Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. I., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK), 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. I. 2009-08-28 apie 19.00 val. adresu Gerosios Vilties g. 18, Vilniuje veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir su tyrimo metu nenustatytu asmeniu priėjo prie mažamečio M. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei apsupo pastarąjį, tokiu būdu sudarydami jam grėsmingą situaciją ir taip jį įbaugindami, dėl ko jam buvo atimta galimybė priešintis, po ko asmuo, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, grėsmingu tonu pareikalavo M. B. atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną ir šis išsigandęs, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas, atidavė asmeniui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, mobiliojo ryšio telefoną Nokia 3500c 400 Lt vertės priklausantį, R. B., kurį asmuo, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, perdavė V. I., po ko jie pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu jis pagrobė R. B. priklausantį 400 Lt vertės turtą.

Taip pat jis 2009-09-01 apie 8.20 val., prie Savanorių pr. 43 namo, Vilniuje, iš už nugaros priėjęs prie G. J., išplėšė iš rankų mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300 500 Lt vertės, priklausantį L. J. Tokiu būdu atvirai pagrobė L. J. priklausantį 500 Lt vertės turtą.

Dėl M. B. atžvilgiu įvykdyto plėšimo.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. I. kaltu padaręs plėšimą neprisipažino. Parodė, kad kur buvo 2009-08-28 d. apie 19.00 val. tiksliai neatsimena. Bet kiek pamena jis šiuo metu buvo arba kaime, arba dirbo Vilniuje Pilaitės mikrorajone. Tuo metu jis gyveno pas savo seserį Nataliją, jos nuomojamame bute Maciulevičiaus gatvėje, Vilniuje. Asmens, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t.y. R. I. jis neatsimena, o M. B. nematęs. Be to, jis gyvenęs su kitais statybininkais Savanorių prospekte, Vilniuje, tačiau G. Vilties gatvėje esančio namo numeriu 18 jis nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. pareigūnui paaiškino, kad 2009-08-28 apie 19.00 val. jis buvo prie Gerosios Vilties g. 18 namo, esančioje vaikų žaidimo aikštelėje. Apie 19 val. jis susiruošė eiti namo ir beeinant iš aikštelės namų link, jam iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas Nokia 3500 Classic, kurio IMEI Nr. 359830015827352. Tuo metu vaikų žaidimo aikštelėje ant suoliuko sėdėjo 3 vaikinai ir pamatę, kad iš jo šortų kišenės iškrito jo mobilus telefonas, priėjo prie jo ir vienas iš vaikinų tamsių plaukų apie 175-180 cm ūgio apsirengęs tamsiai-mėlynos spalvos sportiniais marškinėliais ilgomis rankovėmis su juostelėmis, juodomis sportinėmis kelnėmis su juostelėm ant šonų ir užsidėjęs pilkos spalvos sportiniais bateliais, pareikalavo atiduoti telefoną. Jis labai išsigando ir savo mobilųjį telefoną atidavė tam vaikinui. Tas vaikinas paėmęs, perdavė jo telefoną kitam vaikinui šviesiais plaukais, apsirengęs tamsiu megztiniu, užsidėjęs šortus žemiau kelių juodos spalvos, apsiavęs sportiniais bateliais tamsios spalvos, jam atrodo su NIKE emblema, Vaikinas paėmęs telefoną jį paspaudinėjo ir įsidėjo į šortų kairę kišenę, po ko su savo dviems draugais pasišalino link Savanorių pr. esančios MAXIMA parduotuvės. Trečias vaikinas buvo tamsių plaukų, apsivilkęs tamsiai pilkos spalvos megztiniu, su užrašu priekyje. Užsidėjęs tamsias kelnes panašias į džinsines, su juostelėmis, užsidėjęs avėjo tamsiais sportiniais bateliais. Kai iš jo buvo atimtas telefonas, jis parbėgo namo ir viską papasakojo tėvams. Tie trys vaikinai buvo maždaug 15 metų amžiaus, jis galėtų juos atpažinti. Ikiteisminio tyrimo metu papildomoje apklausoje M. B. parodė, kad 2009-08-28 apie 19.00 val. jis ėjo namo pro vaikų žaidimo aikštelę namo, kuri yra prie Gerosios Vilties g. 18 namo Vilniuje ir pastebėjo, kad prie minėtos vaikų žaidimo aikštelės ant suoliuko sėdi 3 įtartini vaikinai, tada jiems matant jam iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas Nokia 3500 C. Bekeldamas telefoną jis pastebėjo, kad minėti 3 vaikinai atsistojo ir pradėjo eiti jo link. Jis greitai pakėlė telefoną, įsidėjo į kišenę ir pradėjo eiti namų link, tada po kelių akimirkų, minėti vaikinai jį pasivijo ir apsupo, po ko vienas jų, tamsių plaukų vaikinas grėsmingu tonu pareikalavo atiduoti mobilųjį telefoną. Jis išsigando ir iškarto atidavė jam telefoną, nes bijojo, kad vaikinai gali jam ką nors padaryti, nes jau kitas vaikinas tamsiais plaukais laikė sugniaužęs kumštį. Po ko vaikinas, paėmęs iš jo telefoną, perdavė kitam vaikinui, šviesiais plaukais, kuris jį įsidėjo sau į šortų kišenę, po ko vaikinai nubėgo tarp namų, o jis iškarto nubėgo namo (b.l. 11-12).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo teisėjai paaiškino, kad 2009-08-28 apie 19.00 val. jis ėjo namo pro vaikų žaidimo aikštelę namo, kuri yra prie Gerosios Vilties g. 18 namo Vilniuje ir pastebėjo 3 įtartinus vaikinus, kuriems gal 18-19 metų. Tada jiems matant jam iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas Nokia 3500 C. Bekeldamas telefoną jis pastebėjo, kad minėti 3 vaikinai atsistojo ir pradėjo eiti jo link. Jis greitai pakėlė telefoną, įsidėjo į kišenę ir pradėjo eiti namų link, tada po kelių akimirkų, minėti vaikinai jį pasivijo ir apsupo, po ko V. I. grėsmingu tonu pareikalavo atiduoti mobilųjį telefoną. Jis išsigando ir iškarto atidavė telefoną V. I., kuris jį įsidėjo į šortų kišenę. Tai jis padarė, nes bijojo, kad vaikinai gali jam ką nors padaryti. Bijojo nes vienas vaikinas tamsiais plaukais laikė sugniaužęs kumštį, jame kažkokį tai daiktą. Po ko vaikinai nubėgo tarp namų, o jis iškarto nubėgo namo. Po to apie tai pasakė tėvui. Šios apklausos, atpažinimo metu, jis atpažino V. I., kuris grėsmingu tonu pareikalavo atiduoti mobilųjį telefoną, ir kuriam jis jį padavė (t. 1, b. l. 192-199).

