Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-5977-621/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-13
Bylos Nr.: eI3-5977-621/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00064-2024-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Mindaugas Zalepūga

Kategorijos

16.2.2Detalieji planai

Administracinė byla Nr. eI3-5977-621/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00064-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2.; 16.5.; 55.1.3. (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

dalyvaujant pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovui R. T. ir advokatui Mindaugui Zalepūgai,

nedalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėja; Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023-11-22 sprendimą Nr. 2D-20131 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-10-24 skundą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) iš Inspekcijos pareiškėjos naudai priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Atsakovės Inspekcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimais. Byloje yra gauti Inspekcijos ir Administracijos prašymai, bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, jog Administracijos direktoriaus pavaduotojos 2022-06-29 įsakymu Nr. A30-2728/22 „Dėl leidimo koreguoti 13,7 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir Kareivių gatvių detaliojo plano sprendinius sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) inicijavimo sutarties pagrindu“ (toliau – ir Įsakymas) buvo leista koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr. 1-1343 „Dėl 13,7 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir Kareivių gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (registro Nr. T00059175) (toliau – ir Galiojantis detalusis planas) sprendinius, žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), inicijavimo sutarties pagrindu. Tikslus rengiamo teritorijų planavimo dokumento pavadinimas – „13,7 ha teritorijos ((duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir Kareivių gatvių detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Detaliojo plano sprendinių koregavimas). Tuo pačiu Įsakymu, buvo patvirtinta Galiojančio detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programa (toliau – ir Darbų programa).

Nurodo, jog atsižvelgdama tai, kad rengiamas teritorijų planavimo dokumentas - Detaliojo plano sprendinių koregavimas, daro įtaką jos narių teisėtiems interesams, t. y. turėdama suinteresuotos visuomenės teisinį statusą, kaip tai suprantama pagal, be kita ko, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 20 punktu, vadovaudamasi TPĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2023-05-18, Administracijai, pateikė „Pastabas-prašymus” (toliau – ir Pasiūlymai), kuriuose išdėstytų argumentų pagrindu, be kita ko, prašė: 1) įtraukti į Detaliojo plano koregavimo sprendinius parkavimo servitutą, skirtą (duomenys neskelbtini) pastato naudotojų, įskaitant neįgaliųjų reikmėms, parkavimo vietas jas išskiriant (aprašant) ne tik Detaliojo plano koregavimo sprendinių tekstinėje dalyje – Aiškinamajame rašte, tačiau ir Detaliojo plano sprendinių koregavimo grafinėje dalyje - pagrindiniame brėžinyje ir servitutą aprašyti (pvz. P (K2F), grafiniuose žymėjimuose nurodant, kad parkavimo vietos skirtos (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 1 Pasiūlymas); 2) įtraukti į Detaliojo plano koregavimo sprendinius pėsčiųjų tako servitutą, skirtą patekti į parkelį, kuriame yra vaikų žaidimų vieta ir iki buitinių atliekų šalinimo vietos (toliau – ir 2 Pasiūlymas); 3) nepritarti Detaliojo plano koregavimo sprendinių siūlymams, kad pastatas (duomenys neskelbtini) ir jo patalpos būtų pripažįstamos gyvenamos paskirties, išskyrus tas, kurios išlaiko atstumo iki gretimų žemės sklypų normas, kadangi prie pat (duomenys neskelbtini) pastato, yra (duomenys neskelbtini) pastato parkavimo vietos. Nepritarti Detaliojo plano koregavimo sprendiniu siūlomam (duomenys neskelbtini) pastato didinamam leistinam maksimaliam pastato aukštų skaičiui (šiuo metu 2 aukštai, projekte siūloma keisti į 4 aukštus), didinamam esamam pastato aukščiui (šiuo metu 7-8 metrai, tačiau Detaliojo plano sprendinių koregavime siūloma didinti iki 15 m) ir didinamai esamai pastato altitudei (toliau – ir 4 Pasiūlymas).

Teigia, kad 2023-06-30 buvo pateiktas Administracijos 2023-06-19 parengtas atsakymas reg. Nr. A51-104381/23(3.3.16.1E-AD24) į Pasiūlymus (toliau – ir Atsakymas 1), kuriame buvo nurodoma, jog pareiškėjos 1, 2 ir 4 Pasiūlymams nepritarta. Pažymi, jog nesutikdama su Atsakyme 1 nurodomais argumentais dėl nepritarimo 1, 2 ir 4 pasiūlymams, Inspekcijai pateikė skundą (toliau – ir Skundas 1), kuriuo buvo prašoma panaikinti Atsakymą 1 skundžiamoje dalyje ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti atmestus pareiškėjos pasiūlymus, išsamiai bei motyvuotai į juos atsakyti, o taip pat įpareigoti nevykdyti Detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti pareiškėjos interesų pažeidimai. Inspekcija, išnagrinėjusi Skundą 1, 2023-09-12 pranešimu Nr. 2D-15634 informavo, jog Skundas 1 buvo patenkintas, kadangi nustačius pažeidimus, Administracijai buvo surašytas 2023-09-12 privalomais nurodymas Nr. PN-1324 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įpareigojant Administraciją pašalinti Privalomajame nurodyme įvardintus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti Bendrijos 2023-05-18 raštu pateiktus Pasiūlymus bei išsamiai ir motyvuotai atsakyti, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti Atsakymą 1.

Pažymi, kad Administracija iš naujo išnagrinėjusi Pasiūlymus 2023-10-10 atsakymu Nr. A51-161500/23(3.3.16.1E-PAS) (toliau – ir Atsakymas 2), pareiškėją, informavo, jog nepritarė jos 1, 2 ir 4 Pasiūlymams, pateikiant atitinkamus tokio sprendimo argumentus. Pareiškėja vėlgi nurodo, jog nesutikdama su Atsakyme 2 nurodomais argumentais dėl nepritarimo 1, 2 ir 4 Pasiūlymams, 2023-10-24 Inspekcijai pateikė skundą (toliau – ir Skundas 2), kuriuo buvo prašoma panaikinti Atsakymą/2 skundžiamoje dalyje ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti atmestus Bendrijos pasiūlymus, išsamiai bei motyvuotai į juos atsakyti, o taip pat įpareigoti nevykdyti Detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti pareiškėjos interesų pažeidimai.

