Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį (pramonės ir elektrinių įrengimų krypties) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. sunkiai sužalojo žmogų ir, veikdamas bendrininkų grupe su R. D., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2016 m. gruodžio 23 d. apie 4³⁴ val. R. D., įsikibęs už drabužių, išsitempė iš kavinės „Dubijos svetainė“, esančios Dubijos g. 44a, Šiauliuose, nukentėjusįjį M. M. į lauką, prie kavinės pastato sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. M. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, nugriuvusiam M. M. sudavė kumščiu apie aštuonis kartus į galvą, padarydamas kairio antakio odos nubrozdinimą ir kairės akies poodinę kraujosruvą, ir taip nežymiai jį sužalojo. E. B. nugriuvusiam nukentėjusiajam M. M. apie keturis kartus spyrė į pilvą ir šoną, padarydamas blužnies plyšimą, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, E. B. apie keturis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam K. Ž. į galvą ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

R. D., veikdamas bendrininkų grupe su E. B., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2016 m. gruodžio 23 d. apie 4³⁴ val. R. D., įsikibęs už drabužių, išsitempė iš kavinės „Dubijos svetainė“, esančios Dubijos g. 44a, Šiauliuose, nukentėjusįjį M. M. į lauką, prie kavinės pastato kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. M. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, nugriuvusiam M. M. sudavė kumščiu apie aštuonis kartus į galvą, padarydamas kairio antakio odos nubrozdinimą ir kairės akies poodinę kraujosruvą, ir taip nežymiai jį sužalojo. E. B. nugriuvusiam nukentėjusiajam M. M. apie keturis kartus spyrė į pilvą ir šoną, padarydamas blužnies plyšimą, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. D. kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam M. M. į veidą, padarydamas muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų vainikų lūžius, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, ir taip nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. D. prisipažino kaltu ir paaiškino (3 t., b. l. 118-122), kad 2016 m. gruodžio 23 d. paryčiais 4⁰⁰-4³⁰ val. su draugais atvyko į kavinę Dubijos g. Prieš tai buvo išgėręs labai nedaug, gal tris bokalus alaus. Tuo metu kavinėje buvo nedaug žmonių. Jie nusipirko 0,5 l butelį, atsisėdo prie stalo. Sėdėjo, kalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausose ir tikrinant jo parodymus įvykio vietoje parodė (1 t., b. l. 117-118, 136-160), kad 2016 m. gruodžio 22 d. teatre vyko darbovietės vakarėlis. Apie 23 val. su bendradarbiais V. D., K. Ž. ir M. M. nuėjo į barą „Pegasas“ ir vartojo alkoholį. 2016 m. gruodžio 23 d. apie 3³⁰ val. išėjo iš baro „Pegasas“, nuėjo pavalgyti, po to taksi nuvažiavo į barą „Dubijos svetainė“ adresu Dubijos g. 44 A, Šiauliuose.

Apžiūros 2017 m. vasario 21 d. protokole su fotolentelėmis (1 t., b. l. 44-53) aprašyta vaizdo įrašo iš kavinės „Dubijos svetainė“, esančios Dubijos g. 44A, Šiauliuose, apžiūra. Vaizdo kameros stebėjimo laukas apima dalį baro (prekystalio) ir dalį kavinės patalpų nuo baro iki durų. Kavinės durų nesimato. Vaizdo įraše matyti, kad 2016 m. gruodžio 23 d. 3 val. 49 min. 31 sek. prie baro stovi vyras. Nustatyta, kai tai yra A. G.. 3 val. 52 min. 29 sek. į barą ateina trys jauni vaikinai ir vienas vyresnio amžiaus vyras. Nustatyta, kad tai – K. Ž., M. M., M. M. ir V. D.. Jie ateina prie baro, bendrauja tarpusavyje bei su barmene ir A. G.. 3 val. 59 min. 46 sek. K. Ž., M. M. ir M. M. išeina iš kavinės. 4⁰⁰ val. į kavinę įeina pagyvenęs vyras, kurio anketiniai duomenys nenustatyti (toliau – nenustatytas vyras). Jis prieina prie baro, nusiperka skardinę su gėrimu ir nueina prie staliuko šalia durų, t. y. dešinėje pusėje žiūrint nuo baro. 4 val. 4 min. 42 sek. V. D. išeina iš kavinės. Viduje lieka nenustatytas vyras ir A. G.. 4 val. 8 min. 29 sek. į kavinę įeina du vyrai. Nustatyta, kad jie yra R. D. ir S. K.. R. D. apsirengęs juodos spalvos blizgia medžiagine striuke, mūvi tamsios spalvos kelnes. S. K. dėvi tamsią kepurę ir tamsią medžiaginę striukę, ant striukės matosi užrašas „Joma“. R. D. išeina iš kavinės ir 4 val. 09 min. 33 sek. grįžta su vyru, dėvinčiu tamsią striukę ar puspaltį ir tamsią kepurę. Nustatyta, kad tai – E. B.. R. D. ir E. B. prieina prie baro, bendrauja tarpusavyje, su barmene ir A. G., įsigyja butelį su gėrimu ir jį apžiūri. 4 val. 10 min. 20 sek M. M., M. M., K. Ž. ir V. D. grįžta į kavinę. K. Ž. ir M. M. lieka prie stalo kavinės gale, o M. M. ir V. D. ateina prie baro. M. M. rankose laiko picą, paduoda ją barmenei. Tuo metu V. D. pasisveikina su šalia stovinčiais E. B. ir S. K.. M. M. iš barmenės paima butelį, nueina prie draugų. 4 val. 13 min. 22 sek. M. M. grįžta prie baro, paduoda barmenei pinigus. K. Ž. ir M. M. nueina prie kairėje pusėje (žiūrint nuo baro) esančio stalo ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. M. M. nueina prie jų ir taip pat dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. V. D. nueina prie to paties stalo, bet atsisėda kitoje pusėje, todėl jis matosi vaizdo įraše. E. B., R. D., S. K. ir A. G. nueina prie to paties stalo. A. G. atsisėda šalia V. D.. Nenustatytas vyras tebesėdi prie stalo dešinėje pusėje.

