Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1. 2011 m. vasario 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo (teismo baudžiamuoju įsakymu) pagal numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

2. 2012 m. rugpjūčio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant jam per visą laisvės apribojimo laiką lankytis kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose, baruose, užeigose, masinio pasilinksminimo vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų). BK 64 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant jam per visą laisvės apribojimo laiką lankytis kavinėse, restoranuose, naktiniuose klubuose, baruose, užeigose, masinio pasilinksminimo vietose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

3. 2019 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmų (teismo baudžiamuoju įsakymu) pagal BK 281-1 straipsnio 1dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metus bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas;

4. 2022 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo (tesimo baudžiamuoju įsakymu) pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64-1 straipsniu, galutinė bausmė - 50 parų arešto, bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. Š. 2023 m. kovo 10 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sugriebęs už plaukų V. S. pargriovė ant grindų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką jai kumščiais sudavė ir spyrė ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nubrozdinimą galvos plaukuotojo dalyje, kraujosruvą kairės akies apatinio voko srityje su minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairio riešo srityje, uodegikaulio lūžį, dviejų II ir X šonkaulio dešinėje lūžius, tuo nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę pilnai pripažino, neginčijo kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių ir paaiškino, kad įvykio metu ir jis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino S. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Priklausomybės ir psichinėmis ligomis nesirgo, įskaitose neregistruotas, galvos traumų neturėjo. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena 15 metų. Butas 2 kambarių, kuris priklauso savivaldybei. Kažkur apie 7 metus pas jį apsigyveno G. S.. Taip pat pažįsta ir jos seserį V. S., kuri nekartą lankėsi, o pastaruosius du mėnesius gyvena kartu. 2023-03-10 visi kartu namuose šventė V. vardadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Jau esant gerokai apsvaigus nuo alkoholio, kažkur apie 21.00 val., tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas, dėl smulkmenų, susiginčijo, apsižodžiavome ji pavadino "gaidžiu, pederastu" dėl ko jis susinervino ir priėjęs prie V. sudavė jai kumščiu kelis kartus į veido sritį, o jei nugriuvus ant grindų ir kojomis į įvairias kūno vietas, kiek tų smūgių buvo negali pasakyti, tačiau daugiau kaip vienas. Po ko V. išbėgo iš kambario, kur kaimynė iš 7 buto S. K. iškvietė pagalbą. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. M. V. išvežė į Klinikas, o jį policijos pareigūnai į nakvynės namus Petrašiūnuose. Jis supranta, kad pasielgė negerai ir smurtaudamas sužalojo V., dėl to labai gailisi, V. atsiprašė, bendrauja mažai. (1t., b.l. 79-82, 88-90).