Pabrėžia, jog Inspekcija, išnagrinėjusi Skundą 2, skundžiamu Sprendimu informavo, jog išnagrinėjusi Administracijos Atsakymą 2, kuriuo buvo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-05-18 raštu pateikti Pasiūlymai, nusprendė, jog Administracija įvykdė Privalomąjį nurodymą, kadangi pareiškėjai pateikė išsamų, teisės aktais pagrįstą bei individualizuotą atsakymą.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja laikosi nuomonės, kad Inspekcija priimdama skundžiamą Sprendimą neįsigilino į susiklosčiusią individualią situaciją, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Be to, pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų.

Dėl 1 Pasiūlymo pareiškėja pažymi, kad skunde buvo aiškiai ir nuosekliai pagrįsta, jog Detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso metu, nepritarus 1 Pasiūlymui, būtų pažiestas non reformation in peius, kadangi bloginama Bendrijos narių, naudojančių (duomenys neskelbtini) žemės sklypą padėtis, lyginant su esančia šiuo metu, kadangi iki Detaliojo plano sprendinių koregavimo turėta Bendrijos teisė į konkretų automobilių parkavimo vietų skaičių – 11, nenustačius prašomo servituto, iš esmės būtų paneigta, kadangi nesant prašomo servituto, į planuojamas naujai įrengti 25 automobilių parkavimo vietas, galėtų pretenduoti bet kokie (visi) suinteresuoti asmenys, ne tik (duomenys neskelbtini) pastato naudotojai inter alia Bendrijos nariai, tuo paneigiant šiuo metu jų turimą išskirtinę, svarbiausia, teisėtą ir pagrįstą teisę į 11 parkavimo vietų.

Taip pat pažymi, jog Skunde 2, buvo nurodyta ir tai, kad remiantis TPĮ 2 straipsnio 28 dalies nuostatomis teritorijų planavimo dokumento sprendinys, kaip teritorijų planavimo uždavinių rezultatas, tam kad jis būtų galiojantis ir būtų privalomas vykdyti, turi būti išreikštas tiek grafiškai (pagrindiniame brėžinyje), tiek ir raštu ir, kad šios teritorijos planavimo dokumento dalys turi sutarpti bei negali viena kitai prieštarauti. Šių argumentų pagrindu, buvo nurodyta, jog nėra pagrindo sutikti su Administracijos teiginiais, jog vien tik Detaliojo plano sprendinių koregavimo tekstinėje dalyje nurodžius, kad prie servitutinio (S-2.1.) pravažiavimo, išlaikant visus reikiamus normatyvinius atstumus priešais statomą viešbučių paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), 11 automobilių stovėjimo vietų būtų numatoma (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų naudojimui, šių aplinkybių niekaip neatspindint Detaliojo plano sprendinių koregavimo grafinėje dalyje - pagrindiniame brėžinėje, tai yra konkretus sprendinys, kuris yra laikomas galiojančiu ir turės būti įgyvendintas, todėl prašomo servituto (11 parkavimo vietų) nustatymas būtų perteklinis. Visgi nurodo, kad šie Skundo 2 argumentai priimant skundžiamą Sprendimą niekaip nebuvo įvertinti teisės prasme, nebuvo nurodyta dėl ko jie atmesti, tuo nesilaikant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, jog administracinis sprendimas turi būti motyvuotas, o motyvai turi būti žinomi, aiškūs bei suprantami ne tik sprendimo priėmėjui, bet ir sprendimo adresatui, šiuo atveju Bendrijai.

Šalies argumentai

Teigia, kad Skunde 2 atsakant į Administracijos teiginius, jog nustačius prašomą servitutą, bus suvaržytos daikto savininko teisės, buvo nurodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nėra išreiškusi jokių prieštaravimų dėl kokių nors servitutų nustatymo vykdant Detaliojo plano sprendinių koregavimą. Be to, teikiant Skundą 1, buvo nurodyta, jog uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Trinapolis“ ir UAB „Penki kontinentai“ yra davusios atitinkamus sutikimus, tam, kad būtent (duomenys neskelbtini) pastato naudotojų reikmėms, būtų naudojama jų nuomojamos valstybinės žemės dalis, 11 automobilių stovėjimo vietų įrengimui, įskaitant 4 vietas neįgaliems asmenims. Todėl pritarus Bendrijos siūlymui dėl aptariamo servituto nustatymo, faktinė esama situacija nepasikeis, jokių trečiųjų asmenų teisės nebus kaip nors neproporcingai suvaržytos.

Visgi nurodo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi Skundą 2, skundžiamame Sprendime, be kita ko, nurodė, kad Administracija atsakydama, jog tik Detaliojo plano koregavimo sprendinių tekstinėje dalyje, nurodytas sprendimas, kad „prie servitutinio (S-2.1.) pravažiavimo, išlaikant visus reikiamus normatyvinius atstumus priešais statomą viešbučių paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), 11 automobilių stovėjimo vietų būtų numatoma (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų naudojimui, yra konkretus sprendinys, kuris yra laikomas galiojančiu ir turės būti įgyvendintas“, vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis „Detaliojo plano“, 27 dalyje – „Teritorijų planavimo dokumentų“ ir 28 dalyje – „Teritorijų planavimo dokumento sprendinio“ sąvokų apibrėžtimis, yra konkretus detaliojo plano koregavimo uždavinių sprendimo rezultatą išreiškiantis sprendinys, kuris kartu su kitais grafiškai ir (ar) raštu išreikštais sprendiniais yra privalomas ir turi tokią pačią teisinę galią.

Paaiškina, kad Inspekcija, pritardama Administracijos argumentams aptariamoje dalyje, sprendė, jog atitinkamo detalaus plano koregavimo sprendinio atvaizdavimas tik sprendinių koregavimo tekstinėje dalyje, to niekaip neaptariant grafinėje dalyje, yra pakankamas, tam, kad jį būtų galima pripažinti detaliojo plano koregavimo uždavinių sprendimo rezultatą išreiškiančiu sprendiniu, kuris būtų privalomas vykdyti. Visgi pareiškėja su tokiais Inspekcijos argumentais nesutinka ir tvirtina, kad jie prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui ir atitinkamai nėra suderinami su VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės (teisėtumo) principu.