4 val. 34 min. 17 sek. R. D. atsistoja, eina išėjimo link. S. K. viena ranka laiko R. D., kita ranka rodo į stalo pusę. R. D. apeina S. K., nueina išėjimo link. Sėdėdamas V. D. mėgina ranka sustabdyti R. D.. R. D. nesustoja ir 4 val. 34 min. 29 sek. dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. E. B. 4 val. 34 min. 31 sek. eina išėjimo link. A. G. užstoja kelią. E. B. nestipriai ranka pastumia A. G., šis nugriūna. E. B. dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. V. D. bando atsistoti, neišsilaiko ant kojų, sėdasi. S. K. jį prilaiko, kad nenugriūtų. V. D. mėgina sugriebti S. K. už striukės, S. K. atsitraukia, V. D. jį paleidžia. S. K. paeina arčiau išėjimo, tačiau tuoj pat grįžta atgal. Į kavinę atbulas įpuola žmogus. S. K. vieną kartą kaire ranka smūgiuoja šiam žmogui. Nesimato, ar smūgis pasiekia tikslą. V. D. stovėdamas nusivelka striukę, paduoda ją šalia sėdinčiam A. G., nueina išėjimo link ir 4 val. 34 min. 6 sek. dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. Kavinėje lieka trys lankytojai. A. G. sėdi, S. K. stovi šalia jo, nenustatytas vyras sėdi prie stalo dešinėje pusėje. 4 val. 35 min. 12 sek. S. K. nueina išėjimo link ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros lauko. Barmenė 4 val. 35 min. 24 sek. eina išėjimo link, 4 val. 35 min. 42 sek. grįžta į kavinę. Jai iš paskos įeina E. B., paspaudžia ranką A. G., po to nenustatytam vyrui, apsikabina su A. G.. 4 val. 37 min. 24 sek. E. B. išeina į lauką. 4 val. 38 min. 8 sek. į kavinę grįžta M. M.. Jis prieina prie stalo, atsiremia, pasitvarko batus. Jo marškiniai netvarkingi (neaišku, ar jie suplėšyti, ar atsagstyti). Prie jo prieina A. G.. Po to M. M. ir A. G. išeina į lauką. 4 val. 39 min. 30 sek. M. M. vėl grįžta į kavinę, prieina arčiau baro, matosi, kad jo veidas kruvinas. 4 val. 41 min. 8 sek. į kavinę grįžta M. M., 4 val. 41 min. 55 sek. – V. D.. V. D. pasiima nuo suolo savo striukę ir ją užsivelka. 4 val. 43 min. 26 sek. M. M., M. M. ir V. D. nueina prie išėjimo ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. 4⁴⁸ val. M. M. grįžta į kavinę, paduoda barmenei pinigus, barmenė paduoda jam mobilaus ryšio telefoną. M. M. išeina iš kavinės.

konstatuoja:

Nors kaltinamieji prisipažino padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas, jie, be kita jo, savo paaiškinimuose kalbėjo, jog veikė esant būtinosios ginties situacijai. Būtinosios ginties situacija yra viena iš atsakomybę šalinančių aplinkybių (BK 28 str.), todėl teismas pirmiausia turi įvertinti, ar kaltinamieji turėtų būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-428/2010, 2010 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-279/2010).

Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-313/2012). Dar viena sąlyga – gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2K–267/2012). Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-125/2011, 2011 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 2K-140/2011).

Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-684/1999).

Ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis R. D. niekieno neverčiamas pasirinko eiti su nukentėjusiuoju M. M. į lauką, kavinės tarpduryje timptelėjo ar ištempė nukentėjusįjį M. M., nors turėjo alternatyvą neiti ir bare kilusio konflikto nebeaštrinti; lauke abudu apsikumščiavo, dar vėliau jis sudavė į lauką išėjusiam ir prašiusiam nemušti gulinčio (M. M.) nukentėjusiajam M. M.. Taigi nėra duomenų, liudijančių buvus pavojingą kėsinimąsi į kaltinamojo R. D. sveikatą.

Kaip minėta, kaltinamasis E. B. buvo mažiau nei kiti išgėręs ir apsvaigęs, yra ledo ritulio žaidėjas (veteranas). Per incidentą jis išėjo į lauką, kadangi ir kiti bare buvę asmenys ten ėjo. Lauke prie draugo R. D. buvo nukentėjusieji M. M. ir K. Ž.. Kaltinamasis E. B. norėjo atplėšti draugą nuo nukentėjusiojo M. M. ir jam gulinčiam vienu metu spyrė 3-4 kartus į kojas taip, kad pastarajam plyšo blužnis (pilvo organas). Po to kažkas iš nugaros trenkė kaltinamajam E. B.. Neaišku, kas sudavė kaltinamajam E. B. Kaltinamasis E. B. mažiausiai 3-4 kartus sudavė į veido sritį nukentėjusiajam K. Ž.. Neaišku, kur tuo metu buvo nukentėjusysis K. Ž. (pvz., prie kaltinamojo R. D.) ir ką veikė. Iš to teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. B. ne tiek gelbėjo draugą, kiek laisva valia įsivėlė į muštynes.

Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, per kurį buvo sužaloti trys nukentėjusieji. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiesiems M. M. ir M. M., be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šių pasekmių inkriminavimas perteklinis. Kaltinamųjų veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jų kalte nėra pagrindo.

Kaltinamiesiems pagal BK 284 straipsnio 1 dalį inkriminuota veika neperkvalifikuojama į BK 284 straipsnį (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1871, 2016 m. kovo 25 d. redakcija Nr. XII-2277), nes kaltinamųjų padėties nelengvina, taigi neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 1-2 d.).

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 m. [...] (BK 135 str. 1 d.).

Už viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusį įžūliu elgesiu, gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 m. (BK 284 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo E. B. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia veikų atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamasis E. B. yra vidutinio amžiaus (50 m.), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), reguliariai sportuoja, su komanda (duomenys neskelbtini) dalyvauja Latvijos Ledo ritulio lygos veteranų čempionato varžybose (2 t., b. l. 119-121, 198-200; 3 t., b. l. 1-3, 108-109). Nuo 2000 m. dešimt kartų baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 116, 124-125). Neteistas (2 t., b. l. 122-123). Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi; teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo M. M. (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, o nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).

Kaltinamasis R. D. taip pat yra vidutinio amžiaus (40 m.), vedęs, dviejų vaikų tėvas, dirba pagal verslo liudijimą (2 t., b. l. 101-104; 3 t., b. l. 107, 129). Nuo 2002 m. aštuonis kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus ir vieną kartą už grubų KET pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi. Tris kartus už smulkius KET pažeidimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (2 t., b. l. 98, 105-108, 111-114). Neteistas, bet Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal BK 286 ir 290 straipsnius padarymą, o būtent už tai, kad Šiaulių miesto 2-ojo PK VPK OVS patalpose sumušė D. M. ir grasino fiziškai susidoroti su uniformuotu policijos pareigūnu V. E., skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 val. nemokamų darbų (2 t., b. l. 105-110). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. BK 290 straipsnyje numatyta veika dekriminalizuota (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1888). Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis E. B. nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis net nesvarstoma. Įvertinęs nusikaltimų priežastį (santykių aiškinimasis jėga), būdą (primityvus, vulgarus), trukmę (kelios minutės), eigą (intensyvumą), smūgių skaičių ir dislokaciją, pasekmes, kaltinamojo E. B. asmenybę, nustatytas po dvi jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam E. B. už nusikaltimų padarymą galėtų būti vienintelė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir vidutinio sunkumo BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys – atitinkamai laisvės atėmimas ir bauda. Bausmių dydžiai (trukmės) parenkami ženkliai žemesni nei sankcijų vidurkiai (BK 49 str. 2 d. 2 p., 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1-2 punktais, kaltinamajam E. B. skirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu ir skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamasis E. B. atitinka formalius kriterijus, kuriems esant laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas: yra nuteistas už sunkų nusikaltimą mažesne nei 4 m. laisvės atėmimo bausme (BK 75 str. 1 d.). Svarstydamas, ar yra materialus pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo E. B. biografiją (turi sukūręs šeimą, dirba vadovaujantį darbą, treniruoja jaunąją kartą, anksčiau neteistas), vaidmenį (kaltinamasis E. B. prisidėjo prie kito kaltinamojo R. D. jau daromo viešosios tvarkos pažeidimo), atsitiktinį sveikatos sužalojimo pobūdį (kaltinamasis E. B. neapskaičiavo smūgių stiprumo).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 m. 6 mėn., įpareigojant kaltinamąjį E. B. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiojo K. Ž. pasirinktu būdu atsiprašyti už savo nusikalstamais veiksmais jam padarytą žalą, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 23⁰⁰ iki 5⁰⁰ val., nebent išėjimas būtų tiesiogiai susijęs su darbu ir/ar sportine, pedagogine veikla, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kaltinamajam E. B. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 7-8) – taikoma, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Kaltinamasis R. D., jo gynėjas advokatas R. D. ir R. D. sutuoktinė J. D. prašė atleisti kaltinamąjį R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą, perduoti jį J. D. atsakomybėn 1 m. laikotarpiu be užstato ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti (3 t., b. l. 103, 118-122). Prašymą grindė tuo, kad kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi ir išgyvena dėl savo veiksmų, susitiko su nukentėjusiaisiais ir jų atsiprašė, siūlė atlyginti neturtinę žalą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir kaltininkas: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. D. neteistas, sutiko, kad padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir teigė, jog, ją padaręs gailisi. Valstybinei ligonių kasai prie SAM, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, atlygino 2 265,96 € turtinę žalą už nukentėjusiųjų gydymą (2 t., b. l. 34-35, 3 t., b. l. 110). Pasak kaltinamojo R. D., jis siūlė atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau jie nenurodė konkrečių sumų ir kaip tai padaryti (2 t., b. l. 152). Šiaulių miesto VPK KP Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu Nr. VIII-353, 2000 m. vasario 17 d. R. D. surašė oficialų perspėjimą (2 t., b. l. 105-110). Paskutiniu metu kaltinamasis R. D. nedaro įstatymų pažeidimų, išskyrus smulkius KET pažeidimus, dirba, yra vedęs, augina du vaikus. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pretendentė į laiduotojas J. D. yra kaltinamojo R. D. sutuoktinė, nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, administracine tvarka nebausta, neteista, nėra įrašyta į VšĮ Dainų PSPC psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registrą (3 t., b. l. 104-107). (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 20 d. J. D. apibūdino kaip kruopščią ir labai atsakingą mokytoją, puikiai išmanančią pedagoginį darbą, aktyviai dalyvaujančią visuomeninėje veikloje ir projektuose. J. D. neturi drausminių nuobaudų, kelis kartus skatinta už nuoširdų ir labai gerai atliekamą darbą. Mokyklos mokiniai J. D. 2008 m. titulavo Metų mokytoja. Ji yra jautri, bendraudama su kolegomis nestokoja humoro jausmo, stengiasi spręsti problemas abiem pusėms priimtinu būdu, pamokų metu puikiai sutaria su mokiniais. Domisi sportu, savo pomėgiu užkrečia mokinius (3 t., b. l. 107).

