- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-781-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00070-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-09-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas S. J. buvo surašytas už tai, kad jis 2014-09-26, 20.38 val., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,73 promilės). Šiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
2014-11-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu S. J. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jam paskirta nuobauda – 1200,00 Lt (347 Eur) bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienerių metų dviejų mėnesių laikotarpiui.
2015-01-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarimas paliktas nepakeistas.
2015-02-04 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. skundas, kuriuo buvo prašoma atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis 2014-11-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 2015-02-25 pateiktas patikslintas prašymas atnaujinti procesą.
Žemesnės instancijos teismas
2015-07-31 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas nurodžius tam pagrindą – būtinybę apklausti liudytoją A. N. (A. N.).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-10-14 nutartimi S. J. prašymą dėl 2014-11-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo panaikinimo atmetė, nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
S. J. skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį, esant pagrindui bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, jog priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta bei naikintina.
Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, priėmė procesinį sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą, siekdamas apklausti kaip liudytoją A. N.. Jis manė, jog atnaujintoje byloje II-7-838/2015 bus sprendžiamas klausimas dėl administracinės bylos Nr. A.2.6.-1012-904/2014 atnaujinimo ir tuo tikslu prašė apklausti kaip liudytoją A. N.. Tačiau teismo posėdžio metu teisėja J. G. nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-31 nutartį būtina vertinti kaip procesinį sprendimą, kuriuo buvo atnaujinta visa administracinė byla Nr. A.2.6.-10-12-904/2014, kas iš esmės, pasak apelianto, pažeidė visą procesą. Apelianto manymu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-31 nutartis dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. II-7-838-2015 negalėjo būti neskundžiama, nes tai pažeidė ir institucijos, dalyvavusios byloje, teises, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises į teisingą bylos nagrinėjimą, liudytojo apklausą. Mano, kad teismas turėjo spręsti klausimą būtent dėl administracinės bylos Nr. A2.6-1012-904/2014 atnaujinimo, o ne nagrinėti administracinę bylą Nr. II-7-729/2015 kaip atnaujintą administracinę bylą Nr. A.2.6.-10-12-904/2014, tokiais teismo veiksmais buvo pažeistas bylos nagrinėjimo procesas, padarytos esminės klaidingos išvados, pažeistos proceso dalyvių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.
Atkreipia dėmesį į tai, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-07-31 nutartyje nurodė, kad teisme būtina apklausti kaip liudytoją A. N., o bylą perdavus nagrinėti kitai teisėjai, pasak apelianto, ji nurodė, jog nagrinėjant atnaujintą administracinę bylą, būtinybės apklausti kaip liudytoją A. N. nėra. Akcentuoja, kad dėl šių prieštaravimų galima daryti išvadą, jog teismas neobjektyviai išnagrinėjo administracinę bylą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog S. J. kreipėsi į teismą nurodydamas tik vieną bylos atnaujinimo pagrindą – liudytojo A. N. apklausą. Apeliantas pažymi, jog minėtas asmuo laukė, kol jį iškvies apklausti į Kelių policiją, teismą, nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Nurodo, kad Kelių policija minėtą liudytoją apklausti atsisakė, nors teismo posėdžio metu nurodė, jog jo apklausa teisme yra būtina. Bylą nagrinėjusi teisėja L. J. buvo tokios nuomonės, kad A. N. būtina apklausti, pritariant Kelių policijai, nes jo parodymai yra reikšmingi. Minėtas asmuo pateikė teismui rašytinį dokumentą, patvirtinantį, jog jis buvo įvykio vietoje ir matė S. J. sulaikymą.
Mano, jog pirmosios instancijos teismas vienašališkai nusprendęs, jog liudytojo A. N. parodymai yra nereikšmingi, prieštaravo Klaipėdos apygardos teismo procesiniams sprendimams dėl administracinių bylų dėl liudytojų J. J. bei A. K. grąžinimo dėl esminių pažeidimų tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti liudytojo A. N. analogiški parodymai, kurie buvo vertinami ir jų pagrindu bylos dėl neva melagingų liudytojų parodymų buvo grąžintos nagrinėti iš naujo.
