- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-687-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02607-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-450-1146/2024 pagal ieškovo ūkininko M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ūkininkas M. B. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Agrobosas“ 80 344,58 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 716 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 847 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai: iš atsakovės ieškovo naudai priteista 80 344,58 Eur skola, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 563 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Agrobosas“ pareiškė prieštaravimus, prašydama teismo preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti, o jei preliminarus sprendimas nebus panaikintas – sumažinti ieškovo bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 500 Eur ir procesinių palūkanų dydį iki 4 procentų. Atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškovu dėl didžiausios savo skolininkės AB „Kretingos grūdai“ piktavališkų veiksmų. AB „Kretingos grūdai“ šiuo metu atsakovei yra skolinga 1 726 698,28 Eur sumą. AB „Kretingos grūdai“ apgavo atsakovę, faktiškai pasisavino 1 726 698,28 Eur, o šiuo metu deda pastangas per susijusias įmones organizuoti reorganizavimo procesą iškeliant bet kokį likusį AB „Kretingos grūdai“ turtą iš kurio būtų galima išieškoti skolas. Atsakovė jau yra inicijavusi teisminius procesus, ginčijant neteisėtus AB „Kretingos grūdai“ ir susijusių asmenų sandorius bei siekiant atgauti 1 726 698,28 Eur skolą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, jog nors atsakovė neginčija skolos ieškovui fakto ir dydžio, tačiau prašo panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį dėl skolos priteisimo. Ieškovas skolos faktą ir dydį yra įrodęs rašytiniais įrodymais, taip pat ir atsakovės pasirašytu aktu dėl skolų suderinimo. Atsakovė teismui nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra pagrindas panaikinti preliminarų sprendimą, kaip nurodoma prieštaravimuose. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų neatsiskaitymo su ja pačia, neturi ir negali turėti jokios įtakos teismo priimtam sprendimui dėl skolos priteisimo. Ieškovas nurodė, kad yra gavęs iš atsakovės pranešimą dėl nemokumo, tačiau atsakovė teismui nepateikė duomenų, jog iš ieškovo yra gavusi atsakymą į minėtą pranešimą, kuriame nurodyta, kad „sutiktumėme išdėstyti pagrindinės skolos bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis bei nereikalautumėme palūkanų už priteistą sumą, su sąlyga, kad atsakovės akcininkai / ‑as ir / ar direktorius laiduos už atsakovės prievolę“. Atsakovė į šį atsakymą neatsakė, jos darbuotojai telefonu neatsiliepia. Ieškovas prašė teismo atsakovės prieštaravimus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirti jai iki 5 000 baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. preliminarų sprendimą, ieškovo prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atsakovei netenkino.
6. Teismas nurodė, kad nors atsakovė byloje pareiškė prieštaravimus, tačiau pačio skolos fakto ir jos dydžio neginčijo. Atsakovė, nesumokėdama ieškovui 80 344,58 Eur įsiskolinimo už parduotas grūdines kultūras, pažeidė sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku, todėl atsakovė laikoma pažeidusi savo sutartines prievoles ir dėl to yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti 80 344,58 Eur skolą.
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas ir atsakovė, sudarydami PVM sąskaitas faktūras, nenumatė kitokio procesinių palūkanų dydžio, nei yra įtvirtinta įstatymu, todėl atsakovė privalo mokėti įstatymo numatytas metines procesines palūkanas. Teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl ko minėtos procesinės palūkanos turėtų būti mažinamos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl iš jos yra pagrindas priteisti įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Teismas pažymėjo, kad yra pateikta paslaugų teikėjo advokatų profesinės bendrijos „Jautakis ir partneriai“ 2023 m. spalio 16 d. išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. 187/2023 išrašyta M. B. 847 Eur sumai. Minėta suma apmokėta M. B., todėl atitinka realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų kriterijų. Sąskaitos išrašymo laikotarpiu Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 959,90 Eur. Iš šios ataskaitos nustatyta, jog už ieškinio parengimą paskaičiuota 847 Eur. Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą yra 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur bruto x 2,5). Taigi minėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija minėtose Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti.
9. Teismas sprendė, kad priimtu preliminariu sprendimu iš atsakovės pagrįstai buvo priteista 1 563 Eur turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas konstatavo, kad keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. atsakovė nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos galėtų būti laikomos nepagrįstomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Agrobosas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. galutinio sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimo iki 500 Eur ir atmestas prašymas sumažinti ieškovo prašomas priteisti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki 4 (keturių) procentų ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti ieškovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur ir sumažinti ieškovo prašomas priteisti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iki 4 (keturių) procentų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo naudai priteistų 6 procentų metinių procesinių palūkanų dydžio yra padaryta tinkamai ir visapusiškai neįvertinus atsakovės pateiktų argumentų dėl prašomų priteisti palūkanų sumažinimo. Atsakovė nurodė, kodėl negali ieškovui apmokėti esamos skolos bei, kokios nuo atsakovės nepriklausančios aplinkybės tai yra nulėmusios. Atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškovu dėl didžiausios savo skolininkės AB „Kretingos grūdai“ piktavališkų veiksmų, kuriais atsakovė buvo apgauta, dėl ko minėta įmonė faktiškai pasisavino 1 543 601,63 Eur. Akivaizdu, kad tokia neatgauta iš skolininkės AB „Kretingos grūdai“ suma sukėlė atsakovei dideles finansines problemas, kurios lėmė negalėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais, tarp jų ir ieškovu. Atsakovė neneigė skolos ieškovui fakto bei aiškiai yra nurodžiusi, jog yra linkusi bendrauti, dėjo pastangas susitarti dėl skolos išmokėjimo tvarkos nustatymo ir panašiai. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl priteisiamų procesinių palūkanų dydžio ir į jas turi atsižvelgti teismas spręsdamas dėl procesinių palūkanų sumažinimo.
1.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino atsakovės pateiktų argumentų dėl ieškovo prašomų priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga (atsakovė neginčija skolos fakto, nagrinėjamas klausimas nereikalauja specialių žinių, todėl procesinių dokumentų rengimas atitinkamai yra nesudėtingas) ir savo sprendimą netenkinti atsakovės prašymo dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo iš esmės motyvavo Rekomendacijomis. Tačiau teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į Rekomendacijose nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, neatsižvelgdamas į kitas svarbias aplinkybes − bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, nors turėjo į tai atsižvelgti.
Atsiliepimas
11. Ieškovas M. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl trečiųjų asmenų neatsiskaitymo neturi ir negali turėti jokios įtakos palūkanų mažinimui. Atsakovės teiginiai dėl bendradarbiavimo su ieškovu taip pat yra niekuo nepagrįsti. Priešingai, pati atsakovė nereaguoja į ieškovo teiktą pasiūlymą dėl susitarimo, o darbuotojai neatsiliepia telefonu, dėl ko atsakovės veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip konstruktyvų bendradarbiavimą, o tik jo imitavimu. Atsakovės prievolė ieškovui yra atsiradusi daugiau kaip prieš metus, prievolės suma yra itin didelė, atsakovė iki šios dienos nėra įvykdžiusi nei mažiausios jos dalies, tačiau pateikdama akivaizdžiai nepagrįstus prieštaravimus, o dabar ir apeliacinį skundą, tik vilkina procesą, kad ieškovas negalėtų išsiieškoti priteistos sumos.
2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovui sumokėtą teisinių išlaidų sumą sudaro 700 Eur ir pridėtinės vertės mokestis, be to, atstovas rengė ne tik ieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus, bet ir atstovavo ieškovą teismo posėdyje, ko atsakovė neįvertino.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei 847 Eur teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ūkininkas M. B. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Agrobosas“ 80 344,58 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 716 Eur žyminis mokestis ir 847 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 80 344,58 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 563 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pareiškė prieštaravimus, prašydama teismo preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti, o jei preliminarus sprendimas nebūtų panaikintas – sumažinti ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas iki 500 Eur ir procesinių palūkanų dydį iki 4 procentų.
15. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. preliminarų sprendimą, be kita ko, paliko nepakeistą ir preliminaraus sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovo naudai buvo priteistos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei 847 Eur teisinės pagalbos išlaidos, nenustatydamas jų sumažinimo pagrindų. Atsakovė (apeliantė) UAB „Agrobosas“, nesutikdama su skundžiamo galutinio sprendimo dalimi dėl priteistų procesinių palūkanų bei teisinės pagalbos išlaidų dydžio, pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad ji neginčija paties skolos fakto ieškovui, tačiau dėl neatgaunamo didelio įsiskolinimo iš jos pačios skolininkės, ji susiduria su finansiniais sunkumais ir dėl to negali su juo atsiskaityti. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, tinkamai neįvertino šių aplinkybių, kaip ir spręsdamas dėl ieškovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų, neįvertino kitų kriterijų, kaip bylos sudėtingumo, advokato ir laiko sąnaudų, šiuo atveju sudarančių pagrindą sumažinti ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas.
Dėl procesinių palūkanų dydžio
16. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, įstatyme numatytas minimalus kreditoriaus, kuriam prievolės vykdymo terminą pažeidė skolininkas, nuostolių kompensavimas. Įstatyme įtvirtinto dydžio palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems prievolės nebuvo įvykdytos laiku.
17. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad, nesant šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio, skundžiamu sprendimu buvo priteistos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, nėra.
18. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (kreditoriaus prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
19. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Toks palūkanų skaičiavimas nelaikomas draudžiamomis dvigubomis palūkanomis CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
20. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl paties procesinių palūkanų skaičiavimo ir jų priteisimo nėra. Ginčo nėra ir dėl to, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra verslininkai, todėl, vadovaujantis CPK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusiam skolininkui numatyta pareiga mokėti minimalias šešių procentų dydžio metines palūkanas. Būtent šios įstatymo nustatyto dydžio metinės procesinės palūkanos ginčijamu galutiniu sprendimu ieškovo naudai iš atsakovės ir buvo priteistos. Atsakovė, prašydama sumažinti iš jos ieškovo naudai priteistas 6 procentų metines procesines palūkanas iki 4 procentų, iš esmės jokių argumentų, susijusių su netinkamu įstatymo nuostatų taikymu ir jų aiškinimu nenurodo, tačiau remiasi savo pačios nurodytomis aplinkybėmis dėl galimybių atsiskaityti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti iš atsakovės ieškovo naudai priteistas įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėta, kad teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, tuo tarpu įstatyminių palūkanų mažinimo galimybių nėra, kadangi tai ir yra įstatyme įtvirtinti minimalūs kreditoriaus nuostoliai, už laiku neįvykdytą prievolę. Pagrindų taikyti kitokį palūkanų dydį nei įtvirtintas įstatyme šiuo atveju nenustatyta, tokių nenurodo ir pati atsakovė. Esant nurodytam, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei šiuo atveju už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenka pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio (6 procentų) palūkanas.
Dėl pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio
21. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovo naudai yra priteista 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės teigimu, teismas, vertindamas ieškovo turėtų teisinių pagalbos išlaidų dydį, vadovavosi išimtinai tik Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais, tačiau į neįvertino, kad nagrinėjamu atveju byla nėra sudėtinga (atsakovė neginčija skolos fakto, nagrinėjamas klausimas nereikalauja specialių žinių, todėl procesinių dokumentų rengimas atitinkamai yra nesudėtingas).
22. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 1 563 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų, bei 716 Eur žyminis mokestis už ieškinį. Byloje ginčas kyla tik dėl 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų dydžio, atsakovei teigiant, kad nurodytų išlaidų dydžio suma turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į tai, kad bylą nėra sudėtinga ir nepareikalavimo didelių laiko ir darbo sąnaudų ar specialių teisinių žinių.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑46‑687/2020 63 punktas; 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑211-701/2023 126 punktas ir kt.).
24. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
25. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).
26. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas).
27. Kai byloje dalyvaujančio asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, yra neprotingai didelis, teismas turi teisę jį sumažinti iki protingo dydžio. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 38 punktas).
28. Minėta, kad ieškovo turėtos 847 Eur teisinės pagalbos išlaidos yra susidariusios už ieškinio surašymą, vadinasi yra aktualus Rekomendacijų 8.2. punktas, kuriame nustatytas 2,5 koeficiento dydis. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tačiau aktualiu klausimo nagrinėjimui laikotarpiu Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo ne 1959,90 Eur, o net gi 2 000,10 Eur. Pagal sąskaitos išrašymą ir jos apmokėjimą (2023 m. spalio 16 d. – 2023 m. IV ketvirtis), turi būti imamams užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. šiuo atveju būtų 2023 m. II ketvirtis (2 000,10 Eur). Vadinasi maksimali galima už ieškinio parengimą suma sudarytų net 5 000,25 Eur (2,5 x 2 000,10 Eur). Taigi ieškovo už ieškinio parengimą turėtos bylinėjimosi išlaidos yra net 6 kartus mažesnės už maksimalią sumą. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo ir ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, byloje ieškovo vardu buvo teikiamas ir atsiliepimas į pareikštus prieštaravimus, ieškovas taip pat buvo atstovaujamas ir teismo posėdžio metu, tačiau už šiuos atliktus atstovavimo veiksmus nebuvo prašoma iš atsakovės priteisti jokio atlyginimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo turėtų išlaidų dydį ir jų pagrįstumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, kaip bylos sudėtingumas ir darbo bei laiko sąnaudos, šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo sutikti, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra nepagrįstai didelės ir turėtų būti mažinamos.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovės UAB „Agrobosas“ apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 363 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Kadangi ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma būtų 2 623,66 Eur (2023 m. III ketvirtis: 2 018,20 Eur x 1,3 (net daugiau kaip 7 kartus mažesnė suma))), todėl, atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovo naudai.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo ūkininko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.