Apklaustas nukentėjusiuoju R. B. teisme paaiškino, kad 2009-08-28 apie 19.30 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), parašė žinutę savo sūnui Mindaugui, kad jau laikas grįžti namo, nes jau vėlu. Praėjus 5-10 minučių, jo žmona stovėdama balkone pamatė, kad jau vaikas grįžta namo. Mindaugas įėjęs į butą buvo išsigandęs. Vėliau jis paklausė sūnaus, kur jo (R. B.) mobilusis telefonas Nokia 3500 Classic, kurio IMEI Nr. 359830015827352. Sūnus jam atsakė, kad apie 19.00 val. iš jo mobilųjį telefoną atėmė trys nepažįstami vaikinai prie Gerosios Vilties g. 18 esančios vaikų žaidimo aikštelės. Kaip sūnus jam papasakojo, tie vaikai buvo maždaug 15 metų, apie 175-180 cm ūgio, 2 vaikinai buvo tamsių plaukų, o vienas šviesių plaukų. Sūnus iškarto jam nepranešė apie telefono vagystę, nes labai išsigando. Be to, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui jo paklaustas sūnus apie įvykį, jam pasakęs, kad 2009-08-28 apie 19.00 val. jis ėjo namo pro vaikų žaidimo aikštelę namo, kuri yra prie Gerosios Vilties g. 18 namo Vilniuje ir pastebėjo, kad prie minėtos vaikų žaidimo aikštelės ant suoliuko sėdi trys įtartini vaikinai, tada jiems matant jam iš kišenės iškrito jo sūnui duotas mobiliojo ryšio telefonas. Bekeldamas telefoną jis pastebėjo, kad minėti 3 vaikinai atsistojo ir pradėjo eiti jo link. Jis greitai pakėlė telefoną, įsidėjo į kišenę ir pradėjo eiti link namų. Tačiau tada po kelių akimirkų, minėti vaikinai jį pasivijo ir apsupo. Po to vienas jų, tamsių plaukų vaikinas grėsmingu tonu pareikalavo atiduoti mobilųjį telefoną. Jis išsigando ir iškarto atidavė jam telefoną, nes bijojo, kad vaikinai gali jam ką nors padaryti, nes jau kitas vaikinas tamsiais plaukais laikė sugniaužęs kumštį. Po ko vaikinas, paėmęs iš jo telefoną, perdavė kitam vaikinui, šviesiais plaukais, kuris jį įsidėjo sau į šortų kišenę. Po ko vaikinai nubėgo tarp namų, o jis iškarto nubėgo namo. Paklausęs sūnaus ar jis teisingai atpažinimo metu pagal nuotraukas ir gyvai pareigūnams nurodė vaikiną, kuris iš vaikino tamsiais plaukais paėmė jo telefoną, sūnus patvirtino, jog atpažino teisingai, nurodydamas, kad jo telefoną paėmė vaikinas šviesiais plaukais, kaip vėliau paaiškėjo V. I. Į teisėjo klausimą ar negali atsakyti, kodėl sūnaus paaiškinimai duoti pareigūnui skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, atsakė, kad po šio įvykio sūnus buvo labai susijaudinęs, o vėliau jis nenorėjo prisiminti plėšimo įvykio. Dėl šios vagystės jis patyrė 400 Lt žalą.