Šiuo atveju pabrėžia, jog priešingai nei nurodyta Sprendime, pagal TPĮ 2 straipsnio 28 dalį teritorijų planavimo dokumento sprendinys, tai grafiškai ir raštu, o ne grafiškai ir (ar) raštu (kaip kad nurodyta skundžiamame Sprendime) išreikštas teritorijų planavimo uždavinių rezultatas. Atitinkamai tai reiškia, jog teritorijų planavimo dokumentą sudaro tiek tekstinė, tiek ir grafinė dalys ir kaip minėta aukščiau, šios dalys tarpusavyje turi sutarpti bei negali viena kitai prieštarauti. Todėl, kadangi šiuo atveju teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano sprendinių koregavimo tekstinėje dalyje - Aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad iš planuojamų įrengti 25 automobilių parkavimo vietų, 11 vietų bus skirta tik (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų naudojimui, tam kad toks sprendinys būtų privalomas vykdyti, jis privalomai turi būti nurodomas ir Detaliojo plano sprendinių koregavimo grafinėje dalyje - Pagrindiniame brėžinyje, priešingu atveju, t. y. aptariamą sprendinį nurodžius tik tekstinėje dalyje, jis negalėtų būti pripažįstama teritorijų planavimo dokumento sprendiniu, atitinkamai jis nebūtų privalomas vykdyti. Pareiškėja teigia, jog būtent todėl 1 Pasiūlymu ir prašo įgyvendinti TPĮ 28 straipsnio reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų teisę į 11 automobilių parkavimo vietų, numatyti ne tik Detaliojo plano sprendinių koregavimo tekstinėje dalyje - Aiškinamajame rašte, bet ir grafinėje dalyje – Pagrindiniame brėžinyje, nustatant atitinkamą servitutą.

Šalies argumentai

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad būtent nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu bei esančių faktinių aplinkybių visumoje, Inspekcijos, Skundu 2 ir buvo prašoma įvertinti ar Administracijos atsakymas aptariamoje dalyje, t. y. jog pakanka atitinkamą teritorijų planavimo dokumento sprendinį, kad jis būtų privalomas vykdyti, atspindėti tik teritorijų planavimo dokumento tekstinėje dalyje – Aiškinamajame rašte, yra teisėtas bei pagrįstas. Minėta, Inspekcija, Skundžiamu sprendimu nusprendė, jog teritorijų planavimo dokumento sprendinį, ta, kad jis būtų privalomas vykdyti, pakanka nurodyti teritorijų planavimo dokumento tekstinėje ir (ar) grafinėje dalyje. Tačiau tvirtina, kad toks TPĮ nuostatų aiškinimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu.

Be kita ko dėl 1 Pasiūlymo taip pat nurodo, kad skundžiamame Sprendime nėra nieko aptarta dėl to, jog prašomas nustatyti servitutas, kaip nors pažeis (suvaržys) kokių nors trečiųjų asmenų teises, todėl laikytina, jog skundžiamu Sprendimu, buvo pritarta Skundo 2 argumentams, kad prašomas nustatyti servitutas niekaip nepažeis ir nesuvaržys jokių trečiųjų asmenų teisių, kartu pripažįstant, jog Administracijos Atsakymo 2 argumentai aptariamoje dalyje yra nepagrįsti. Kartu atkreipia dėmesį ir į tai, jog skundžiamu Sprendimu, nebuvo paneigti Skunde 2 nurodyti argumentai, jog prašomas nustatyti servitutas nėra perteklinis bei dera su Administracijos išduotose planavimo sąlygose, kur nurodyta, kad Detaliojo plano koregavimo sprendinių rengimo metu, turi būti analizuojamas servitutų poreikis.

Dėl 2 Pasiūlymo pareiškėja nurodo, kad juo siekia nustatyti pėsčiųjų servitutą ir jį įtraukti į Detaliojo plano sprendinių koregavimą, kuris užtikrintų Bendrijos narių pateikimą į netolimais esančią vaikų žaidimų vietą, skverą bei prieigą prie buitinių atliekų surinkimo konteinerių. Pateiktame pasiūlyme, buvo prašoma servitutą nustatyti pro šalia (duomenys neskelbtini) pastato pietinėje pusėje esantį takelį, laiptelius ir šalia jų esančią nuožulną. Prašomas nustatyti servitutas, buvo atvaizduotas Pasiūlymų 11 pav. ir 12 pav. esančiose nuotraukose. Teigia, kad Skunde 2 buvo nurodyta, jog Inspekcija Nurodyme konstatavo, kad Administracija atmesdama Bendrijos 2 pasiūlymą nepateikė pagrįsto paaiškinimo, nepagrindė tinkamomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis kodėl Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose negali būti nustatytas prašomas pėsčiųjų tako servitutas. Antra, Skunde 2 buvo įvardinta, jog siekis klaidinti vertintinas Atsakymo 2 teiginys, jog Bendrijos nariai galės patekti iki atliekų konteinerių, iki želdynų teritorijos, kurioje yra vaikų žaidimų aikštelė bei poilsio erdvė, per reglamentinę zoną 1.3, kurioje numatomas servitutas S-3 (202), kadangi kaip matyti iš pagrindinio brėžinio sprendinių tiek nurodyta reglamentinė zona, tiek ir minėtas planuojamas servitutas yra priešingoje pusėje nei, kad Bendrijos prašomas nustatyti pėsčiųjų servitutas, kuriuo siekiama užtikrinti, jog nebūtų kliūčių patekimui prie aptariamų objektų bei erdvių. Skunde 2 buvo akcentuota, kad palyginus 2023-05-03 pagrindinio brėžinio sprendinius su 2023-07-03 pagrindinio brėžinio sprendiniais, matyti, jog pastarajame brėžinyje, t. y. Detaliojo plano koregavimo sprendinių grafinėje dalyje yra siūloma nustatyti naują servitutą – S.3 (202) (167 kv. m.) – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis), tačiau šis servitutas niekaip neatliepia Bendrijos poreikio dalyje dėl patekimo į skverą, vaikų žaidimo aikštelę bei prie buitinių atliekų surinkimo konteinerių, nes yra priešingoje pusėje nei, kad Bendrijos prašomas nustatyti servitutas.

Visgi nurodo, kad skundžiamame Sprendime dalyje dėl 2 Pasiūlymo yra tik atkartota tai, ką Administracija nurodė Bendrijai pateiktame Atsakyme 2. Sprendime nėra pateikiamas joks Administracijos Atsakymo 2 teisinis vertinimas bei jo atitiktis galiojančiam teisiniam reguliavimui; nėra pateikta jokio atsakymo dėl Skundo 2 argumentų bei motyvų, kuriais buvo ginčijamas Administracijos sprendimas nepritarti 2 Pasiūlymui. Teigia, kad skundžiamame Sprendime, aptariamu aspektu yra nurodyta tik tiek, jog Administracija tinkamai įvykdė Nurodymą, pateikto atsakymo motyvai tinkami, pakankamai išsamūs, tačiau kokie motyvai lėmė tokią Inspekcijos padarytą išvadą, kodėl pareiškėjos Skundo 2 argumentai aptariamoje dalyje buvo atmesti kaip nepagrįsti, skundžiamame Sprendime nėra nurodyta.

