34. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad subrangovės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, jog kiti darbai atlikti be trūkumų. Subrangovė darbus atliko su trūkumais, kurie užfiksuoti defektų akte. Sulyginus atliktų darbų akte Nr. 2 užfiksuotus darbus ir defektų akte nustatytus trūkumus, teismas darė išvadą, kad subrangovė atliko dalį darbų be trūkumų, todėl turi teisę reikalauti už juos atlyginti. Be trūkumų subrangovė atliko tokius darbus: asbesto lakštų, apskardinimų nuardymas (vertė – 1 000 Eur), cinkuotos skardos lietvamzdžių nuardymas (vertė – 45 Eur); cinkuotos skardos lietlovių nuardymas (vertė – 80 Eur); metalinės kopėtėlės (prie pastogės lango) su tvirtinimo elementais (vertė – 200 Eur); esamos stogo konstrukcijos ardymas (vertė – 500 Eur); metalinių stogo kopėčių įrengimas (vertė – 299,52 Eur). Bendra nurodytų darbų vertė – 2 124,52 Eur (be PVM) (1 000 + 45 + 80 + 200 + 500 +299,52 = 2 124,52). Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kiek kitų darbų rangovė atliko kokybiškai, už kuriuos galėtų būti jai atlyginta.

35. Subrangovės nurodyta aplinkybė, kad rangovė, gavusi atliktų darbų aktą Nr. 2, tą pačią dieną nurodė tik aritmetinę klaidą, bet nenurodė kitų darbų trūkumų, nepagrindžia, kad darbai buvo atlikti be trūkumų. Rangovė dar nebuvo apžiūrėjusi atliktų darbų, o nurodyta aritmetinė klaida susijusi su ankstesniu atliktų darbų aktu Nr. 1. Nustačius, kad subrangovė pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2, nesant CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pagrindo, nepasibaigus sutarties 6.1.4, 6.1.5, 7.3 papunkčiuose nustatytam terminui, kai jos atliktų darbų nebuvo apžiūrėję rangovės atstovai, statinio techninės priežiūros vadovas, teisėjų kolegija sprendė, kad subrangovė neįgijo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 2, rangovei neatsirado pareigos atsiskaityti už visus subrangovės 2021 m. spalio mėn. atliktus darbus. Dėl to apeliantei pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 atlygintina tik be trūkumų atliktų darbų dalis, kurių vertė – 2 124,52 Eur (be PVM).

36. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad patikslintame priešieškinyje rangovė nurodė, kad ji prašo priteisti iš subrangovės 17 957,28 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti ir 21 583,17 Eur būsimoms išlaidoms, kurias rangovė patirs, šalindama neremontuotoms patalpoms padarytą žalą, atlyginti. Taigi, pirmasis priešieškinio reikalavimas kildinamas iš išlaidų, reikalingų nekokybiškų statybos rangos darbų trūkumams ištaisyti (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutartis 7.13 papunktis), o antrasis – iš neremontuotoms, bet apgadintoms patalpoms suremontuoti reikalingų išlaidų kompensavimo (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.665 straipsnio 3 dalis). Įvertinus antrojo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo turinį, teismas darė išvadą, kad jis susijęs su neremontuotoms (kitoms, šalia esančioms patalpoms, kurios nebuvo bylos šalių sudarytos statybos subrangos sutarties objektas) padarytos žalos atlyginimo institutu, bet ne su atliktų statybos rangos darbų remontuotose patalpose (statybos subrangos sutarties objekte) trūkumais.