Kaltinamajam S. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, S. Š. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 5 skyriaus tyrėjos E. B. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bute žodinio konflikto metu S. Š., (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest 6810", Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,66 prm. neblaivumo laipsnis, tyčia abejų rankų kumščiais nenustatytą skaičių trenkė V. S., į įvairias kūno ir galvos sritis, taip pat abejomis kojomis tyčia spyrė moteriai nenustatytą skaičių į įvairias kūno vietas, dėl ko moteris patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus įvairiose kūno ir galvos srityse. Dėl patirtų sužalojimų V. S. buvo pristatyta į LSMU KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, kur moteriai buvo nustatyta nosies kaulų lūžis, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas, uodegikaulio lūžis, krūtinės ląstos sumušimas, pilvo sienos sumušimas, dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai, t.y. dešinėje antro šonkaulio kampo, X šonkaulio nugarinio galo lūžiai. V. S. po suteiktos medicininės pagalbos, išleista gydytis ambulatoriškai. Įvykio metu bute buvo ir konfliktą matė G. S., gim. (duomenys neskelbtini). V. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,21 prom. neblaivumo laipsnis, G. S. nustatytas 1,11 prom. neblaivumo laipsnis. S. Š. nesulaikytas, pristatytas į saugios nakvynės namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. S. Š., V. S. ir G. S. įteikti šaukimai atvykti į Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalis (1 t., b.l.9)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu matome trijų aukštų raudonos spalvos daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Tiesiai prieš mus ties pirmuoju daugiabučio pastato aukštu matome raudonos spalvos betoninės konstrukcijos stogelį. Po minėtu stogeliu matome pravertas tamsias su stiklu per vidurį duris. Praėjus pro minėtas duris, patenkame į daugiabučio pastato laiptinės pirmąjį aukštą. Apžiūrint minėtą laiptinės patalpą, dešiniau ant sienos matome sukabintas šviesios spalvos pašto dėžutes. Kairiau matome tamsios spalvos metalinius turėklus. Užlipus į trečiąjį aukštą, dešiniau matome rudos spalvos duris, ant kurių matome skaičių ,, (duomenys neskelbtini)". Atidarius minėtas duris, patenkame į buto koridoriaus patalpą. Apžiūrint minėtą koridoriaus patalpą ant jos grindų matome patiestą šviesios spalvos kilimą. Dešiniau minėtos koridoriaus patalpos, ant sienos matome sukabintus įvairius drabužius. Po rūbais matome ant žemės pastatytą tamsiai rudos spalvos medinę komodą, šalia jos matome sumestus įvairius daiktus. Koridoriaus kairiau matome sumestus įvairius daiktus, juodos spalvos plastikinius maišus, avalynę, prie sienos paremtą šviesios spalvos elektrinį paspirtuką. Už minėtų sukabintų rūbų, dešiniau matome praviras šviesios spalvos medines duris, pro kurias praėję patenkame į virtuvės patalpą. Apžiūrint minėtą virtuvės patalpą, kairiau jos matome ant žemės pastatytas rudos bei šviesios spalvos medines spinteles, ant kurių viršaus matome sudėtus įvairius daiktus, virtuvinius įrankius. Ties virtuvės centru ant žemės matome sumestus įvairius daiktus. Dešiniau minėtos virtuvės patalpos matome ant žemės pastatytas rudos spalvos spinteles. Kairiau jų matome šviesios spalvos dvi dujines virykles. Sugrįžus į koridoriaus patalpą, jos gale matome uždarytas dvi šviesios spalvos medines duris. Kairiau minėtų durų matome dar vienas uždarytas šviesios spalvos su stiklu per vidurį metines duris. Dešiniau minėtų dviejų šviesios spalvos medinių durų, matome praviras dar vienas šviesios spalvos medines duris, pro kurias praėję patenkame į kambario nr. (duomenys neskelbtini)., patalpą. Apžiūrint minėtą kambario patalpą, ties jos centru matome ant žemės pastatytą medinį staliuką, ant kurio viršaus matome uždėtą šviesios spalvos staltiesę. Ant minėto staliuko viršaus matome sudėtus įvairius daiktus, stiklines, indus. Aplink stalą ant žemės matome daugybę daiktų, plastikinių alkoholinių gėrimų butelių, baltos spalvos elektrinį paspirtuką, plastikinius maišelius. Kairiau minėto staliuko prie sienos ant žemės matome pastatytą šviesios spalvos lovą, ant kurios viršaus matome sumestus įvairius patalus. Už minėtos lovos, ties jos galu ant žemės matome sumestus įvairius daiktus, dviračio padangą, drabužius. Kairiau minėtų daiktų prie sienos ant žemės matome pastatytą šviesiai rudos spalvos medinę spintą. Dešiniau minėtos spintos matome tamsios spalvos krėslą ant kurio viršaus matome sumestus įvairius drabužius, patalus. Už minėto krėslo ant sienos matome pakabintą juodos spalvos televizorių. Dešiniau minėto krėslo matome rudos spalvos spintą, aplink kurią ant žemės matome sumestus taip pat įvairius daiktus bei drabužiu. Objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui neužfiksuota. Atlikus įvykio vietos apžiūrą vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Prie protokolo pridėta fotolentelė. (1 t., b.l.11-24)

Liudytojos V. S. apklausa nustatyta, kad kažkur prieš du mėnesius laikinai, kol susiras gyvenamą vietą, apsigyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, pas seserį G. S., sesuo gyvena kartu su S. Š.. 2023 m. kovo 10 d. būdami namuose, ji, sesuo, S., šventė jos vardadienį. Vartojo alkoholinius gėrimus, daugiausia alų. Esant jau jiems apsvaigusiems nuo alkoholio, tarp jos ir S. įvyko žodinis konfliktas, dėl buitinių nesutarimų, ko pasėkoje S. supyko priėjęs prie jos griebė už plaukų ir pargriovė ant grindų, po ko nugriuvus kumščiu ir kojomis sudavė daugiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį. Sesuo G. puolė ginti. Pavykus atsistoti išbėgo į laiptinę ir nubėgusi pas kaimynę S., gyvenančią 7 bute, paprašė, kad iškviestu policiją. Kol atvyks policija buvo laiptinėje. Netrukus atvyko greitoji pagalba, kurie pristatė į Kauno klinikas. Tik atvežus į ligoninę už kelių minučių atvyko du policijos pareigūnai, kuriems papasakojo kas įvyko, po ko pareigūnai išėjo, o ją apžiūrėjo medikai. Po apžiūros naktį apie 2.00 val., buvo išleista į namus gydytis ambulatoriškai. Šio įvykio metu buvo sužalota. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju, nes turi pretenzijų S. Š.. Į medicinos ekspertizę nesikreips, prašo sužalojimo laipsnį nustatyti iš medicininių dokumentų. Yra informuota, kad gali reikšti civilinį ieškinį, tačiau ieškinio nereikš, nes yra dėkinga, kad priėmė laikinai gyventi pas save. Mano, kad S. sužaloti nenorėjo, tai alkoholio pasekmė, nes buvo apsvaigę nuo alkoholio. (1t., b.l.28-31)