Dėl 4 Pasiūlymo nurodo, kad pareiškėja teikdama Pasiūlymus, o vėliau ir atitinkamus skundus inter alia Skundą 2, kėlė klausimą, kaip pastatas esantis adresu, (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis kurios patenka į koreguojamą Galiojančio detaliojo plano teritoriją, iš „griaunamo“, kaip kad numatyta Galiojančiame detaliajame plane, rengiant Detaliojo plano koregavimo sprendinius tampa „rekonstruojamu“, kuomet Inspekcija dar 2019-02-13 atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento (SLD) Nr. LSPR-01-190213-00018, kuriuo buvo suteikta teisė atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą, patikrinimo aktu Nr. SLD-00-191219-00076, konstatavo, kad SLD buvo išduotas neteisėtai, o statinio esančio adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai buvo atlikti neteisėtai, dėl ko, Inspekcija, buvo informavusi, jog inicijuos teisinį procesą dėl SLD panaikinimo. Kartu pareiškėja akcentavo, jog padidinus (duomenys neskelbtini) pastato aukštų skaičių iki 4 (šiuo metu leidžiami 2 aukštai), tai pablogintų (duomenys neskelbtini) insoliacijos rodiklius; papildomų patalpų pastatymas, sukeltų dar labiau paaštrintų ir taip sudėtingą situaciją dėl automobilių parkavimo vietų.

Tvirtina, jog susipažinus su Atsakymu 2, buvo matyti, jog Administracija jame atkartojo Atsakymo 1 teiginius, jog reglamentinėje zonoje pažymėtoje Nr. 1.5 suteikiama galimybė, tačiau nenustatoma būtinybė tokį aukštį pasiekti gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Buvo kartojama, jog Detaliojo plano koregavimo sprendinių Aiškinamojo rašto 5 psl., tiek brėžinyje yra nurodyta apribojimas, kad „Pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – atstumas iki sklypo ribos ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m. kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu.“, tačiau kaip žinoma, Inspekcija, Nurodyme buvo konstatavusi, jog toks nepritarimas 4 Pasiūlymui, nėra tinkamas ir pakankamas.

Pabrėžia, jog teikiant Skundą 2, buvo prašoma įvertinti Atsakymo 2 pagrįstumą, kadangi, jos savo turiniu bei motyvais, aptariamoje dalyje, iš esmės buvo tapatus Atsakymui 1, kuris Nurodymu, buvo pripažintas neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Be to, Skunde 2, buvo nurodyta, jog Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 7 priede numatyta, jog atitinkamais atvejais yra reikalinga gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą, tačiau Detaliojo plano koregavimo sprendinių tekstinėje dalyje, o taip pat ir grafinėje dalyje nurodytas sprendinys, jog atitinkamais atvejais bus reikalinga gauti tik žemės sklypo savininko sutikimą, pažeidžia Bendrijos narių teises, kadangi, jie (Bendrijos nariai) nebūtų įtraukiami į aptariamą procesą, nors būtent Bendrija yra (duomenys neskelbtini) žemės sklypo valdytoja pagal su Nacionaline žemės tarnyba sudarytą atitinkamą valstybinės žemės nuomos sutartį.

Mano, jog ne mažiau svarbu yra ir tai, kad Skunde 2 buvo keliamas klausimas, jog atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) pastato dalis, patenkanti už detaliojo plano koregavimo ribos (t. y. dalis, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) sklypą) dėl ko Detaliojo plano koregavimu sprendiniais ši pastato dalis nebus /keičiama, lieka neaišku ar (duomenys neskelbtini) pastato dalis, esanti (duomenys neskelbtini) sklype lieka „griaunama", t. y. ar po Detaliojo plano sprendinių korektūros detaliojo plano brėžinyje atsirastų pastatas, kurio dalis tampa rekonstruojama (nepatenkanti į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą), o likusi dalis ir toliau lieka „griaunama" (patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)). Ar visgi norimi patvirtinti Detaliojo plano koregavimo sprendiniai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) pastato daliai, esančiai (duomenys neskelbtini) žemės sklype „automatiškai“ pakeičiamas statusas kaip ir visam pastatui, t. y. toji pastato dalis tampa nebe griaunama ir leidžiamų aukštų skaičius tampa 4 aukštai ar visgi susiklosto kokia nors kita teisinė ir (arba) faktinė situacija nurodyto pastato atžvilgiu. Pažymi, kad skundžiamo Sprendimo argumentai dėl nurodytų Skundo 2 motyvų yra itin fragmentiški, neišsamūs, o į dalį Skundo 2 argumentų apskritai neatsakyta.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame Sprendime teigiama, jog atsižvelgiant į tai, kad Reglamento 7 priedo nuostatos nenumato reikalavimo gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų valdytojų sutikimą, Inspekcija, negali planavimo organizatoriaus reikalauti Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose numatyti, jog Reglamento 7 priede numatytais atvejais privaloma gauti tiek rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, tiek valdytojų sutikimus. Šiuo atveju pareiškėja visų pirma nurodo, kad Skundu 2, nebuvo prašoma įpareigoti Administraciją Detaliojo plano sprendinių koregavimo sprendiniuose nurodyti, jog Reglamento 7 priede numatytais atvejais privaloma gauti tiek rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų, tiek ir valdytojų sutikimus. Šiuo atveju, buvo akcentuojama tai, kad Detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso metu parengtuose teritorijų planavimo dokumentuose numačius, jog Reglamento 7 priede numatytais atvejais yra reikalinga gauti tik žemės sklypo savininko sutikimą, visiškai nieko nenurodant apie tokio žemės sklypo naudotojo, šiuo atveju Bendrijos, sutikimo gavimą, kuomet Reglamento 7 priede yra vartojama nuostata, jog yra reikalinga gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą, yra pažeidžiamos Bendrijos teisės ir teisėti interesai. Skundžiamame sprendime nieko nėra nurodyta ir niekaip nėra motyvuota, kodėl planavimo organizatorius, negali būti įpareigotas į Detaliojo plano sprendinių koregavimo sprendinius perkelti Reglamento 7 priedo nuostatas, kiek tai susiję su aptariam sutikimo gavimu, t. y. nurodyti, jog atitinkamais atvejais, yra reikalinga gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą. Antra, pažymi, kad sisteminis Reglamento inter alia jo 7 priedo nuostatų aiškinimas, o taip pat gero viešojo administravimo principas, įgalina teigti, jog reikalavimas atitinkamais atvejais gauti rašytinį sutikimą, kuomet toks sutikimas gali būti gautas iš alternatyvių asmenų – žemės sklypo savininko ar žemės sklypo naudojo, yra orientuotas į faktinio žemės sklypo naudojo teisių ir interesų apsaugą. Konkrečiu atveju, nors žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaip valstybinės žemės, patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau akivaizdu, jog realų ir faktinį interesą dėl greta esančiuose žemės sklypuose numatomų vykdyti statybos darbų, turi Bendrija, kaip šio žemės sklypo valdytoja ir naudotoja pagal sudarytą atitinkamą žemės sklypo nuomos sutartį su Nacionalinę žemės tarnyba.

