Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Margaritai Lipskienei (nuotoliniu būdu),

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S. B., V. B. – A., I. B., išvadą teikiančiai institucijai Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas pripažinti jo mamą J. S. B. neveiksnia visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti J. S. B. globą, jos globėju bei turto administratoriumi skirti pareiškėją. Nurodė, kad J. S. B. dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai savimi pasirūpinti. Jai 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimais neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Suinteresuoto asmens J. S. B. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas pateiktu atsiliepimu pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad dėl pareiškimo iš esmės pasisakys tik gavus ekspertizės aktą.

Suinteresuotas asmuo V. B. – A. pateiktu atsiliepimu su pareiškimo dalimi dėl mamos J. S. B. pripažinimo neveiksnia sutiko, kadangi ji dėl sveikatos būklės negali savimi pasirūpinti. Siekiant užtikrinti tinkamą mamos priežiūrą ir slaugą prašo skirti ją mamos globėja, o savo brolį – pareiškėją T. B. mamos turto administratoriumi. Suinteresuoto asmens vertinimu, tokiu būdu būtų geriausiai užtikrinami mamos interesai, atsižvelgiant į lyčių skirtumus bei asmenines savybes.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikta patikslinta išvada sutiko su pareiškimo reikalavimu pripažinti J. S. B. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Sutiko, kad J. S. B. globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas pareiškėjas. V. B. – A. pateikus prašymą skirti ją mamos globėja, institucija nurodė, jog sutinka, kad globėja būtų paskirta V. B. – A., o turto administratoriumi – pareiškėjas T. B., nes taip patys asmenys susitarė.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad V. B. – A. gyvena Anykščių rajone. Jos pačios teigimu, turi būstą ir Klaipėdoje. Pasak V. B. – A., brolis (T. B.) gyvena netoli mamos (J. S. B.) ir ja rūpinosi, tačiau gimus vaikui, nebepajėgia susitvarkyti ir mama rūpinasi netinkamai. Dėl kokių priežasčių – nenurodė. Pažymėjo, kad ji jaučia pareigą dalyvauti mamos globoje. Siekiant įvertinti V. B. – A. galimybes būti paskirta mamos J. S. B. globėja, reikėtų įvertinti moters sesers ir brolio nuomones, jos galimybes ir tinkamumą tinkamai atlikti globėjos pareigas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. B. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad 2023 m. liepos mėn. mama patyrė insultą, šiuo metu jos sveikatos būklė yra stabili. Ji nuo 2024 m. birželio 27 d. yra hospise Klaipėdoje. Prieš tai buvo slaugos namuose Vydmantuose. Mama viena gyventi negali, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Mama rūpinasi jis ir sesuo V. Mama pati gali tik pavalgyti. Kalba mažai, kartais su jais kontaktuoja, tačiau nesąmoningai, nuoseklumo kalboje nėra, kartais jo neatpažįsta. Mano, kad viskas priklauso nuo jos susijaudinimo. Tokia situacija yra maždaug 1,5 m. Po to, kai ją ištiko insultas, ji savo namuose nebegyvena, nuolat ligoninėse. Mama pati nevaikšto net su vaikštyne, ji pati nieko nuspręsti negali. Jis sutinka būti mamos globėju ir turto administratoriumi, nes visa tai jau daro apie 3 m. Nuolat veža į slaugos įstaigas mamai reikalingas priemones, vaistus ir pan. I. B. mama nesirūpina, ji pati turi sveikatos problemų. Prieštarauja, kad sesuo V. būtų skirta mamos globėja. Ji nori, kad po hospiso mama grįžtų į namus, bet kas ja rūpinsis, V. atsakymo neturi. Hospise mama bus iki 2024 m. spalio 25 d. Jis netiki, kad sesuo mamą prižiūrės. Jis mano, kad po hospiso mamą reikia perkelti į privačius slaugos namus Vydmantuose, nes ten priežiūra buvo gera. Jis neturi medicininio išsilavinimo ir yra linkęs mokėti žmogui, kuris išmano tą darbą. Visos paslaugos yra mokamos ir mamos pensijos užtenka joms apmokėti. Sesers argumentai, kad mama geriau rūpintųsi tos pačios lyties asmuo yra nepagrįsti. Mama nesupranta kas prie jos priėjo – vyras ar moteris. Be to, jam jau yra tekę ligoninėje mamai keisti sauskelnes.