Iš Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo (t. 1, b. l. 13-15) matyti, kad liudytojas, atpažįstantysis M. B., pasiūlius jam nurodyti asmenį, apie kurį jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų nuotraukų jis atpažįsta nuotraukoje su numeriu 2076, tamsių plaukų apie 1,8-1,85 metro ūgio vaikiną, kuris 2009-08-28 buvo kartu su dar dviem vaikinais ir priėjęs prie jo pareikalavo atiduoti, bei atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną Nokia 3500 Classic, šį vaikiną jis atpažįsta pagal jo šukuoseną ir pagal bendrus veido bruožus. Taigi M. B. nuotraukoje su numeriu 2076 atpažino R. I. Be to, jis nuotraukoje su numeriu 3890 atpažino vaikiną trumpai skustų šviesių plaukų, kuris 2009-08-28 buvo kartu su dar dviem vaikinais kai iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas, jis buvo žemesnis už vaikiną tamsiais plaukais, kurį jis atpažino nuotraukoje su numeriu 2076, būtent jam vaikinas tamsiais plaukais paėmęs iš jo atidavė mobilaus ryšio telefoną. Nuotraukoje su numeriu 3890 jis atpažįsta vaikiną pagal bendrus veido bruožus, pagal šukuoseną. Taigi M. B. nuotraukoje su numeriu 3890 atpažino V. I.

Iš Asmens parodymų atpažinti protokolo (t. 1, b. l. 49-51) matyti, kad atpažįstantysis M. B., pasiūlius jam nurodyti asmenį apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad iš jam parodytų asmenų atpažįsta vaikiną Nr. 2, kuris rugpjūčio pabaigoje kartu su dar dviem vaikinais atėmė iš jo mobilųjį telefoną Nokia 3500 C. Jis jį atpažįsta iš plaukų spalvos, kūno sudėjimo, nosies formos, veido formos.

Liudytoja N. C. apklausta teisme (t. 2, b. l. 134, 135) paaiškino, kad brolis Vytas 2009-08-28 pas ją gyveno jos nuomojamame bute Maciulevičiaus gatvėje, Vilniuje. Ji jį matė šią dieną gal iki pietų, tačiau po to jo nematė, bet jį matė šios dienos vakare. Ji nepatvirtino, jog brolis V. I. 2009-08-28 apie 19.00 val. buvo su ja kartu jos nuomojamame bute Maciulevičiaus gatvėje, Vilniuje. Be to, ji paaiškino, kad 2009-09-01 ryte ji matė brolį Vytą, kuris atsikėlė apie 7-8 val. ryto. Šis ruošėsi į profesinę mokyklą, kuri randasi Viršuliškių mikrorajone. Padėjusi broliui išsiruošti šis iš buto išėjo apie 9 val. ryto, po ko jis susitiko su draugu Eriku, su kuriuo važiavo, tikriausiai visuomeniniu transportu, į minėtą mokyklą.

Prokuroro 2009-11-24 nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu vienas iš asmenų, kuris 2009-08-29 veikdamas kartu su V. I. ir R. I., pagrobė iš nepilnamečio M. B., R. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, yra nenustatytas, R. B. buvimo vieta yra nežinoma, todėl ikiteisminis tyrimas nenustatyto asmens ir R. I. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, išskirtas į atskirą tyrimą (t. 1, b. l. 2).