Nurodo, jog nemotyvuota bei neobjektyvi nutartyje nurodyta teismo nuomonė apie prieš 8–9 metus matyto taksi vairuotojo susidūrimą su policijos pareigūnais tamsiu paros metu. Pasak apelianto, tai įrodo, jog teismas netinkamai vertino situaciją bei bylos aplinkybes, nes liudytojas A. N., kaip pats nurodė teismui rašytiniu dokumentu, buvo įvykio vietoje ir matė S. J. sulaikymą, o ne darė tai prieš 8–9 metus. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad A. N. matė jam iš matymo pažįstamą asmenį įvykio vietoje, degalinės teritorijoje, bei jį sulaikančius policijos pareigūnus, nebuvo ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi. A. N. parodymus patvirtina ir apklausti byloje liudytojai A. T., A. K., J. J.. Minėti parodymai yra nuoseklūs bei teisingi.
Taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas jo bei liudytojų duotus parodymus, padarė išvadą, kad policijos pareigūnai neturėjo suinteresuotumo bei priežasčių tyčia veikti prieš administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tačiau, pasak apelianto, įvertinus pareigūnų bei liudytojų parodymus, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pradėtas rašyti skubotai, neišsiaiškinus, kas vairavo automobilį. Pasak pažeidėjo, tai patvirtina ir pačių pareigūnų netiksliai nurodyta įvykio vieta, surašytas pareigūnų paaiškinimas. Įsitikinę, kas vairavo automobilį, pareigūnai negalėjo panaikinti surašyto protokolo ir pasiūlė kreiptis į teismą. Neaišku, kokiu pagrindu jie nurodė, jog transporto priemonė bus nuvežta į automobilių stovėjimo aikštelę, jei jis nepasirašys protokole. Vėliau pareigūnai suteikė teisę vairuoti transporto priemonę prieš tai automobilį vairavusiam asmeniui. Tai tik patvirtina, kad pareigūnai įvykio vietoje neišsiaiškino visų aplinkybių, sulaikydami jį einantį degalinės teritorijoje, neteisėtai pritaikė jam ATPK nuostatas, nes jis prisipažino, jog viešoje vietoje buvo išgėręs alaus.
Atkreipia dėmesį į tai, jog įvertinus liudytojų parodymus bei realias aplinkybes, kad jis jau galėjo kreiptis į teismą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo anksčiau laiko, teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir nurodė, jog liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi. Tiek byloje apklausti liudytojai, tiek liudytojas A. N. patvirtino, kad jis buvo sulaikytas ne transporto priemonėje, o policijos pareigūnai privažiavo prie jo degalinės teritorijoje. Pažymi, kad policijos pareigūnų parodymai yra nelogiški ir nėra teisingi. Liudytojas L. N. nurodė, kad sulaikymo metu S. J. ir jo žmona sėdėjo automobilyje ir nebuvo išlipę, bet kur buvo pastebėtas manevruojantis automobilis, kurį vairavo būtent S. J., jis nenurodė. Pažymi ir tai, kad degalinė „(duomenys neskelbtini)” yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime. Jei vairuojamas jo automobilis buvo persekiojamas, neaišku, kokiu pagrindu jis nebuvo stabdomas, vairuotojui buvo leista važiuoti apie 6 kilometrus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo degalinės link. Jis ir A. N. patvirtino, kad jis buvo sulaikytas einantis jau degalinės teritorijoje, kurioje yra filmuojama, ir jis automobilio nevairavo. Teismo posėdžio metu institucijos atstovai negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jie neišreikalavo degalinėje buvusių vaizdo įrašų, patvirtinančių sulaikymą, o rėmėsi vien tik pareigūnų parodymais. Nurodo, kad jis buvo sulaikytas degalinės teritorijoje ir privežtas prie užrakinto automobilio, buvusio stovėjimo aikštelėje. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad policijos pareigūnų automobilio priekis buvo nukreiptas (duomenys neskelbtini) kaimo link. O tai patvirtina, kad jis dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nėra kaltas, jo nepadarė, o policijos pareigūnai bei teismas tik formaliai vertino visas aplinkybes.