Taip pat nurodo, jog skundžiamame Sprendime dėl to, kad pastatas esantis adresu, (duomenys neskelbtini) iš „griaunamo“, tampa „rekonstruojamu“ teigiama, jog šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai ir TPĮ bei kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teises aktai nedraudžia atlikti Galiojančio detaliojo plano koregavimo ir numatyti kitokius sprendinius, jei jie neprieštarauja teises aktams ir to paties ar aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Visgi, dėl tokio pateikto atsakymo, visų pirma, pareiškėja pažymi tai, jog juo niekaip nėra atsakoma į vieną esminių Skundo 2 argumentų (aptariamoje dalyje), jog Inspekcija dar 2019-02-13 atlikto patikrinimo metu konstatavo, jog pastato adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija buvo atlikta neteisėtai ir kaip ši aplinkybė koreliuoja su ketinimu, patvirtinus Galiojančio detaliojo plano sprendinių koregavimą, šį pastatą toliau klausimų, niekaip to nemotyvuojant, t. y. kaip gali susiklostyti tokia situacija, jog Galiojančiame detaliajame plane, kaip griautinas numatytas pastatas, kurio rekonstrukcija buvo atlikta neteisėtai, Detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso metu, ne tik, kad tampa „rekonstruotinu“ pastatu, tačiau kartu de facto yra įteisinama negaliai atlikti šio pastato rekonstrukcijos darbai, kartu numatant netgi galimybę (pa)didinti šio pastato aukštingumą. Aptartos aplinkybės tampa dar svarbesnėmis, kuomet žinoma, kadangi Skunde 2 buvo ypatingai akcentuojama, jog nepritarus 4 Pasiūlymui, bus pabloginta Bendrijos narių gyvenimo kokybė inter alia insuliacijos rodikliai, todėl šio pasiūlymo išsamus išnagrinėjimas bei teisėto (teisės aktų reikalavimus atitinkančio) sprendimo priėmimas šiuo aspektu yra itin svarbus Bendrijos nariams. Antra, pažymi, kad skundžiamame sprendime, motyvuojant dėl ko Administracija neva pagrįstai nepritarė 4 Pasiūlymui, be kita ko, yra referuojama į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) atitinkamas nuostatas, t. y. pripažįstamas, jog šiuo teisės aktu nustatytas teisinis reguliavimas, šiuo atveju taip pat yra aktualus. Teigia, jog konkrečiai kalbant, Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pažymi, kad šiuo atveju, kaip teisingai nurodyta skundžiamame Sprendime, Bendrijos nariai, įsigydami atitinkamas patalpas pastate (duomenys neskelbtini), matydami, kad Galiojančiame detaliajame plane buvo numatyta nugriauti (duomenys neskelbtini) pastate esantį statinį, be kita ko, dalį patenkančią į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, turėjo teisėtą bei pagrįsta lūkestį, kad tokie minimo pastato griovimo darbai bus atlikti, atitinkamai atlaisvinant žemės sklypo dalį, todėl šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl 4 Pasiūlymo, turi būti atsižvelgta į Bendrijos narių interesus ir turi būti tvirtinami tokie Detaliojo plano koregavimo sprendiniai, kurie nepablogintų gretimų teritorijų, be kita ko, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojų interesų ir kartu koreliuotų su teisėtais bei pagrįstais tokių teritorijų naudotojų lūkesčiais. Tvirtina, kad skundžiamame Sprendime, šiuo aspektu nėra pateikta jokių argumentų bei motyvų, todėl mano, kad ir šiuo aspektų Sprendimas nepripažintinas kaip atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Inspekcija pareiškėjos skundą laiko nepagrįstu ir prašo teismo administracinę bylą nutraukti.

Atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose atsakovu laikomas planavimo organizatorius, šiuo atveju Administracija, o Inspekcija traukiama trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pažymi, kad pareiškėjos skundą Inspekcija išnagrinėjo privaloma išankstine tvarka, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnį, o apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Atsižvelgiant į tai mano, kad Inspekcija nepagrįstai byloje nurodyta atsakove. Taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju matyti, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukelia skundžiamas planavimo organizatoriaus atsakymas, o ne Inspekcijos Sprendimas. Pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Inspekcijos Sprendimą ir šiuo atveju Inspekcijos Sprendimas panaikinimas nesukels teisinių pasekmių, o pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis, panaikinus Inspekcijos Sprendimą – nepasikeis.

Teigia, kad esant vieningai ir suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose Inspekcija kaip teritorijų planavimo proceso procedūrų valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, pagrįstai vadovaujasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus – t. y. pareiga patikrinti planavimo organizatoriaus atsakymo motyvuotumą, nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Inspekcija būtent ir laikėsi šios pareigos – patikrino ar planavimo organizatorius išsamiai motyvavo skundžiamą atsakymą į pareiškėjos pateiktą pasiūlymą.