37. Pažymėjo, kad atsakovė aptariamą priešieškinio reikalavimą, susijusį su ieškovės neremontuotų patalpų apgadinimu padarytos žalos atlyginimu, turėjo pagrįsti, kokiu faktiniu pagrindu ji įgijo teisę į išlaidų, reikalingų apgadintoms ne remontuotoms, bet kitoms patalpoms sutvarkyti (t. y. atstatyti į pradinę iki apgadinimo buvusią būklę), pavyzdžiui, ar ji tokias išlaidas kompensavo tų apgadintų patalpų savininkei, kada tai padarė ir kt. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad į Lokalinę sąmatą buvo įtraukti darbai, kurių rangovei atlikti nereikėjo, t. y. pastate sulietų sienų džiovinimas. Nors šio darbo vertė nedidelė (278,80 Eur), jis nepagrįstai įtrauktas į sąmatą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad subrangovės darbų trūkumai pašalinti, bet rangovė nepateikė duomenų, kokių išlaidų patyrė, šalindama subrangovės atliktų darbų trūkumus. Neišsiaiškinta, kurios konkrečios atsakovės pateiktose darbų sąmatose nurodytos išlaidos susijusios su pagal subrangos sutartį remontuotomis ir neremontuotomis patalpomis.

38. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad rangovė galėjo reikalauti būsimų darbų išlaidų pagal sąmatą, kol darbų trūkumai nebuvo pašalinti. Sudarydama būsimų darbų sąmatą, rangovė galėjo nežinoti, darbus atliks fizinis ar juridinis asmuo. Subrangovės atliktų darbų trūkumus pašalino fizinis asmuo, trečiasis asmuo V. G., taigi rangovė nepagrįstai į sąmatas įtraukė PVM. Pašalinusi trūkumus, rangovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jau patirtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Iš jų būtų galima nustatyti rangos darbų trūkumų mastą, jų ištaisymo vertę, išskirti pagal subrangos sutartį netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidas ir išlaidas, patirtas kitų apgadintų patalpų būklei atkurti į pradinę padėtį. Byloje nėra įrodymų, be kita ko, ir parengtų specialias žinias turinčių asmenų, iš kurių būtų galima nustatyti išlaidų, reikalingų subrangovės darbų trūkumams pašalinti, dydį. Sprendė, kad rangovė pateikė į bylą lokalines sąmatas, kuriose užfiksuoti būsimi darbai ir jų vertė. Darbų trūkumai pašalinti ir kitos apgadintos patalpos, nebuvusios bylos šalių subrangos sutarties objektu, sutvarkytos. Rangovė, siekdama gauti darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir žalos atlyginimą, turėtų pateikti duomenis, pagrindžiančius jos jau patirtas išlaidas arba pagrįsti, koks konkretus subrangovės darbų trūkumas pašalintas konkrečiai lokalinėse sąmatose nurodytu konkrečiu darbu, taip pat aiškiai nurodyti, kokia padaryta žala neremontuotoms patalpoms dėl subrangovės atliktų darbų, kokius darbus reikėjo atlikti kitose patalpose, kad būtų kompensuoti nuostoliai, ir kokia tų darbų vertė.

39. Šio nagrinėjamo ginčo apimtyje teismas, atsižvelgdamas į aptartus argumentus, byloje pateiktus papildomus įrodymus, pritaria atsakovės pozicijai, jog ieškovė teigdama, kad šalindama UAB „Baltchem“ atliktų darbų defektus patyrė 28 194,38 Eur išlaidų, nes privalėjo įsigyti medžiagų bei pasitelkti subrangovus (pagal V. G. jai išrašytas sąskaitas faktūras: 2021 m. gruodžio 9 d. Nr. 2021-12-09; 2022 m. sausio 21 d. Nr. 1; 2022 m. vasario 4 d. Nr. 2; 2022 m. kovo 7 d. Nr. 3; 2022 m. kovo 18 d. Nr. 4; 2022 m. gegužės 6 d. Nr. 6), nepagrindė visų patirtų išlaidų.

40. Pažymėtina, kad ieškovės reikalaujamų išlaidų dydis (trūkumų šalinimui) neišskaidytas, tiek V. G., tiek R. T. 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu dirbo ir kitame statybos objekte (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Rangovo nurodomi darbų trūkumų šalinimo darbai yra atlikti, tačiau faktinė atliktų trūkumų šalinimo darbų vertė nedetalizuota pagal atskirus objektus. Ieškovė atliko darbų trūkumų taisymą šiose pozicijose - fasado tinko remontas (pagal lokalinę sąmatą 17 525,43 Eur suma); gipso kartono demontavimas (2 944,31 Eur suma); vatos keitimas (5 225,49 Eur). Ieškovė reikalauja atlyginti už medžiagas ir išmokėtas sumas už darbą, nurodydama bendrai apskaičiuotas sumas, nedetalizuodama kokia medžiagų ir darbų dalis priskiriama vienam ar kitam darbų objektui.