Teismo posėdžio metu prašomo pripažinti neveiksniu asmens J. S. B. atstovas advokatas Rolandas Stirbinskas su pareiškimu sutiko ir prašė tenkinti. Atstovo vertinimu, protingiau ir geriau, kad vienas ir tas pats asmuo būtų paskirtas globėju ir turto administratoriumi. V. A. gyvena toli nuo mamos, neužtenka mamą prižiūrėti tik vasarą. Argumentas dėl lyties nėra esminis parinkti globėją, nes iš pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad J. S. B. yra prižiūrima samdomos moters. V. B. A. niekas netrukdo rūpintis mama, tai yra vaikų pareiga.

Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, jog J. S. B. dėl sveikatos būklės teismo posėdyje suteikti informacijos apie save ir savo sveikatą negali, J. S. B. į teismo posėdį nebuvo kviečiama.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. B. – A. ir jos atstovas advokato padėjėjas Marius Ignatjevas su pareiškimu sutiko iš dalies. V. B. – A. pažymėjo, kad norėtų mamos globą pasidalinti pusiau su broliu, nes jis turi mažą vaiką ir jam kartais būna sunku skirti pilną dėmesį mamai.

Teismo posėdžio metu Socialinės paramos skyriaus atstovė Margarita Lipskienė palaikė pateiktą pirminę išvadą ir prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti, J. S. B. globėju ir turto administratoriumi skirti T. B..

Suinteresuotas asmuo I. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. B. yra neįgali. Jai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. STS-4779 nuo 2023 m. spalio 18 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Minėtos institucijos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. STS-4780 nuo 2023 m. spalio 18 d. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Kretingos socialinių paslaugų centro 2024 m. kovo 20 d. Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. T4-5 nustatyta, kad J. S. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šiose konkrečiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagalbos pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje ir pilietinių teisių srityje. Esant tokiai sveikatos būklei J. S. B. nesugeba tinkamai savimi pasirūpinti, nesugeba tvarkytis buityje, nesuvokia atsakomybės ir įsipareigojimų svarbos, negali bei negeba atsakyti už savo elgesį ir veiksmus, t. y. savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, atlikti finansinių operacijų, sudaryti sandorių, rūpintis savo sveikata, jai reikalinga kitos asmens priežiūra ir globa. J. S. B. negali savarankiškai priimti sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba.

VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2024 m. birželio 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-278/2024 nustatyta, kad J. S. B. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad J. S. B. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagalbos pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje, pilietinių teisių srityje ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityje.

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo nustatyta, jog duomenų apie J. S. B. pateiktus išankstinius nurodymus nėra.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į psichiatrijos ekspertizės akto, Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, jog J. S. B. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali priimti sprendimų, yra sutrikęs jos funkcionavimas kasdieninėje veikloje, ji pati savarankiškai negali pasirūpinti savimi, savo buitimi, jai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pripažinti J. S. B. neveiksnia.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas: pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Pagal tarptautinę bei nacionalinę praktiką, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, iš esmės nėra galima nustatyti asmens neveiksnumo bendrai visose srityse, konkrečiai neišsiaiškinus bei nenurodant ir nedetalizuojant konkrečių sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CPK 468 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad socialinės darbuotojos išvadoje ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nėra konkrečiai detalizuojamos kitos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys, teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, atsižvelgdamas į socialinės darbuotojos išvadoje ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodytas konkrečias sritis, kuriose J. S. B. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sprendžia, jog J. S. B. pripažintina neveiksnia tik išvadose įvardintose konkrečiose srityse, kuriose ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1, 2 dalys, 2.11 straipsnio 1,2 dalys, CPK 468 straipsnio 1, 2 dalys).