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. konstatuota nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruva kairės akies apatinio voko srityje su minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairio riešo srityje, uodegikaulio lūžis. Dviejų šonkaulių lūžių diagnozė yra konstatuota 2023 m. kovo 10 d., t.y. dar prieš įvykstant užduotyje minimam įvykiui, tačiau atliktoje krūtinės ląstos rentgenogramoje 2023 m. kovo 11 d. konstatuoti dveji - II ir X šonkaulių dešinėje lūžiai, bei XI šonkaulio; kairio II lanko ir kairio žastikaulio senos deformacijos, todėl iš pateiktos informacijos nėra tiksliai aišku, kurie šonkaulių lūžiai yra konstatuoti prieš įvykį ir kurie naujai susiformavę po įvykio. V. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l.39-41)

Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 5 skyriaus tyrėjos E. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 21.26 val. dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)”, kartu su tyrėju L. M., iš Kauno AVPK OVS buvo gautas pranešimas (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kad pas pranešėją atėjo kaimynė kruvina, sumušta nosis, bėga kraujas, sumušė sugyventinis. Iš viso 2 nukentėjusios moterys. Sąmoningos, kvėpuoja. Nepilnamečių nėra. Pranešėja kaimynė. Sužeistosios laukia savo bute. Info GMP. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jau įvykio vietoje buvo atvykusi GMP bigada "(duomenys neskelbtini)", kurio automobilyje jau buvo moteris, kaip vėliau nustatyta V. S., tačiau su moterimi iš karto nebuvo bendrauta. Nėjus prie buto, buto duris atidarė G. S. kuri paaiškino, kad jai kartu su sugyventiniu S. Š., (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir savo seserimi V. S. vartojant alkoholinius gėrimus, tarp V. S. ir S. Š. kilo žodinis konfliktas dėl vietos. Kaip nurodė S. Š., jis konflikto metu kelis kartus su rankų kumščiais tyčia trenkė V. S. į veido sritį. Bendraujant su G. S. ši nurodė, kad po konflikto jos sesei pradėjo tekėti kraujas iš nosies ir burnos, dėl ko ji išbėgo iš buto ir nubėgo pas kaimynę išsikvieti pagalbos. G. S. nurodė, kad V. S. gyvena pas juos jau kelis mėnesius, pati moteris su savo sugyventiniu nurodytame adrese gyvena apie 7 metus. 2023-03-10 konflikto metu, kaip paaiškino G. S. jos sugyventinis prieš ją nesmurtavo, fizinio skausmo nesukėlė. Kaip nurodė S. Š., butas kuriame gyvena jis ir G. S. yra jam Kauno miesto savivaldybės priskirtas socialinis būstas. Nors smurtas artimoje aplinkoje nepasitvirtino, tačiau užtikrinti G. S. saugumą buvo nuspręsta S. Š. pristatyti į saugios nakvynės namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Kadangi asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs buvo patikrintas jų blaivumas su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810” Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), G. S. nustatytas 1.11 prom. neblaivumas, S. Š. nustatytas 2,66 prom. neblaivumas. Dėl jų būklės, t.y. nustatyto neblaivumo, su asmenimis nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, jiems įteikti šaukimai atvykti į Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK. Siekiant nustatytą apie įvykį pranešusio asmens tapatybę buvo bendrauta su gyvenančia moterimi S. K.. S. K., nurodė, kad jai būnant namuose 2023 m. kovo 10 d. apie 21.20 val. į moters duris pasibeldė kaimynė, kuri buvo sumušta ir paprašė iškvietė jai pagalbą, kadangi jos sesers sugyventinis ją sumušė. S. K. daugiau aplinkybių nurodyti negalėjo, kadangi kaip pati paaiškino, pačio įvykio nematė ir negirdėjo. Kaip teigė S. K. dienos metu jau matė prie namo ant suoliuko sėdinčius V. S. kartu su S. Š. ir vartojančius alkoholį. Įvykio vietoje buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, tačiau objektų ar pėdsakų, turinčių nusikalstamos veikos tyrimui, nebuvo rasta. Mums būnant bute V. S. dėl patirtų sužalojimų su GMP brigada „(duomenys neskelbtini)” išvyko į LSMU KK SPS. Nuvykus į LSMU KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, buvo bendrauta su V. S., kuri nurodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 17.00 val. jai atvykus pas seserį G. S. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su ja ir jos sugyventiniu S. Š. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kiek vėliau, apie 21.00 val. tarp jos ir S. Š. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų ir dėl to, kad ji yra čia nepageidaujama. Konflikto metu S. Š. tapo agresyvus ir staiga tyčia abejomis rankomis trenkė nenustatytą kiekį į V. S. įvairias kūno vietas bei veido sritį, S. Š. taip pat abejomis kojomis spyrė nenustatytą kiekį į V. S. abejas kojas, sėdmenis, nugarą, rankas. V. S. nurodė, kad jai bandant šalintis iš buto, apsimovus batus prie jos vėl atbėgo S. Š. ir pradėjo ją temti už plaukų o vėliau laikydamas ją už plaukų dar kelis kartus trenkė jos galvą į buto lauko, vidinės pusės, duris. Dėl tokių S. Š. veiksmų V. S. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus įvairiose kūno vietose, t.y. ant kairės rankos riešo ir po kaire akimi matomos kraujosruvos ir patinimai, kaktos srityje ir galvos viršugalvyje matomos žaizdos, nosies srityje matomas patinimas, burnos srityje matomi susidarę kraujo krešuliai. Kaip nurodė V. S. S. Š. jai galėjo išmušti vieną dantį esantį dešinėje pusėje. Moters matomi sužalojimai nufotografuojami ir pridedami prie šio tarnybinio pranešimo. Kadangi V. S. buvo akivaizdžiai neblaivi buvo patikrintas jos blaivumas su alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810” Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. nustatytas 2,21 prom. neblaivumas. Dėl jos būklės, t.y. nustatyto neblaivumo, su moterimi nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, jai įteikti šaukimai atvykti į Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK. Bendraujant su gydytoju A. K. apžiūrėjusiu V. S., šis nurodė, kad dar šiuo metu jokie tyrimai nėra atlikti, pagal pirminę išorinę apžiūrą moteriai nustatyti tik sumušimai, tačiau reikia laukti tyrimų atsakymų, išrašo pateikti negali. Pakartotinai nuvykus į LSMU KK SPS buvo gautas V. S. medicinos dokumento išrašas, kuriame nurodoma, kad moteriai nustatyta nosies kaulų lūžis, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, akies voko ir periokulinės srities sumušimas, uodegikaulio lūžis, krūtinės ląstos sumušimas, pilvo sienos sumušimas, dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai, t.y. dešinėje antro šonkaulio kampo, X šonkaulio nugarinio galo lūžiai. V. S. po suteiktos medicininės pagalbos, išleista gydytis ambulatoriškai, todėl atvykus mums pakartotinai į LSMU KK SPS nebuvo galimybės moteriai įteikti užduoties atlikti objektų tyrimą, moteris buvo jau išvykusi, bandant susisiekti telefonu, šis buvo išjungtas. (1 t., b.l.54-55)

Liudytojos G. S. apklausa nustatyta, kad gyvena jau 7 metus kartu su S. Š., jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Kažkur prieš du mėnesius kartu su jais laikinai apsigyveno sesuo V. S.. 2023 m. kovo 10 d. visi namuose šventė V. vardo dieną, vartojo alkoholinius gėrimus alų. Esant jau jiems apsvaigusiems nuo alkoholio, tarp S. ir V. kilo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai negali pasakyti, dėl kažkokių menkniekių, tačiau jie apsižodžiavo. Kažkur apie 21 val., šio konflikto metu S. pradėjo mušti V. rankomis ir jei nugriuvus ant grindų sudavė nemažiau vieno smūgio ir kojomis į įvairias kūno vietas. Ji puolė ginti sesers. Po ko V. išbėgo iš kambario į laiptinę, kur 7 buto kaimynė S. K. iškvietė pagalbą. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir policiją, kur V. greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Apie 2 val., nakties sesuo grįžo, o S. policija išvežė į nakvynės namus. Ryte grįžęs S. atsiprašinėjo V., nes suprato, kad pasielgė negerai. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš V., prieš ją jis niekada nėra smurtavęs. Mano toks jo elgesys buvo įtakotas per didelio alkoholio suvartojimu.( 1 t., b.l.67-70)

Patikros sertifikatu ir išrašu dėl asmens neblaivumo nustatyta, kad 2023 m. kovo 10 d. 22.16 val., S. Š. nustatytas 2.66 promylių neblaivumas (1 t., b.l. 57)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo S. Š. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, nukentėjusios ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis S. Š. 2023 m. kovo 10 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sugriebęs už plaukų V. S. pargriovė ant grindų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką jai kumščiais sudavė ir spyrė ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nubrozdinimą galvos plaukuotojo dalyje, kraujosruvą kairės akies apatinio voko srityje su minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairio riešo srityje, uodegikaulio lūžį, dviejų II ir X šonkaulio dešinėje lūžius, tuo nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Kaip seka iš tyčinių kaltinamojo S. Š. veiksmų, jis suprato, kad suduodamas smūgius V. S., tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (V. S.) sveikatą, numatė, kad gali ją sužaloti, ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t.y. nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo S. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam S. Š. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, administraciniai teisės pažeidimai - baustas (1 t., b.l. 117-122). Psichiatrinis gydymas, įskaita - registruotas, gydėsi, 2023 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kur S. Š. skirti tesimo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (1 t., b.l. 97) Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruotas, nesigydė (1 t., b.l.102). Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos trys bausmės rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą bei neturi pastovios gyvenamosios vietos, jam neskirtinas laisvės apribojimas. Įvertinus tai, kad kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo skirtas areštas, tačiau tokia bausmės rūšis nekoregavo jo elgesio pozityvia linkme, S. Š. areštas nėra skirtinas. Atsižvelgiant į virš nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, bei tai, kad kaltinamojo veiksmuose atsakomybę yra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis praeityje yra teistas, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos terminą mažesnį, nei bausmės vidurkis, netaikant BK 75 straipsnio, kadangi asmuo neturi pastovios gyvenamosios vietos, bei įvertinant kitas S. Š. charakterizuojančias aplinkybes.

V. S. dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji V. S. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 167-170).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Byloje nustatyta, kad S. Š. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta V. S. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. konstatuota nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, kraujosruva kairės akies apatinio voko srityje su minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairio riešo srityje, uodegikaulio lūžis. Dviejų šonkaulių lūžių diagnozė yra konstatuota 2023 m. kovo 10 d., t.y. dar prieš įvykstant užduotyje minimam įvykiui, tačiau atliktoje krūtinės ląstos rentgenogramoje 2023 m. kovo 11 d. konstatuoti dveji - II ir X šonkaulių dešinėje lūžiai, bei XI šonkaulio; kairio II lanko ir kairio žastikaulio senos deformacijos, todėl iš pateiktos informacijos nėra tiksliai aišku, kurie šonkaulių lūžiai yra konstatuoti prieš įvykį ir kurie naujai susiformavę po įvykio. V. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l.39-41) Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl S. Š. kaltų veiksmų V. S. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Tačiau pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu kartu vartojo alkoholį, be to, iki įvykio juos siejo ilgalaikiai santykiai, kurie asmenis tenkino.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis kaltę pripažino, jis nedirba, jokių legalių pajamų neturi, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1500 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

VI. Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką ir panašias aplinkybes.

Pagal šioje byloje pateiktus atstovavimo dokumentus byloje nustatyta, kad nukentėjusiąją V. S. teisme atstovavo iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas A. P., kuris teismui pateikė pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų bendroje galutinėje sumoje 188,33 Eur priteisimo, ši suma laikytina pagrįsta, pripažintina proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš kaltinamojo.

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė D. J. teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 73,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, kadangi S. Š. yra suimtas, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra bloga. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, 73,33 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos.

VII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

S. Š. 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskelbta į suėmimą ir paskelbta jo paieška.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismo nutartimi nutarta palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kaltinamajam S. Š., paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės trukmę, o kardomoji priemonė pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau, nei yra šiuo nuosprendžiu S. Š. nustatyta bausmės trukmė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 246 straipsniu, 276 straipsniu, 256 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. Š. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į S. Š. bausmės trukmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau, nei šiuo nuosprendžiu jam nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmės trukmė.

Nukentėjusios V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš S. Š. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti proceso išlaidomis ir iš S. Š. priteisti Valstybės naudai dėl nukentėjusios V. S. turėtas advokato atstovavimo išlaidas 188,33 Eur bendroje sumoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl kaltinamojo gynybos iš S. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.