Inspekcija tvirtina, kad negali įpareigoti planavimo organizatoriaus priimti planavimo pasiūlymus, kadangi teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta teisė planavimo organizatoriui savarankiškai priimti sprendimą dėl planavimo pasiūlymu priėmimo arba atmetimo. Todėl Inspekcija, nagrinėdama skundus dėl atmestų planavimo pasiūlymų, nustačiusi, kad atsakymas nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų reikalavimais, gali įpareigoti planavimo organizatorių tik pakartotinai išnagrinėti pasiūlymus ir motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, vykdydama teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi parengtos Detaliojo plano sprendinių korektūros atitikimą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei kitiems teisės aktams, 2023-12-22 pateikė patikrinimo aktą Nr. REG308350 su pritarimu Detaliojo plano sprendinių koregavimo teikimui tvirtinti. Teigia, kad atliekant pateikto Detaliojo plano sprendinių korektūros patikrinimą, Inspekcija jau įvertino ir jo atitikimą TPĮ bei ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Pažymi, kad patikrinimo aktas yra išduodamas tik tuomet, jei nėra nustatyta trūkumų.

Inspekcija taip pat nurodo, kad teikiant antrą prašymą patikrinti Detaliojo plano sprendinių korektūrą buvo pateiktas ir Administracijos paaiškinimas nurodant, kad vadovaujantis TPĮ 17 straipsnio 8 dalimi, keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Administracija nurodė, kad planuojamos teritorijos riba buvo parinkta įvertinus minėtą TPĮ nuostatą, 13,7 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir Kareivių gatvių detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 sprendimu Nr.1-1343 „Dėl 13,7 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir Kareivių gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ (registro Nr. T00059175) sprendinius, o taip pat atsižvelgiant į planavimo iniciatoriaus elektroninėmis priemonėmis pateiktą pasiūlymą dėl detaliojo plano koregavimo proceso inicijavimo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini). Pažymi, kad planuojamos teritorijos riba nustatyta įvertinus suplanuotą teritoriją ir jos dalis – suplanuotus konkrečius žemės sklypus Galiojančiame detaliajame plane pažymėtus Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 9, atsižvelgiant į suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę infrastruktūrą. Pagal TPĮ nustatytus reikalavimus papildomai nurodyta nagrinėjama teritorija - Kalvarijų, Kareivių, Riterių ir Pulko gatvėmis apribotas kvartalas, į kurį įeina planuojama teritorija. Nurodytina, kad dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) buvo paaiškinta, kad pastatas yra registruotas žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat pagal Galiojantį detalųjį planą minėtas pastatas yra pažymėtas kaip „griaunamas pastatas“. Pakoregavus detalųjį planą, sprendiniai planuojamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) adresu esančio pastato sklypo dalyje numato galimą užstatymą, tuo tarpu nepakeistoje detaliojo plano dalyje, esančioje pastato, adresu (duomenys neskelbtini) sklype, patvirtinti sprendiniai išlieka, t. y. numato pastato dalies, patenkančios į besiribojantį žemės sklypą griovimą.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus 2024-01-10 įsakymu Nr. 30-42/24 „Dėl 13,7 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir kareivių gatvių detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) inicijavimo sutarties pagrindu tvirtinimo“ buvo patvirtintas detaliojo plano koregavimas bei užbaigtas planavimo procesas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju detaliojo plano koregavimo procesas yra užbaigtas, Inspekciją nurodo, jog pareiškėjos reikalavimas dėl Inspekcijos skundžiamo Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą yra beprasmis ir net skundo tenkinimo atveju jokių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjai nebesukels, todėl negali būti ginčo teisme objektu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo teismo skundo tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į Administracijos atsiliepime išdėstytas aplinkybes, šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei Lietuvos teismų suformuotą praktiką.

Administracija nurodo, kad jos nuomone atsižvelgiant į reglamentavimą bei teismų praktiką, Inspekcijos priimtas skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas bei nėra teisinio pagrindo Inspekcijos Sprendimo naikinti. Kaip skundžiamame Sprendime pažymėjo Inspekcija, Administracijos Atsakyme 2 motyvuotai, remiantis teisės aktų reikalavimais, išdėstyti atsisakymo pritarti pareiškėjos teiktiems 1, 2 ir 4 Pasiūlymams argumentai. Atsakymu 2 atsakyta į visus pareiškėjos 2023-05-18 raštu pateiktus pasiūlymus. Tokiu būdu įvykdytas Inspekcijos Privalomasis nurodymas, bei laikantis procedūros, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešta apie tai pareiškėjai.

Teigia, jog skunde dėl 1 Pasiūlymo pareiškėja nurodo, kad „Skunde 2, buvo nurodyta ir tai, kad remiantis TPĮ 2 straipsnio 28 dalies nuostatomis teritorijų planavimo dokumento sprendinys, kaip teritorijų planavimo uždavinių rezultatas, tam kad jis būtų galiojantis ir būtų privalomas vykdyti, turi būti išreikštas tiek grafiškai (pagrindiniame brėžinyje), tiek ir raštu ir, kad šios teritorijos planavimo dokumento dalys turi sutarpti bei negali viena kitai prieštarauti <...> aptariamą sprendinį nurodžius tik tekstinėje dalyje, jis negalėtų būti pripažįstama teritorijų planavimo dokumento sprendiniu, atitinkamai jis nebūtų privalomas vykdyti“. Pažymi, kad Administracijos Atsakyme 2 buvo akcentuota, jog Detaliojo plano koregavime nurodytas sprendimas, kad „prie servitutinio (S-2.1.) pravažiavimo, išlaikant visus reikiamus normatyvinius atstumus priešais statomą viešbučių paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), 11 automobilių stovėjimo vietų būtų numatoma (duomenys neskelbtini) pastato patalpų savininkų naudojimui“, ir manoma, kad tai yra konkretus sprendinys, kuris yra laikomas galiojančiu ir turės būti įgyvendintas. Taip pat, priešingai nei teigia pareiškėja, Atsakyme 2 jai buvo aiškiai ir pagrįstai nurodyti motyvai, dėl nepritarimo pasiūlymui servituto, dėl 11 parkavimo vietų, nustatymui, t. y. kad patekimas iki numatomo automobilių vietų nėra ribojamas ir detaliojo plano sprendiniuose numatytas tikslus parkavimo vietų skaičius (11 vietų) Bendrijai – suplanuotas būtent toks Detaliojo plano koregavimo sprendinys, servituto nustatymas nėra būtinas. Toks sprendinys neatitiktų kasacinio teismo išaiškinimų – servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas.