CPK 468 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. S. B. savarankiškai, be kitų žmonių pagalbos, negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų, yra pagrindas jai nustatyti globą visose srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Nagrinėjamoje byloje būti paskirti J. S. B. globėjais išreiškė pageidavimą du asmenys, t. y. sūnus (šioje byloje pareiškėjas) T. B. ir dukra (šioje byloje suinteresuotas asmuo) V. B. A.. Pareiškėjas T. B., be kita ko, išreiškė pageidavimą būti paskirtas ir mamos turto administratoriumi. Abiejų J. S. B. vaikų sveikatos būklė leistų jiems eiti globėjo pareigas. Tiek T. B., tiek V. B. A. yra neteisti, bausti administracine tvarka už įvairius, šiurkščiais nelaikytinus nusižengimus. Duomenų apie jų polinkį į žalingus įpročius ar kitus ydingus polinkius byloje nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš esmės daugiausia J. S. B. poreikiais rūpinasi pareiškėjas T. B., kuris gyvena netoli mamos, Klaipėdos mieste. Pareiškėjas užtikrina, kad mamą prižiūrėtų specialistai, pagal galimybes, arba privačiuose slaugos namuose ar kitoje įstaigoje, kurioje jai yra suteikiama visa reikiama kvalifikuota pagalba ir priežiūra. Pareiškėjas aprūpina mamą reikiamomis higienos priemonėmis, vaistais ir kitais daiktais. Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad J. S. B. jam yra patikėjusi tvarkyti finansinius reikalus, mokėti mokesčius ir pan. Pareiškėjas inicijavo bylą dėl neveiksnumo mamai nustatymo, kad galėtų visapusiškai užtikrinti jos interesus. Byloje nėra ginčo, kad mama pagal galimybes rūpinasi ir suinteresuotas asmuo V. B. A., tačiau tą daro epizodiškai, kadangi gyvena sąlyginai toli nuo mamos – Anykščių rajone, tik planuoja dar gyventi Klaipėdoje. Teismo posėdžio metu Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė bei J. S. B. atstovas palaikė pareiškėjo T. B. kandidatūrą kaip tinkamesnę būti paskirtu mamos globėju bei turto administratoriumi.

Aptartos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad T. B. paskyrimas globėju labiausiai atitiks pripažintos neveiksnia tam tikrose srityse J. S. B. interesus ir užtikrins jos teisių apsaugą, kadangi jam yra geriausiai žinomi mamos poreikiai, kuriuos jis užtikrino ne vienerius metus ir tą daro iki šiol. T. B. gali atlikti globėjo pareigas (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Objektyvių duomenų, kad jis netinkamai rūpintųsi mama, apart subjektyvios V. B. A. nuomonės, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms T. B. skirtinas pripažįstamos neveiksnia J. S. B. globėju. V. B. A. prašymas dėl jos paskyrimo J. S. B. globėja atmestinas.

Kaip numato CK 3.238 straipsnio 2 dalis asmens globa apima ir pripažinto neveiksniu turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Kadangi J. S. B. turi nekilnojamojo turto, gauna pensiją, galimai ir kitas išmokas, vadovaujantis CK 3.245 straipsniu, CPK 508 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas J. S. B. priklausančiam turtui nustatyti paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskiriant T. B. (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, CK 4.240 straipsnis).

Globėjui T. B. išaiškintinos jo teisės ir pareigos. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Globėjo veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500,00 Eur sudaryti būtinas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 468 straipsnio 3 dalimi bylinėjimosi išlaidos yra padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 464¹, 468, 505 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

- savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- socialinių paslaugų (reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas, kreipimasis dėl socialinių paslaugų, naudojimasis jomis);

- pilietinių teisių (balsavimas rinkimuose, teisė būti išrinktam, asmens dokumentų gavimas ir kt.).

- teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais.

Nustatyti J. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą.

Paskirti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažintos neveiksnia J. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju.

V. B. A. prašymą dėl jos paskyrimo J. S. B. globėja atmesti.

J. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui nustatyti paprastąjį administravimą, turto administratoriumi paskirti T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.