Atnaujinus bylą ir remiantis visų liudytojų parodymais, teismui padarius objektyvias, pagrįstas išvadas ir konstatavus, kad S. J. prieš jo sulaikymą automobilio nevairavo, jam gali būti nebent taikoma atsakomybė, numatyta ATPK 178 str. 1 d., jei teismas konstatuotų tai, kad jo veikoje buvo tokio pažeidimo sudėtis. Nagrinėjant administracinę bylą teisme jo veiksmai dėl 2014-09-26 įvykio buvo netinkamai kvalifikuoti, administracinė byla buvo išnagrinėta neobjektyviai.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas R. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
S. J. prašo nutartį panaikinti ir esant pagrindui administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, jog priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei skunde nurodo administracine tvarka nubaustas S. J., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl S. J. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebeatkartoja.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas iš naujo įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, jog nėra pagrindo daryti priešingų išvadų, negu yra padarytos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-18 nutarime ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-14 nutartyje. Su tokiomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliantas teigia, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą, nes neapklausė kaip liudytojo A. N., kuris, pasak pažeidėjo, matė įvykį ir jo parodymai patvirtina J. J. bei A. K. parodymus. Pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-07-31 nutartyje nurodė, jog teisme būtina apklausti kaip liudytoją A. N., o bylą perdavus nagrinėti kitai teisėjai, pasak apelianto, ji nurodė, jog nagrinėjant atnaujintą administracinę bylą, būtinybės apklausti kaip liudytoją A. N. nėra. Pažymėtina, kad A. N. buvo kviečiamas į teismą, tačiau jis neatvyko. A. N. prašyme dėl rašytinių parodymų pateikimo nurodė vadovautis jo rašytiniais parodymais, nes nežino, kada grįš į Lietuvą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas 2015-10-14 nutartį nurodė, jog galimybės apklausti liudytoją A. N. teisme nėra, nes šis asmuo nuolat gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nėra žinoma, kada čia parvyks. Teismas įvertino A. N. paaiškinimą ir padarė išvadą, kad prilyginti jo vardu surašytą paaiškinimą byloje duodamiems liudytojo parodymams būtų nepagrįsta, kadangi byloje nėra pakankamų įrodymų, kad tikrai šis asmuo surašė ir pasirašė tokį paaiškinimą, be to, jis nėra įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas taip pat akcentavo, kad netgi vertinant jo paaiškinimus kaip rašytinį bylos įrodymą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šio asmens sąžiningumo jam teigiant, kad įdėmiai stebėjo ir užfiksavo prieš 8–9 metus matytą taksi vairuotojo susidūrimą su policijos pareigūnais tamsiu paros metu ir išsaugojo visas detales atmintyje kelis mėnesius iki atsitiktinio susitikimo su S. J. turguje. Todėl S. J. teiginiai, kad teismas nusprendė, jog būtinybės apklausti kaip liudytoją A. N. nėra, yra nepagrįsti.
Apeliantas nurodo, jog nemotyvuota bei neobjektyvi nutartyje nurodyta teismo nuomonė apie prieš 8–9 metus matytą taksi vairuotojo susidūrimą su policijos pareigūnais tamsiu paros metu. Pasak pažeidėjo, teismas netinkamai vertino situaciją bei bylos aplinkybes, nes liudytojas A. N., kaip pats nurodė teismui rašytiniu dokumentu, buvo įvykio vietoje ir matė S. J. sulaikymą, o ne darė tai prieš 8–9 metus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apeliantas savaip interpretuoja teismo nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas konstatavo, kad A. N. rašytiniuose parodymuose nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl jo sąžiningumo, nes A. N. S. J. paskutinį kartą prieš 2014-09-26 įvykį buvo matęs 2005–2006 metais, t. y. prieš 8–9 metus, o ne, kaip teigia apeliantas, patį įvykį stebėjo prieš 8–9 metus.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas jo bei liudytojų duotus parodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai neturėjo suinteresuotumo bei priežasčių tyčia veikti prieš administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Pasak apelianto, įvertinus pareigūnų bei liudytojų parodymus matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pradėtas rašyti skubotai, neišsiaiškinus, kas vairavo automobilį. Mano, kad šias aplinkybes patvirtina pačių pareigūnų netiksliai nurodyta įvykio vieta, surašytas pareigūnų paaiškinimas. Pareigūnai įsitikinę, kas vairavo automobilį, negalėjo panaikinti surašyto protokolo ir pasiūlė kreiptis į teismą. Pareigūnai įvykio vietoje neišsiaiškino visų aplinkybių, sulaikydami jį einantį degalinės teritorijoje, neteisėtai pritaikė jam ATPK nuostatas, nes jis prisipažino, jog viešoje vietoje buvo išgėręs alaus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nei nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą, nei paskutiniame teismo posėdyje S. J. nenurodė jokių priežasčių, kodėl iki tol jam nepažįstami policijos pareigūnai turėtų tyčia kenkti, fiksuodami nebūtas aplinkybes ir traukdami jį atsakomybėn be jokios kaltės. Todėl naujo liudytojo, duodančio palankius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui parodymus, suderintus su paties S. J. ir liudytojų J. J. bei A. K. parodymais, atsiradimas nesudaro teismui pagrindo netikėti liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, duotais nagrinėjant bylą teisme ir paremtais visa objektyvia rašytine šios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų melagingai apkalbėti S. J., to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Policijos pareigūnų parodymai atitinka kitą byloje esančią medžiagą, o A. N. rašytiniai parodymai pagrįstai buvo vertinti kritiškai. Apeliantas dėsto savo įrodymų vertinimą, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas vienašališkai nusprendęs, jog liudytojo A. N. parodymai yra nereikšmingi, prieštaravo Klaipėdos apygardos teismo procesiniams sprendimams dėl liudytojų J. J. bei A. K. administracinių bylų grąžinimo esant esminių pažeidimų tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti liudytojo A. N. analogiški parodymai, kurie buvo vertinami ir jų pagrindu bylos dėl neva melagingų liudytojų parodymų buvo grąžintos nagrinėti iš naujo. Apygardos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas priimdamas procesinius sprendimus dėl J. J. ir A. K. administracinių bylų grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pažymėjo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra priimtas nagrinėti S. J. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas nurodė, jog būsimas teismo sprendimas tiek J. J., tiek A. K. byloje dėl proceso atnaujinimo, kurioje, kaip konstatuota skundžiamame nutarime, A. K., J. J., apklausti kaip liudytojai, davė melagingus parodymus, gali turėti tiesioginės įtakos priimant procesinį sprendimą šioje byloje ir tik galutinai išsiaiškinus visas aplinkybes S. J. byloje dėl proceso atnaujinimo galima besąlygiškai nuspręsti dėl A. K., J. J. kaltės ar nekaltumo nagrinėjamoje byloje. Nei J. J., nei A. K. administracinėse bylose nebuvo vertinami A. N. rašytiniai parodymai grąžinant administracines bylas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
S. J. pažymi, kad jis neneigia fakto, jog buvo girtas, tačiau teigia, kad automobilio nevairavo. Pasak apelianto, policijos pareigūnų parodymai yra nelogiški ir nėra teisingi. Liudytojas L. N. nurodė, kad sulaikymo metu S. J. ir jo žmona sėdėjo automobilyje ir nebuvo išlipę, tačiau kur buvo pastebėtas manevruojantis automobilis, kurį vairavo būtent S. J., jis nenurodo. Pažymi ir tai, kad degalinė „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime. Jei vairuojamas jo automobilis buvo persekiojamas, neaišku, kokiu pagrindu jis nebuvo stabdomas, vairuotojui buvo leista važiuoti apie 6 kilometrus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo degalinės link. Jis ir A. N. patvirtino, kad jis buvo sulaikytas einantis jau degalinės teritorijoje, kurioje yra filmuojama, ir jis automobilio nevairavo. Teismo posėdžio metu institucijos atstovai negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jie neišreikalavo degalinėje buvusių vaizdo įrašų, patvirtinančių sulaikymą, o rėmėsi vien tik pareigūnų parodymais. Nurodo, kad jis buvo sulaikytas degalinės teritorijoje ir privežtas prie užrakinto automobilio, buvusio stovėjimo aikštelėje. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad policijos pareigūnų automobilio priekis buvo nukreiptas (duomenys neskelbtini) kaimo link. O tai patvirtina, kad jis dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nėra kaltas, jo nepadarė, o policijos pareigūnai bei teismas tik formaliai vertino visas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. J. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma (protokolu, alkotesterio kvitu, kitais rašytiniais bylos įrodymais, liudytojų L. N. ir L. T. parodymais), kurių nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir su juo asmeniniais ryšiais susijusių liudytojų J. J., A. K. ir A. T. parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šių asmenų nurodoma įvykio situacija iš esmės nesutampa su policijos pareigūnų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, todėl parodymai vertintini kritiškai kaip duodami siekiant padėti S. J. išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pagrįstai neturėjo pagrindo kritiškai vertinti savo darbą atliekančių policijos pareigūnų, jokiais asmeniškumais nesusijusių su S. J., parodymų ir užfiksuotų įvykio aplinkybių, o šių įrodymų visuma patvirtina S. J. padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia to, jog S. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis yra nubaustas.
Apeliantas teigia, kad atnaujinus bylą ir remiantis visų liudytojų parodymais, teismui padarius objektyvias, pagrįstas išvadas ir konstatavus, kad S. J., prieš jo sulaikymą automobilio nevairavo, jam nebent gali būti taikoma atsakomybė, numatyta ATPK 178 str. 1 d., jei teismas konstatuotų tai, kad jo veikoje buvo tokio pažeidimo sudėtis. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pakartotinai ištyrus įvykio aplinkybes, pagrindų pakeisti šią kvalifikaciją neatsirado, byloje nustatyta, kad šis asmuo vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,73 promilės apsvaigimas, atitinkantis lengvą girtumo laipsnį).
Iš apelianto skundo argumentų matyti, jog, apelianto manymu, yra išnagrinėta ne ta byla. S. J. nurodo, jog teismas turėjo spręsti klausimą būtent dėl administracinės bylos Nr. A2.6-1012-904/2014 atnaujinimo, o ne nagrinėti administracinę bylą Nr. II-7-729/2015 kaip atnaujintą administracinę bylą Nr. A.2.6.-10-12-904/2014, tokiais teismo veiksmais buvo pažeistas bylos nagrinėjimo procesas, padarytos esminės klaidingos išvados, pažeistos proceso dalyvių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teisėja J. G. pagrįstai nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-31 nutartį būtina vertinti kaip procesinį sprendimą, kuriuo buvo atnaujinta visa administracinė byla Nr. A.2.6.-10-12-904/2014. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-31 nutartis turėjo būti skundžiama. Pažymėtina, kad ATPK 302²⁰ straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog skundžiamas yra procesinis sprendimas, kuriuo atsisakyta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiuo atveju prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-31 nutartimi buvo patenkintas.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 str. bei 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog S. J. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį S. J. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
S. J. skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.