Pažymi ir tai, kad Atsakyme 2 taip pat išsamiai, argumentuotai nurodoma dėl nepritarimo 2 ir 4 Pasiūlymams. Atsakyme, dėl 2 Pasiūlymo akcentuojama, kad servituto nustatymas nėra būtinas, kadangi detaliojo plano koregavime nurodytas sprendimas, kad besiribojančių žemės sklypų naudotojų patekimas į esamus želdynus bei viešojo transporto stoteles Kalvarijų g. nebus ribojamas (tekstinės dalies sprendinys), yra konkretus Detaliojo plano koregavimo uždavinių sprendimo rezultatą išreiškiantis sprendinys, kuris yra privalomas. Toks sprendinys gali būti keičiamas tik keičiant ar koreguojant detalųjį planą. Pažymi, kad Inspekcija konsultacijoje 2022-12-23 pateiktame viešai prieinamame atsakyme Nr. (9.12Mr.)-2D-23475) dėl detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyto sprendinio galiojimo yra pasisakiusi analogiškai. Patekimas iki planuojamos želdinių teritorijos nėra ribojamas – suplanuotas būtent toks Detaliojo plano koregavimo sprendinys, servituto nustatymas nėra būtinas. Toks sprendinys būtų perteklinis. Be to neatitiktų kasacinio teismo išaiškinimų – servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas. Bendrijos patekimas į nurodytą teritoriją yra ir gali būti užtikrintas kitu būdu – t. y. numatant Detaliojo plano koregavimo sprendinį, kad besiribojančių žemės sklypų naudotojų patekimas ribojamas nebus. Detaliojo plano koregavimo sprendiniais yra užtikrinama, kad Bendrijai būtų sudaryta galimybė ne tik patekti iki atliekų konteinerių, tačiau ir iki želdynų teritorijos, kurioje, kaip nurodoma, yra vaikų žaidimų aikštelė bei poilsio erdvė.

Dėl 4 Pasiūlymo akcentuoja, kad jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvieną visuomenės pageidavimą, bet turi jai paaiškinti savo nepritarimo motyvus. Pareiškėjai buvo argumentuotai nurodoma, kad vadovaujantis TPĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kur yra nustatyta, kad kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Planuojama teritorijos dalis patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (registro Nr. T00086338) nustatytą funkcinę zoną ŽIR-4-1 miesto dalies (rajonų) centro zoną, kurioje yra nustatytas vyraujantis („foninis“) pastatų aukštis yra 7 aukštai, didžiausias leistinas pastatų aukštis metrais nuo žemės paviršiaus – 35 metrai. Detaliojo plano koregavimo sprendiniais, reglamentinėje zonoje 1.5 yra planuojama, kad leistinas pastatų aukštis – 4 aukštai, 15 metrų. T. y. planuojami sprendiniai yra gerokai mažesni ir nesiekia vyraujančio užstatymo aukščio teritorijoje.

Administracija mano, jog pareiškėjos Pasiūlymai buvo nagrinėjami laikantis numatytos procedūros, o skunde nurodomi argumentai neįrodo nagrinėjamu atveju esant procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl skundžiamo Inspekcijos Sprendimo panaikinimo. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad Administracija Atsakyme 2 išdėstyti argumentai išsamūs bei individualizuoti, pagrįsti aktualiomis teisės aktų nuostatomis, atitinka TPĮ, VAĮ keliamus reikalavimus, padarė išvadą, jog Administracija įvykdė Privalomąjį nurodymą. Vien tai, jog pareiškėjos netenkina faktas, jog ne visiems jos Pasiūlymams buvo pritarta (argumentuotai išdėstant nepritarimo motyvus), savaime negali suponuoti ginčijamo Inspekcijos Sprendimo neteisėtumo. Todėl pareiškėjos skunde nurodomi argumentai dėl tariamo nepritarimo Pasiūlymams nemotyvavimo nesudaro pagrindo skundžiamo Inspekcijos Sprendimo panaikinti. Administracijos nuomone, pareiškėja siekia ne atsakymų motyvuotumo, o tikisi gauti teigiamą sprendimą dėl visų jos pateiktų Pasiūlymų.

Atsižvelgiant į pareiškėjos procesinius dokumentus daro išvadą, kad jai žinomi ir suprantami Administracijos atsakymų motyvai, tačiau pareiškėjos netenkina šių motyvų turinys. Visgi tai, jog pareiškėjos netenkina Administracijos pateikti atsakymų į jos pateiktus pasiūlymus motyvai, nereiškia šių ginčijamų raštų neteisėtumo dėl tariamo jų nemotyvavimo, nes šioje stadijoje sprendžiant dėl ginčijamų Administracijos atsakymų teisėtumo ir pagrįstumo yra svarbu ne pačių motyvų turinys, bet, ar buvo laikytasi nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei. Skundo argumentai akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjai yra žinomi skundžiamo Sprendimo bei Administracijos atsakymų motyvai, dėl kurių atsižvelgta ne į visus pareiškėjos pasiūlymus, todėl akivaizdu, jog nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio, dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į visus pareiškėjos pateiktus pasiūlymus.

Pažymi, kad įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams. Tvirtinamu teritorijų planavimo dokumentu yra išreiškiama ne tik valstybės (vietos savivaldos institucijų) politika dėl konkrečios teritorijos, bet ir kompromisas tarp valstybės (savivaldybės), jai atstovaujančių institucijų, nekilnojamojo turto savininkų ir suinteresuotos visuomenės bei atskirų jos narių. Todėl tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgus į visa tai, Administracija tvirtina, kad maksimaliai siekė atsižvelgti į pareiškėjos pateiktus Pasiūlymus, siekdamas suderinti skirtingus interesus, duodamas nurodymus korektūros rengėjui dėl pareiškėjos pasiūlymų, o dėl tų pasiūlymų, kurie nebuvo priimti, pateikdamas pareiškėjai išsamius, motyvuotus, aiškius atsisakymo argumentus. Administracija teigia, kad įvykdė jai keliamą pareigą motyvuotai atsakyti į pareiškėjos Pasiūlymus, o tai, kad pareiškėjos netenkina motyvų turinys, nereiškia, kad atsakymai yra nemotyvuoti, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad Inspekcijos Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas.

Papildomai akcentuoja, kad LVAT yra išaiškinęs, jog teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be išlygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvieną visuomenės pageidavimą, bet turi jai paaiškinti savo nepritarimo motyvus.