41. Akcentuotina, kad ieškovė pakeitė reikalavimą ir anksčiau reikalautą 21 583,17 Eur nuostolių sumą būsimoms išlaidoms įrodinėja išmokėtu atlyginimu R. T. Ieškovė neįrodinėja sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nepateikė pareiškimo dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo (padidinimo). Teismas pripažįsta teisingais atsakovės argumentus, jog neįrodytas darbo užmokesčio išmokėjimas išimtinai už darbą ginčo objekte. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. atliko ir UAB „Baltchem“ atliktų darbų tariamų trūkumų ištaisymo darbus, ir kitus statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini) kaimo kultūros namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl to, kad darbų Aktai, sąskaitos - faktūros nedetalizuotos, sudėtinga atskirti, kurie darbai, medžiagos susiję su trūkumų taisymu, o kurie su kitais objektais.

42. Atsižvelgiant į aptartus argumentus teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog darbo užmokestis R. T. buvo išmokėtas tik už konkretų atsakovo netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymą. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus negalima išskirti, už kokią darbų rūšį ir kur panaudotus medžiagų kiekius ieškovė patyrė išlaidas. Byloje nėra įrodymų, parengtų specialias žinias turinčių asmenų, iš kurių būtų galima nustatyti subrangovės darbų trūkumams pašalinti realiai išleistą išlaidų dydį. Pagal pateiktus dokumentus nėra diferencijuota, ar sąskaitose faktūrose, darbų aktuose, įrašytos pagal subrangos sutartį netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidos, ar išlaidos, patirtos kitų patalpų remontui, pažymint, kad sąskaitos - faktūros išrašytos su PVM už V. G. atliktus darbus.

43. Teismas sutikdamas su atsakovės pozicija (sprendimo 8,30,31,31 punktai) nepriteisia R. T. išmokėtos ir reikalaujamos priteisti 21 948 Eur sumos. Ieškovės reikalavimas apmokėti už vatos pakeitimą (projekto neatitikimas) atmetamas, atsižvelgiant į įrodytą aplinkybę, jog subrangovė medžiagas pakeitė suderinusi su rangovu ir gavus jo rašytinį sutikimą (19 punktas). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepriteisė dalies skolos atsakovei UAB „Baltchem“ už darbus, atliktus su trūkumais, tai yra, sumažino darbų kainą iki 0.

44. Teismas ieškinio reikalavimus tenkina iš dalies ir iš atsakovės priteisia ieškovės patirtas išlaidas už fasado tinko remontą ir gipso kartono demontavimą (sprendimo 40-42 punktuose nurodyti argumentai). Ieškovė yra pateikusi paskaičiavimą 11 500,02 Eur sumai, sumokėtai V. G. ir 16 694,36 Eur sumai už įsigytas medžiagas, technikos ir įrankių nuomą, kitų subrangovų pasitelkimą. Šios sumos apima ir vatos keitimo darbus, lokalinėje sąmatoje įvertintus 5 225,49 Eur suma.

45. Negalint tiksliai apskaičiuoti ieškovės patirtų realių išlaidų (36, 40-41 punktai), teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir, atsižvelgus į abiejų šalių nebendradarbiavimą, priteisiamų išlaidų dydį mažinti iki lokalinėje sąmatoje apskaičiuotos (17 525,43 Eur ir 2 944,31 Eur ) 20 469.74 Eur sumos už fasado tinko remontą ir gipso kartono demontavimą.

46. Nėra pagrindo vertinti, jog lokalinėje sąmatoje išvardintų darbų ir medžiagų kaina galėjo būti mažesnė ir ieškovė sutaupys lėšas atsakovės UAB „Baltchem“ sąskaita. Todėl teismas ieškovės reikalaujamą sumą už apmokėjimą V. G. (11 500,02 Eur) ir įgytas medžiagas, technikos, įrankių nuomą, pasitelkiant kitus subrangovus (16 694,36 Eur ), sumažina iki 20 469.74 Eur sumos. Taigi, ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies ir teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 20 469.74 Eur išlaidų už darbų trūkumus. Kita UAB „Losrita“ ieškinio reikalavimų dalis dėl patirtų išlaidų atlyginimo atmetama.

Dėl prašymo pripažinti UAB „Losrita“ piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis

47. Atsakovė nurodo, kad UAB „Losrita“ piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir prašo skirti UAB „Losrita“ 5 000,00 Eur baudą. Pusę šios sumos, kas sudaro 2 500,00 Eur, priteisti UAB „Baltchem“ naudai.

48. Teismas pažymi, jog CPK 95 str. reglamentuoja draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina bendrąjį teisės principą, kai įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Šiuo atveju aktuali CPK 5 straipsnyje įtvirtinta šalies teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta ginčijama teisė. Ieškovės veiksmai, kuriuos atsakovė vertina kaip nesąžiningus – reikalavimų patikslinimas, papildomų įrodymų pateikimas, yra civilinio proceso kodekse reglamentuojami teisėti procesiniai veiksmai ginčijamai teisei apginti. Ieškovės teisė yra pasirinkti ginčų sprendimo būdą, todėl taikyti CPK 95 straipsnio pasekmes nėra teisinio pagrindo. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje priimant sprendimą negalima pripažinti, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir šios bylos procese nėra nustatytas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Šalys teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtinančius įrodymus, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos. Teismas iš trijų atsakovės UAB „Baltchem“ ieškinio reikalavimų (dėl 20 855,55 Eur skolos (tenkintas iš dalies), 2 600 Eur netesybų (tenkintas) ir po 200 Eur netesybų už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio pateikimo dienos (atmestas) patenkino ieškinį 57 procentais.

51. Iš dviejų ieškovės UAB „Losrita“ ieškinio reikalavimų (dėl baudos – atmestas, išlaidų priteisimo – tenkintas iš dalies) teismas tenkino ieškinį 24 procentais.

52. Ieškovės proporcingai patenkintų reikalavimų (pagal ieškinį ir priešieškinį) dalis sudaro 34 proc. (24 plius 43 x 200), atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų (pagal ieškinį ir priešieškinį) dalis sudaro 66 proc. (57 plius 76 x 200).

53. Ieškovė UAB „Losrita“ bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 7 750,05 Eur (1815 Eur ir 5935,05) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kurių priteisiama 2635,02 Eur.

54. Atsakovė UAB „Baltchem“ bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 7 840,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kurių priteisiama 5174,40 Eur.

55. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Losrita“ iškėlus bankroto bylą, grąžintinas BUAB „Losrita“ sumokėtas žyminis mokestis - 1137 Eur (1039 Eur įmokėta 2022-02-23 mokėjimo nurodymu NR.18 VMĮ prie LR FM į sąskaitą Nr. LT247300010112394300; 98 Eur įmokėta 2022-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 9 VMĮ prie LR FM į sąskaitą Nr. LT247300010112394300).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltchem“ ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ 20 469,74 Eur (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt devynis Eur 74 ct) patirtų išlaidų ir 2635,02 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis Eur. 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltchem“ 5174,40 Eur (penkis tūkstančius šimtą septyniasdešimt keturis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ žyminį mokestį - 1137 Eur (tūkstantį šimtą trisdešimt septynis Eur) (1039 Eur įmokėta 2022-02-23 mokėjimo nurodymu NR.18 VMĮ prie LR FM į sąskaitą Nr. LT247300010112394300; 98 Eur įmokėta 2022-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 9 VMĮ prie LR FM į sąskaitą Nr. LT247300010112394300).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltchem“ 10 (dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.