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Kaltinamasis V. I. teigė, kad M. B. apiplėšimo metu nedalyvavo, nes paprasčiausiai jo M. B. apiplėšimo laiku ir vietoje nebuvo. Tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo V. I., nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, R. B. ir liudytojos N. C. teisme duotus paaiškinimus, atpažinimų protokoluose nurodytus duomenis bei kitus byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu V. I. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaip plėšimas, įvykdytas, V. I. veikiant kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jiems priėjus prie mažamečio M. B., bei jiems šį apsupus, tokiu būdu sudarius jam grėsmingą situaciją ir taip jį įbauginus, dėl ko šiam buvo atimta galimybė priešintis, po ko asmeniui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, grėsmingu tonu pareikalavus M. B. atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną, ir M. B. išsigandus, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas, šiam atidavus asmeniui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, mobiliojo ryšio telefoną Nokia 3500 c, kuris priklausė tėvui R. B., kurį asmeniui, kurio atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, perdavus V. I. ir po ko jiems pasišalinus iš įvykio vietos. Pripažindamas V. I. kaltu teismas vadovaujasi nuosekliais, nepraėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais paaiškinimais bei atpažinimų pagal nuotraukas ir asmenis metu pareigūnams duotais paaiškinimais, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš jo telefoną pagrobęs (paėmęs) asmuo šį perdavė V. I. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. B. apiplėšimas įvyko apie 19.00 val., t.y. ne tamsiu paros metu, ir todėl jis galėjo gerai įsidėmėti kaltininkus ir juos vėliau teisingai apibudinti, atpažinimo metu nurodyti pareigūnui. Be to, jis atpažinimo iš trijų asmenų metu pareigūnui nurodė, kad jis V. I. atpažino iš plaukų spalvos, kūno sudėjimo, nosies formos, veido formos. Tai, kad kaltinamasis V. I. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes plėšimo metu atėmė galimybę nukentėjusiajam M. B. priešintis patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. teisme duoti paaiškinimai, kad iš karto po sūnaus apiplėšimo sūnus buvo išsigandęs ir tik praėjus laikui šis paklaustas jam atsakė, kad apie 19.00 val. iš jo mobilųjį telefoną atėmė, trys nepažįstami vaikinai prie Gerosios Vilties g. 18 esančios vaikų žaidimo aikštelės. Vertinant R. B. teisme duotus paaiškinimus, akivaizdu, kad šie patvirtina M. B. pareigūnui duotus paaiškinimus. Plėšimo sudėtis apima ir kitokius grasinimus, kuriais siekiama įbauginti nukentėjusįjį ir paralyžiuoti jo valią. Iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, kad šiuo atveju iš pradžių iš kaltinamojo V. I. ir jo bendrininkų pusės grasinimas buvo be grasinančių žodžių ar veiksmų, o jiems apsupant mažametį nukentėjusįjį taip sukuriant situaciją, kuri neginčijamai šiam buvo bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta priežasties dėl kurios būtų galima netikėti šiais nukentėjusiųjų paaiškinimais ir duomenimis užfiksuotais atpažinimų protokoluose. Todėl teismas šiuos nukentėjusiųjų paaiškinimus ir atpažinimo protokoluose užfiksuotus duomenis laiko kaltinamojo V. I. kaltės įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus liudytojo M. B. paaiškinimus, kad iš jo mobilaus ryšio telefoną paėmė V. I., grėsmingu tonu pareikalavęs atiduoti mobilųjį telefoną; kad vaikinas tamsiais plaukais laikė sugniaužęs kumštį, jame kažkokį tai daiktą; kad šios apklausos metu, jis atpažįsta V. I., kuris grėsmingu tonu pareikalavo atiduoti mobilųjį telefoną, ir kuriam jis jį padavė, teismas vertina M. B. nesąmoningu suklydimu, neesminiu neatitikimu tikrosioms faktinėms aplinkybėms. Tokią išvadą teismas daro todėl, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai paaiškinimus davė mažametis, praėjus gan ilgam laiko tarpui po įvykio. Todėl jis apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu galėjo visų aplinkybių gerai ir neatsiminti. Šiuos jo paaiškinimus teismas vertina klaida ir dėl to, kad kitos jo nurodytos aplinkybės iš esmės attinka faktines bylos aplinkybes.

Vertindamas kaltinamojo V. I. parodymus, t.y. kad jo nebuvo M. B. apiplėšimo metu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja N. C. apklausta teisme nepatvirtino, jog jos brolis V. I. 2009-08-28 apie 19.00 val. buvo su ja kartu jos nuomojamame bute Maciulevičiaus gatvėje, Vilniuje. Juo labiau ši paaiškino, kad brolis Vytas 2009-08-28 pas ją gyveno jos nuomojamame bute Maciulevičiaus gatvėje, Vilniuje. Ji jį matė šią dieną gal iki pietų, o po to nematė. Tačiau ji jį matė šios dienos vakare. Be to teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui V. I., pirmos jo apklausos kaip įtariamojo metu, paaiškino (t. 1. b. l. 48), kad kur tiksliai jis buvo 2009-08-28 neatsimena, bet atrodo, kad buvo kaime. Tai gali patvirtinti jo sesuo Natalija, ji ten kaime ir gyvena. Tačiau kaip būna mokslo metai, tai jis gyvena pas seserį Nataliją, Maciulevičiaus g., Vilniuje. Gerosios Vilties gatvėje apskritai nebūna, ten jokių reikalų neturi. Tačiau sekančios apklausos metu (t. 2. b. l. 56) V. I. paaiškinęs, kad Savanorių prospekte nebūna, tik kartais pravažiuoja pro ten, važiuodamas į stotį. Galiausiai apklausiamas teisme jis paaiškino (t. 2, b. l. 115, 116), kad 2009-08-28 apie 19 val. jis buvo kaime arba dirbo statybos darbus Vilniuje, Pilaitės rajone. Tačiau nei kam tuos darbus dirbo, nei aiškiai kurioje vietoje, jis nenurodė. Be to, paaiškino, kad, tik atvažiavęs iš Švenčionėlių, jis iš pradžių gyveno su sese Justiniškių mikrorajone, o paskui apie vienerius metus su bendradarbiais nuomavo butą Savanorių prospekte, Vilniuje. Be to, apklaustas kaip liudytojas E. K. pareigūnui paaiškino, kad jis pažįsta V. I. jau apie 2 metus, jie daug bendrauja, yra draugai. Beveik visą vasarą jie nuolatos bendravo. 2009-08-28 ar buvo jis su Vytu susitikęs neatsimena, bet kiek žino Vytas šią dieną buvo Vilniuje (t. 1, b. l. 104). Įvertinus šiuos N. C. ir V. I., E. K. paaiškinimus akivaizdu, kad jie nenuoseklūs, neišsamūs, vieni kitiems prieštaraujantys. Šie jų paaiškinimai neginčijamai nepaneigia kaltinime nurodytas aplinkybes. Juo labiau iš šių paaiškinimų akivaizdu, kad kaltinime nurodytu laiku V. I. buvo ne kaime, o Vilniuje, ir kad jis, metus laiko gyvenęs Savanorių prospekte, kuri kerta Gerosios Vilties gatvė, be to pagal E. K. teisme duotus paaiškinimus jis šiame rajone dirbo parduotuvėje darbininku, ir todėl jis žino šį rajoną ir nenuginčytai galėjo būti M. B. apiplėšimo metu. Tokiu būdu darytina išvada, kad V. I. teisme duoti paaiškinimai neįtikinantys ir todėl jie atmetami.

Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad V. I. kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą bei pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laikytina technine klaida, nes jos neatitinka žemiau kaltinime nurodytas tikrąsias kaltinimo aplinkybes ir todėl iš kaltinimo pašalinamos.

Kaltinime nurodytas asmuo R. I. iš kaltinimo pašalinamas, nes jo atžvilgiu byla neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, jo kaltės klausimas teisiamajame posėdyje nenagrinėtas.

V. I. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes pagrobtu mobilaus ryšio telefonu visiškai disponavo. Nukentėjusiojo R. B. 400 litų civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes jis realus kaltinamojo V. I. padarytai jam turtinei žalai (LR CK 6.263 straipsnis).

Dėl G. J. atžvilgiu įvykdytos kvalifikuotos vagystės.

Kaltinamasis V. I. apklaustas teisme kaltu padaręs atvirąją vagystę neprisipažino. Paaiškino, kad 2009-09-01 ryte apie 8 val. jis buvo sesers nuomojamame bute. Po to jis žinute pranešė draugui E. K., kad šis privažiuotų ir jiedu nuvažiuos į Statybininkų rengimo centrą, kuris yra Viršuliškėse. Šis atvažiavo ir jiedu E. K. automobiliu nuvyko į minėtą centrą, kur tuo metu vyko oficialioji dalis aktų salėje. Po oficialiosios dalies jie nuėjo į klases į susitikimą su klasės auklėtoja. Jis šiame centre buvo iki 11-12 val. Vėliau jie su kitais draugais nuvyko į sodą alaus išgerti. Po ko jis nuvažiavo į darbą. Telefono iš jokios mergaitės jis neatiminėjo ir nieko apie kaltinime nurodytą įvykį jis nežino. Savanorių prospekte jis nebūna, tik kartais pravažiuoja pro ten, važiuojant į stotį. Patvirtino, jog 2009 m. rugsėjo mėnesį nešiojo vidutinio dydžio, sidabrinę grandinėlę, kurią vėliau davė draugui parduoti.

Nukentėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai paaiškino (t. 1, b. l. 200-207), kad 2009-09-01 d. apie 08.30 val. adresu Savanorių pr. 43a, Vilniuje prie perėjos, belaukiant žalio šviesoforo signalo ir rašant žinutę, kurios ji nespėjo išsiųsti, kitoje gatvės pusėje esančiai draugei M. Š., prie jos, kaip vėliau jai pasakė įvykį mačiusi Minija, priėjo vaikinas sportiškai apsirengęs, kuris ją sekė jau nuo „Savanorių“ stotelės, kuri yra tarp Savanorių pr. 43A, Vilniuje ir Savanorių pr. 33, Vilniuje gyvenamųjų namų. Šis vaikinas pribėgo prie jos iš nugaros iš dešinės ir iš jos rankų išplėšė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6300, ir nubėgo link Savanorių pr. 31, Vilniuje link „Maxima“ parduotuvės ir dingo tarp namų. Į šį telefoną buvo įdėta Tele2 „Pildyk“ SIM kortelė. Po įvykio ji staiga atsisuko, ir matė, kad tas vaikinas dėvėjo sportinius batelius tamsios spalvos su baltos spalvos juostelėmis, sportinis kostiumas juodos spalvos, kur ant kelnių iš šonų žalios spalvos juostos, ant švarkelio sportinio tokios pačios juostos, taip pat ant kaklo buvo užsikabinęs vidutinio storumo, sidabrinės spalvos grandinėlę. Be to, jo ūgis apie 165 cm, jis smulkus, šviesių plaukų. Šį asmenį ji ikiteisminio tyrimo metu iš pareigūnų mokykloje pateikto nuotraukų albumo, vėliau policijos komisariate ir apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjos, atpažino. Dėl šio įvykio ji pranešė mamai. Šio įvykio metu fizinė žala jai padaryta nebuvo. Tačiau po telefono iš jos rankų išplėšimo ant rankos liko įbrėžimas.