Nurodo, jog TPĮ numatyta procedūra suskirstyta į etapus ir stadijas. TPĮ 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Tokia nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo proceso nuoseklumą ir kiekvieno iš etapų ir jų stadijų nuoseklų įgyvendinimą. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

Pažymi, jog pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento teikimas priskirtinas pirmajai stadijai, kurioje, atsakoma į gautus pasiūlymus, o Inspekcija šiuo atveju gali patikrinti ar į pareiškėjų pasiūlymus buvo atsakyta ir ar pateikti atsakymai yra pakankamai motyvuoti, tačiau nevertina pačių atsakymų teisėtumo. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių teisėtumas vertinamas trečiosios stadijos, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje, metu. Vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, nėra pagrindo teigti, jog sprendinių teisėtumas turėtų būti vertinamas baigiamojo etapo pirmojoje stadijoje. Teigia, jog tenkinus pareiškėjų prašymą, t. y. vertinant sprendinių teisėtumą jau pirmojoje baigiamojo etapo stadijoje iš esmės būtų sukuriama situacija, jog priežiūrą atliekanti institucija privalėtų vertinti sprendinių teisėtumą du kartus, t. y. viešinimo stadijos metu ir teritorijų planavimo dokumento tikrinimo metu, kas būtų neracionalu, neatitiktų TPĮ įtvirtintos procedūros ir procedūrų atlikimas tokiu atveju užimtų gerokai daugiau laiko.

Atsižvelgiant į visa tai Administracija mano, kad pagrindo naikinti Inspekcijos Sprendimą ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai apsvarstyti pareiškėjos atstovo pateiktą skundą, nėra.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023-11-22 sprendimo Nr. 2D-20131 teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-10-24 skundą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Nustatyta, kad Pareiškėja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2023-05-18 pateikė prašymus – siūlymus dėl 13,7 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir Kareivių gatvių detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Planavimo organizatorius 2023-06-30 TPDRIS paskelbė atsakymą teiktą pareiškėjai 2023-06-19 raštu A51-104381/23(3.3.16.1E-AD24) „Dėl gautų pasiūlymų (proceso Nr. K-VT-13-22-702)“, kuriuo pareiškėjos pateiktiems Pasiūlymams nepritarė.

Pareiškėja nesutikdama su gautame atsakyme nurodomais argumentais, 2023-07-03 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti atsakymo dalį ir įpareigoti Organizatorių iš naujo išnagrinėti atmestus Pareiškėjos pasiūlymus, išsamiai bei motyvuotai į juos atsakyti, o taip pat įpareigoti nevykdyti Detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti pareiškėjos interesų pažeidimai.

Atsakovė išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2023-09-12 pranešimu Nr. 2D-15634 informavo, jog skundas buvo patenkintas ir planavimo organizatoriui buvo surašytas 2023-09-12 privalomasis nurodymas Nr. PN-1324, įpareigojant Planavimo organizatorių pašalinti Privalomajame nurodyme įvardintus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos 2023-05-18 raštu pateiktus Pasiūlymus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 bei išsamiai ir motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais bei situacijai aktualiais duomenimis) atsakyti, priimant sprendimą panaikinti ar pakeisti atsakymą.

Planavimo organizatorius, vykdydamas Privalomąjį nurodymą, iš naujo išnagrinėjęs Pasiūlymus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4, 2023-10-10 atsakymu (sprendimu) Nr. A51-161500/23(3.3.16.1E-PAS), Pareiškėją informavo, jog nepritarė jos (Bendrijos) pasiūlymams Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4.

Pareiškėja nesutikdama su Planavimo organizatoriaus atsakyme nurodomais argumentais (sprendimais) dėl nepritarimo 1, 2 ir 4 pasiūlymams, 2023-10-24 Inspekcijai pateikė skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Atsakymą skundžiamoje dalyje ir įpareigoti Organizatorių iš naujo išnagrinėti atmestus Pareiškėjos pasiūlymus, išsamiai bei motyvuotai į juos atsakyti, o taip pat įpareigoti nevykdyti Detaliojo plano sprendinių koregavimo proceso iki bus pašalinti pirmiau nustatyti Pareiškėjos interesų pažeidimai.

Atsakovė, išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą, 2023-11-22 sprendimu Nr. 2D-20131, nusprendė, jog Planavimo organizatorius įvykdė Privalomąjį nurodymą, kadangi Pareiškėjai pateikė išsamų, teisės aktais pagrįstą bei individualizuotą atsakymą.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės pateiktu sprendimu ir prašo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento 2023-11-22 sprendimą Nr. 2D-20131 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-10-24 skundą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-01-10 įsakymas Nr. 30-42/24 „Dėl 13,7 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir kareivių gatvių detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) inicijavimo sutarties pagrindu tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas detaliojo plano koregavimas bei užbaigtas planavimo procesas.

Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad paskutinė teritorijų planavimo baigiamojo etapo stadija yra specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-01-10 įsakymas Nr. 30-42/24 „Dėl 13,7 ha teritorijos (duomenys neskelbtini) tarp Kalvarijų ir kareivių gatvių detaliojo plano sprendinių koregavimo sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) inicijavimo sutarties pagrindu tvirtinimo“ yra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Duomenų, kad šiuo metu būtų šio įsakymo teisėtumas ginčijamas teisme, nėra.

Nagrinėjamu atveju laikytina, kad Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūra yra baigta, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-01-10 įsakymu patvirtintas Detaliojo plano sprendinių koregavimas sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties pagrindu. Įvertinus teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus ir susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. kad teritorijų planavimo procedūra yra baigta, pareiškėjos reikalavimas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023-11-22 sprendimą Nr. 2D-20131 ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-10-24 skundą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pareiškėjai nesukeltų teisinių pasekmių.

Priėmus galutinį teritorijų planavimo dokumentą, jis kompleksiškai apima kitus procedūrinius sprendimus bei atliktus veiksmus, ir sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Esant priimtam tokiam sprendimui, kuris užbaigia planavimo procedūrą, ir ginčijant jį teismine tvarka, kartu gali būti pareiškiamas nesutikimas, t. y. išdėstyti ir argumentai, bet ne reiškiamas savarankiškas reikalavimas, ir su visais konkrečios teritorijos planavimo procese priimtais sprendimais bei atliktais veiksmais. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (LVAT 2016-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-705-143/2016; LVAT 2017-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-188-822/2017).

Ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Šiuo atveju net ir patenkinus pareiškėjos reikalavimus, pareiškėjos pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai, t. y. pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Todėl įvertinus, kad materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjos pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji bylos šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus. Atmetus pareiškėjos skundą prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas