Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Zarasuose, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. liepos 3 d., apie 22.57 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.07% promilės etilo alkoholio).

Taip A. Š. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, A. Š. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis 2017 m. liepos 3 d., apie 22.59 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, žodžiu pasiūlė savo įgaliojimus vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. O. jam priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perrašyti jo vardu, kurio vertė yra 1290 Eurų, tokiu būdu pasiūlė 1290 Eurų vertės kyšį už neteisėtą šio neveikimą, t. y. prašydamas neregistruoti įvykio, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2017 m. liepos 3 d., apie 22.57 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.07% promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Taip A. Š. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

A. Š. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.

- kaltinamojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. liepos 3 d. vakare, apie 20.00 val., būdamas namie Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini), vienas išgėrė 0,7 butelio degtinės. Apie 22.50 val., vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, važiavo Geležinio Vilko-Pakalnės g., Vilniuje, kur sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus jo blaivumą, jis pripūtė į alkotesterį virš 2,00 promilių. Savijauta buvo pakankamai normali, todėl vairavo minėtą automobilį. Tikrai atsimena, kad jį sustabdė, nesiūlė susitarti su pareigūnais, iškart sutiko su pažeidimu. Nežinojo, kad nuo 2017 metų įsigaliojo naujas įstatymas, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje virš 1,50 promilių, pradėtinas ikiteisminis tyrimas. Po to jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, jis sutiko. Prašo nekonfiskuoti priklausančio automobilio. Neblaivus gyvenime niekada nevairuoja, slapstytis nesiruošia. Paskutinį kartą buvo teistas 2011 metais ir teistumas, kiek žino, išnyko. Nori pranešti, kad jokių psichikos sutrikimų ir ligų neturi ir niekada neturėjo, galvos traumų gyvenime neturėjo, neregistruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. Nemiegojo dvi dienas, prašo grąžinti raktus nuo automobilio. Sutinka, jeigu į teismą nebus kviečiami liudytojai ir tyrimas bus pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 29);

Papildomos apklausos metu A. Š. paaiškino, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, įtarimo esmę supranta pilnai. Kuo yra įtariamas prisipažįsta visiškai, gailisi dėl padaryto. Nori pranešti, kad kaip ir minėjo ankščiau apklausoje, jog 2017 m. liepos 3 d. vakare, apie 20.00 val., būdamas namie Zarasų mieste, Šiaulių g. 31-5, vienas išgėrė 0,7 butelio degtinės. Po ko nusprendė vykti į Vilniaus miestą. Apie 22.50 val., vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, važiavo Geležinio Vilko g., Vilniuje, kur sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus blaivumą, pripūtė į alkotesterį virš 2,00 promilių. Neatsimena, kad siūlė kyšį pareigūnams, bet galimai galėjo tai įvykti, nes buvo neblaivus ir norėjo išvengti atsakomybės (b.l. 66);

- liudytojo V. O. (V. O.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. liepos 3 d., apie 22:50 val., vykdant tarnybą kartu su vyr. patruliu D. M., buvo pastebėtas Geležinio Vilko g. važiojantis automobilis Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo nuo Savanorių pr. žiedo link centro. Sustabdžius minėtą automobilį Geležinio Vilko g. - Pakalnės g. buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Zarasų m. gyventojas, gyv. adresu (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie automobilio, bendraujant su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį aitrų alkoholio kvapą. Vairuotojui nurodė išjungti automobilio variklį ir atiduoti jam automobilio raktelius. A. Š. įvykdė teisėtus reikalavimus ir atidavė automobilio raktelius. Paprašė A. Š. prieiti prie jų tarnybinio automobilio ir pasitikrinti blaivumą. Patikrinus juo blaivumą, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas - 2,30 promilės. Vėliau A. Š. pasiūlė, kaip nors susitarti draugiškai. A. Š. iš karto buvo kelis kartus įspėtas, kad už tokius dalykus jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnį. Tada A. Š. pasakė: „kažkokie jus neteisingi mentai“. Kartu su A. Š. vykstant į Vilniaus priklausomybės ligų centrą Gerosios Vilties g., Vilniuje, jis pasiūlė, kad perrašys savo automobilį pareigūnų vardu arba greitai parduos minėtą automobilį ir visus pinigus atiduos jiems (pareigūnams), taip norėdamas išvengti jam gręsiančios atsakomybės. A. Š. buvo vėl įspėtas dėl pareigūnų papirkimo (b.l. 17; 56);

- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439 rodmenimis, iš kurių matyti, kad A. Š. 2017 m. liepos 3 d., 22.57 val., buvo nustatytas 2,30 promilės girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2017 m. lapkričio 2 d. (b.l. 19, 20);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. Š. (b.l. 34);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio AUDI 100 TDI (1994 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1290 eurų (b.l. 35, 36);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6704/2017(01), kurioje konstatuota, jog A. Š. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 3 d., 23.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilės etilo alkoholio (b.l. 59).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad A. Š. 2017 m. liepos 3 d., apie 22.59 val. Vilniuje, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,07 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

BK 227 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį. Ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. Š., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumas, savo tiesiogines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams siūlė perrašyti jų vardu savo automobilį arba greitai parduoti savo automobilį ir visus pinigus atiduoti pareigūnams už tai, kad jam nebūtų registruotas įvykis bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. siekdamas neteisėto policijos pareigūno neveikimo. Tokie A. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė mažinti skirtinos baudos dydį, nes jis yra bedarbis (b. l. 69-70).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui bei apysunkis nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. Š. – Lietuvoje neteistas (b.l. 80-81), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 84-88), nedirba (b.l. 78, 79), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta 150 MGL (5649 eurų) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvoje neteistas, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytiems nusikaltimams, todėl mažinti jos jokio pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad A. Š. šiuo metu nedirba, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus ir šešis mėnesius.

A. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,07 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. Š. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra (b.l. 31-33).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė A. Š. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. Š. (b.l. 34), todėl teismas, atsižvelgęs A. Š. charakterizuojančius duomenis, sprendžia esant tikslinga konfiskuoti iš jo šį automobilį.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. liepos 4 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2018 m. sausio 4 d. Ši transporto priemonė yra grąžinta A. Š., kuris paskirtas šio turto saugotoju (b.l. 40-45).

Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. priklausantis automobilis AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, 2017 m. liepos 4 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, t.y. 3389,40 eurų baudą.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 2824,50 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu bei skirti A. Š. subendrintą bausmę – 150 MGL, t.y. 5649 (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. skirti galutinę bausmę – 100 MGL, t.y. 3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų baudą.

Nustatyti vienerių metų ir šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams ir šešiems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Paskirti A. Š. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti A. Š. priklausantį automobilį AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017 m. liepos 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui AUDI 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam A. Š. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dokumentą – A. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.