Nukentėjusioji L. J. teisme paaiškino, kad 2009-09-01 apie 9.00 val. jos dukra G. J. pranešė telefonu iš draugės M. Š. telefono, kad ją (dukrą) 2009-09-01 08.20 val. adresu Savanorių pr. 43.a, Vilniuje prie perėjos, belaukiant žaliojo šviesoforo signalo, priėjęs vaikinas sportiškai apsirengęs ir iš jos dukros rankų staiga pagriebęs mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6300, apiplėšė. Be to, kad šis vaikinas sekė jos dukrą jau nuo „Savanorių“ stotelės, kuri yra tarp Savanorių pr. 33, Vilniuje gyvenamųjų namų. Į telefoną buvo įdėta Tele2 „Pildyk“ SIM kortelė, kurios IAP Nr. 868428833. Šis jai dovanotas telefonas buvo jos, ji jį dukrai davė naudotis. Po šio įvykio ji iškarto dėl šio įvykio išaiškinimo į policiją nesikreipė, nes jos dukra baiminosi oficialiai pranešti apie šį įvykį, bei nukentėti nuo to asmens, dėl kurio ji patyrė turtinę žalą, o jos dukra moralinę. Po to ji sužinojo, jog mokykloje policijos pareigūnams aiškinantis kitas vagystes, dukra pagal nuotraukas atpažino ją apvogusį asmenį. Po to ji oficialiai kreipėsi į policiją dėl jos iš dukros telefono vagystės išaiškinimo. Be to, ji paklausė dukros ar ji teisingai atpažinimo metu pagal nuotraukas ir gyvai pareigūnams nurodė vaikiną, kuris iš jos rankos pagriebė jos telefoną. Jai ši patvirtino, jog atpažino teisingai, nurodydama, kad jos telefoną paėmė vaikinas šviesiais plaukais, kaip vėliau paaiškėjo V. I.. Be to po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėję ji dar kartą paklausė dukros, ar tikrai buvo šis vaikinas, kuris ši jos rankų išplėšė telefoną. Į tai dukra atsakė, kad tikrai tai buvo šis asmuo, t.y. V. I., tik šiuo metu šis sublogęs, smulkesnis. Jai padaryta 500 Lt turtinė žala.

Liudytoja M. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjai paaiškino (t. 1, b. l. 208-213), kad 2009-09-01 08.20 val. adresu Savanorių pr., Vilniuje, priešais „Drogą“, prie perėjos, kuri yra šalia minėto adreso namo įvažiavimo į kiemo pusę, belaukiant draugės G. J., matė kaip ji eina link tos pačios perėjos kur ir ji laukė jos, tik priešingoje pusėje. Jos turėjo susitikti ir eiti kartu į mokyklą. Kol ji laukė minėtos draugės matė kaip paskui ją eina vaikinas sportiškai apsirengęs, t.y. jis ją sekė nuo pat troleibuso stotelės. Kaip G. J. priėjo prie minėtos perėjos, minėtas vaikinas, kuris ėjo paskui ją, priėjo ir sustojo prie jos draugės, kuri laukė žalio šviesoforo signalo. Tada minėtas vaikinas priėjo iš nugaros ir iš minėtos draugės rankų išplėšė mobilaus ryšio telefoną ir pasišalino Savanorių pr., Vilniuje link „Maxima“ parduotuvės ir dingo tarp namų. Jis dėvėjo sportinį kostiumą juodos spalvos, kur ant rankų šone buvo geltonos juostos. Be to jis neaukšto ūgio, šviesių plaukų. Šį asmenį, t.y. V. I., ji ikiteisminio tyrimo metu atpažinimo ir atpažįsta ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausos metu.

Liudytojas E. K. teisme paaiškino (t. 2, b.l . 116), kad 2009-09-01 jis ryte parašė žinutę V. I., kad juodu važiuotų į Statybininkų mokyklą. Jis pas Vytą prie namų Karoliniškėse, tikslaus adreso neatsimena, atvažiavo tėvo automobiliu apie 8 val. 25 min. Čia jiedu susitiko ir nuvažiavo į minėtą mokyklą. Į mokyklą važiavo apie 10 minučių, tačiau niekur kitur jiedu nebuvo nuvažiavę. Po to jiedu prie mokyklos buvo apie pusvalandį, lauke rūkė. Po to jiedu nuėjo į mokyklos sporto salę, kur vyko oficialioji mokslo metų atidarymo dalis, kuri truko apie 40 minučių. Po to jie išsivaikščiojo į klases su auklėtojais. Jis išėjo iš klasės po 40 min. Po to, maždaug po 15 minučių išėjo ir Vytas ir juodu su kitais draugais grįžo į Karoliniškes pas jo draugą, kuris turėjo alaus. Po to jie visi nuvažiavo į Šeškinėje esantį sodą priešais „Impulsą“ ir ten gėrė alų. Po to jis Vytą nuvežė į Pilaitės mikrorajoną, prie autobusų galutinės sustojimo aikštelės, kur Vytas darė namo fasadą.