Teismo posėdyje pretendentė į laiduotojas J. D. teigė, kad santuokoje su kaltinamuoju R. D. gyvena 13 m., kartu yra 22 m. Ji (duomenys neskelbtini) dėsto ekonomiką ir verslo pagrindus. Kaltinamais R. D. remontuoja automobilius. Šeima augina du vaikus, sportuoja, laikosi krikščioniškų tradicijų. Kaltinamasis R. D. alkoholio dažnai nevartodavo, tik esant progoms. Tarpušventyje sutuoktinis susitiko su draugais. Pavartojęs alkoholio jis būna linksmas, smagus, komunikabilus, nėra priekabus, įkyrus. Sužinojus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, šeima patyrė didelę pamoką. Ji paskatino kaltinamąjį R. D. atsisakyti alkoholio ir ji padarė taip pat. Vykstant ikiteisminiam tyrimui kaltinamasis R. D. susitiko su nukentėjusiaisiais, norėjo susitaikyti, prisiimti atsakomybę. Prisiimti atsakomybę reiškia pabendrauti, pakalbėti, išsiaiškinti ir pasidaryti išvadas, kad tai nesikartotų ateityje. Kaltinamasis R. D. paiso jos nuomonės, klauso.

Teismas sprendžia, kad yra visos kaltinamojo R. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Ar kaltinamasis pakeis požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir pasimokys iš savo klaidų, parodys laikas. Susiklosčiusioje situacijoje teismas kaltinamajam R. D. parodo atsargų pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 40 straipsnį, atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Kadangi kaltinamasis R. D. buvo viešosios tvarkos pažeidimo iniciatorius, vienąkart atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimą kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, atidirbo 20 val. nemokamų darbų, todėl aptariamu atveju teismas jam skiria analogišką baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, siekdamas ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, konstruktyvumas, kad būtų užkirstas kelias fiziniam smurtui ateityje (BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).

Kaltinamajam R. D. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 126-127) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2017 m. kovo 3 d. civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 34-35) prašė priteisti solidariai iš R. D., E. B. ir S. K. 2 265,96 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už M. M., M. M. ir V. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Iš pridėtų informacinės sistemos SVEIDRA išrašų (2 t., b. l. 37-39) matyti, kad M. M. gydymo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016 m. gruodžio 23-29 d. kaina yra 2 188,33 €, M. M. gydymo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016 m. gruodžio 23 d. kaina yra 12,86 €, V. D. gydymo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2016 m. gruodžio 23 d. kaina yra 64,77 €.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2017 m. liepos 17 d. e-paštu gautu raštu (3 t., b. l. 110) atsisakė civilinio ieškinio, nes kaltinamasis R. D. 2017 m. gegužės 10 d. sumokėjo visą ieškiniu prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą – 2 265,96 € (3 t., b. l. 61). Tokiu atveju procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Civilinis ieškovas V. D. 2017 m. balandžio 3 d. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamųjų priteisti 400 € turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 13). Ieškinį grindė tuo, kad įvykio metu jam buvo išmušti du dantys, juos protezavo, už gydymą sumokėjo 400 €. Iš prie ieškinio V. D. pridėtų pinigų priėmimo kvitų (2 t., b. l. 14-15) matyti, kad jis 2017 m. vasario 10-28 d. per keturis kartus UAB „Saulimeda“ sumokėjo po 100 € už paslaugas. Pinigų gavėjas – gydytoja S. D..

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras S. K. 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu (1 t., b. l. 27-31) nurodė, kad surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, kuris įtariamasis sudavė nukentėjusiajam V. D. smūgį ar smūgius, todėl jiems nereiškiami įtarimai sužalojus V. D. [...]. Kadangi kaltinamiesiems šioje byloje neinkriminuota, jog jie būtų sutrikdę V. D. sveikatą, V. D. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) mobiliojo ryšio telefonas „Apple“ su SIM kortele ir vyriška striukė „EA7“, grąžinti saugoti R. D. (1 t., b. l. 101-102, 107-108), paliekami jo, kaip teisėto savininko, neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 MGL baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, šiuo nuosprendžiu E. B. skirtas laisvės atėmimo bausmę ir baudą subendrinti tarpusavyje jas apimant ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. B. skirtą subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, E. B. skirtos subendrintos sumažintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiojo K. Ž. pasirinktu būdu atsiprašyti už savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą neišeiti iš namų nuo 23⁰⁰ iki 5⁰⁰ val., nebent išėjimas būtų tiesiogiai susijęs su darbu ir/ar sportine, pedagogine veikla, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kaltinamajam E. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.

R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

R. D. perduoti sutuoktinės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą 2 (dvejus) metus be užstato.

Skirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. D. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta baudžiamojo poveikio priemonė.

Procesą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2017 m. kovo 3 d. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

V. D. 2017 m. balandžio 3 d. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) mobiliojo ryšio telefoną „Apple“ su SIM kortele ir vyrišką striukę „EA7“, grąžintus saugoti R. D., palikti jo, kaip teisėto savininko, neribotai nuosavybei;

2) kompaktinį diską su vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.