Liudytoja J. Z. teisme paaiškino, kad ji dirba Vilniaus Statybininkų rengimo centre, mokytoja ir buvo V. I. auklėtoja. 2009-09-01 mokykloje šventė prasidėjo 10 val. ir oficiali dalis tesėsi maždaug iki 11.00 val. Ar V. I. buvo oficialioje dalyje ji nežino, nes jis mokykloje pradėjo mokytis tik nuo 2009-09-01 ir dar ji nepažinojo savo auklėtinių iš išvaizdos. Po oficialios dalies ji su savo auklėtiniais nuėjo į klasę, kur jos auklėtiniai pildė papildomus dokumentus. Šitame susitikime V. I. tikrai dalyvavo, nes mokykloje yra būtent tą dieną jo ranka pasirašytas dokumentas, dėl susipažinimo su mokyklos taisyklėmis. Susirinkimas pasibaigė apie 11.30. V. I. mokyklą lankė labai retai.

Iš Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo (t. 1, b. l. 37-38) matyti, kad nukentėjusioji, atpažįstančioji G. J., pasiūlius jai nurodyti asmenį, apie kurį ji ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė parodymus, pareiškė, kad iš pateiktų nuotraukų ji atpažįsta įtariamąjį iš veido bruožų, trumpų šviesių plaukų, kūno sudėjimo, ūgio, iš grandinėlės, kuri buvo ant jo kaklo vagystės metu. Kad nuotraukoje Nr. 3890 yra asmuo įvykdęs vagystę 2009-09-01 apie 08.20 val. adresu Savanorių pr. 43, Vilniuje prie perėjos, yra V. I..

Iš Asmens parodymų atpažinti protokolo (t. 1, b. l. 61-63) matyti, kad atpažįstančioji, nukentėjusioji G. J., pasiūlius jai nurodyti asmenį apie kurį ji davė parodymus, pareiškė, kad iš jai parodytų asmenų grupės atpažįsta vaikiną Nr. 2, kuris 2009-09-01 priėjęs prie jos iš nugaros atėmė jos mobilųjį telefoną Nokia 6300. Ji jį atpažįsta iš plaukų spalvos, veido bruožų, kūno sudėjimo.

Iš Asmens parodymų atpažinti protokolo (t. 1, b. l. 64-66) matyti, kad atpažįstančioji liudytoja M. Š., pasiūlius jai nurodyti asmenį apie kurį ji davė parodymus, pareiškė, kad iš jai parodytų asmenų grupės atpažįsta vaikiną Nr. 1, kuris 2009-09-01 d. 8.20 val. iš jos draugės Godos atėmė mobilųjį telefoną Nokia 6300, priėjęs prie jos iš už nugaros. Ji jį atpažįsta iš veido bruožų, kūno sudėjimo.

Kaltinamasis V. I. teigė, kad iš G. J. telefono nepavogė, nes jo šios vagystės metu ir vietoje nebuvo. Tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo V. I., nukentėjusiosios G. J., liudytojos M. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios L. J. ir liudytojų E. K., J. Z., N. C. teisme duotus paaiškinimus, atpažinimų protokoluose nurodytus duomenis bei kitus byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu V. I. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaip atviroji vagystė, įvykdyta V. I., jam iš už nugaros priėjus prie G. J., ir iš jos rankų išplėšus L. J. mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300, 500 Lt vertės. Pripažindamas V. I. kaltu teismas vadovaujasi nuosekliais, nepraėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, nukentėjusiosios G. J., liudytojos M. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais paaiškinimais bei atpažinimų pagal nuotraukas ir asmenis metu pareigūnams duotais paaiškinimais, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš G. J. telefoną atvirai pagrobęs asmuo – V. I.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. J. apiplėšimas įvyko apie 8.20 val., t.y. ne tamsiu paros metu, ir todėl tiek Goda, tiek Minija, kurioms šio įvykio metu buvo 13 metų, galėjo gerai įsidėmėti kaltininką ir jį vėliau teisingai apibudinti, atpažinimo metu nurodyti pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjai. Be to, jos atpažinimo iš trijų asmenų metu pareigūnui nurodė, kad jos V. I. atpažino iš plaukų spalvos, kūno sudėjimo, veido bruožų. Tai, kad kaltinamasis V. I. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes įvykdė atvirąją vagystę patvirtina ir nukentėjusiosios L. J. teisme duoti paaiškinimai, beje kurie nesiskiria nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų paaiškinimų, - kad iš karto po dukros apiplėšimo dukra jai paskambino ir nurodė, kad, jai belaukiant žaliojo šviesoforo signalo prie perėjos, iš nugaros priėjęs vaikinas sportiškai apsirengęs ir iš rankų staiga pagriebė jos mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6300 ir pasišalino. Be to, kad šis vaikinas dukrą sekė nuo „Savanorių“ stotelės, kuri yra tarp Savanorių pr. 33, Vilniuje gyvenamųjų namų. Vertinant L. J. teisme duotus paaiškinimus, akivaizdu, kad šie nenuginčytai patvirtina Godos ir Minijos pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus paaiškinimus. Be to, tiek iš Godos, tiek iš Minijos ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų paaiškinimų neginčytinai matyti, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atvirąją vagystę padarė V. I.. Be to, Goda paaiškino, kad V. I. atpažino ir iš jo nešiotos sidabrinės grandinėlės. Beje, kad tuo metu sidabrinę grandinėlę nešiojo pripažino ir pats V. I. jo apklausos teisme metu. Iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, kad šiuo atveju V. I. veikė atvirai, viešoje vietoje, esant mobilaus telefono naudotojai, suvokiančiai neteisėto turto pagrobimo faktą. V. I. kryptingi veiksmai parodo, kad jis žinojo, kad mobilaus telefono nepilnametė naudotoja supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoravo šią aplinkybę. Šiuo atveju kaltininko V. I. atvirai paimtas mobilus telefonas laikomas pasisavintu, nes jam galimybė valdyti, naudotis ir disponuoti juo atsirado jam pasišalinus iš nusikaltimo vietos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta priežasties dėl kurios būtų galima netikėti minėtais nukentėjusiųjų G. J. ir L. J. ir liudytojos M. Š. paaiškinimais ir duomenimis užfiksuotais atpažinimų protokoluose. Todėl teismas šiuos nukentėjusiųjų, liudytojos paaiškinimus ir atpažinimo protokoluose užfiksuotus duomenis laiko kaltinamojo V. I. kaltės įrodymais.

Vertindamas kaltinamojo V. I. teisme duotus paaiškinimus, kad jo nebuvo, kai buvo G. J. atžvilgiu įvykdyta atviroji vagystė, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos N. C., E. K. teisme duoti parodymai neišsamūs, netikslūs, be to N. C. paaiškinimai prieštarauja V. I. paaiškinimams, todėl visų šių asmenų paaiškinimai neįtikinantys. Akivaizdu, kad kaltinamojo ir minėtų liudytojų paaiškinimai paneigti nukentėjusiųjų G. J. ir L. J. ir liudytojos M. Š. aukščiau nurodytais paaiškinimais. Be to vertinant kaltinamojo ir jo gynybos liudytojų paaiškinimus matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui V. I., jo apklausos kaip įtariamojo metu, paaiškino (t. 1. b. l. 60), kad jis į mokyklą su draugu E. K. išvažiavo 8.00 val., o mokykloje buvo nuo 8.30 val. tačiau kaip matyti iš N. C. paaiškinimų V. I. į mokyklą išvažiavo apie 9.00 val. o iš E. K. paaiškinimų V. I. į mokyklą išvažiavo apie 8.25 val. Be to, liudytoja J. Z. teisme paaiškino, kad Vilniaus Statybininkų rengimo centre naujų mokslo metų atidarymo šventė prasidėjo 10 val., tačiau nepatvirtino, kad šiame centre V. I. buvo 8.20 val., ar 8.30 val. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo ir jo gynybos liudytojų ir liudytojos J. Z. paaiškinimai neginčijamai nepaneigia kaltinime nurodytas aplinkybes. Tokiu būdu darytina išvada, kad V. I. teisme duoti paaiškinimai dėl atvirosios vagystės neįtikinantys ir todėl jie atmetami.

V. I. įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes atvirai pagrobtu mobilaus ryšio telefonu visiškai disponavo. Nukentėjusiosios L. J. 500 litų civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes jis realus kaltinamojo V. I. padarytai jai turtinei žalai (LR CK 6.263 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas V. I. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 55 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

V. I. anksčiau neteistas. Jis įvykdė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų. V. I. baustas administracine tvarka (t.1 b.l. 84,85). Jis šiuo metu dirba AB (duomenys neskelbtini) darbininku, neigiamai necharakterizuojamas (t. 2, b. l. 133).

Teismas nenustatė V. I. lengvinančių aplinkybių. V. I. atsakomybę sunkina tai, kad plėšimą jis padarė bendrininkų grupėje ir mažamečiui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai).

Įvertinęs V. I. asmenybę, įvykdytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį, motyvus, tikslus, kurių vedamas jis darė nusikaltimus, ir į jo vaidmenį nusikaltimuose, tai, kad plėšimas buvo padarytas prieš mažametį, o atviroji vagystė prieš nepilnametę, teismas daro išvadą, kad V. I. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, žemiau įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui. Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis. Į paskirtos bausmės laiką V. I. įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laikas. Įvertinęs V. I. amžių, jo šiuo metu pasirinktą gyvenimo būdą dirbti, taisytis, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BPK 297-305 straipsniais, 307-308 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika įvykdyta M. B. atžvilgiu) ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika įvykdyta G. J. atžvilgiu) ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas V. I. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, V. I. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Bausmės vykdymo atdėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką V. I. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2009-11-04 iki 2009-11-05 ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2009-11-06 iki 2010-04-02 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. I. palikti jam paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o įsiteisėjus šias panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir jo naudai iš V. I. priteisti 400 (keturis šimtus) litų.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir jos naudai iš V. I. priteisti 500 (penkis šimtus) litų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.