Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarei V. J.-B. dėl notarės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarė V. J.-B. pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad 2023-05-29 nutarimas buvo priimtas šiais pagrindais: Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, kuris numato, kad „visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Mirusiojo B. Z. vardu Nekilnojamojo turto registre buto registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota du kartus po ½ dalį buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (du kartus po 1/8 dalį priklausinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kas neatitinka 2023-03-22 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų turto dalių. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, o pagal Notariato įstatymo 2 straipsnį notarai užtikrina, kad „civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų“, todėl prieš išduodant palikimo perėjimo Valstybei liudijimą į mirusiajam B. Z. visą priklausantį turtą, LR teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti tinkamai išviešintos jam priklausančio turto dalys (1/2 dalis buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, ne du kartus po ½ dalį, 1/8 dalis priklausinių, registro (duomenys neskelbtini), ne du kartus po 1/8 dalį). Patikslinus, kad mirusiajam B. Z. nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis buto ir 1/8 dalis priklausinių (nepaliekant mirusiojo vardu viešame registre nuosavybės teise įregistruoto turto), Valstybei galėtų būti išduodamas palikimo perėjimo liudijimas. Todėl VĮ Turto banko skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turėtų būti atmestas, nes neriboja Valstybės teisės gauti liudijimą, kai duomenys bus patikslinti (b. l. 87).

4. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

5. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

6. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

7. Nurodyti notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021 29 punktą ir jame nurodytą praktiką).

8. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įforminimą – nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

9. Taigi Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, be kitų duomenų, nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą gali būti tai, kad asmens kreipimosi į notarą metu nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, kurią notaras turėtų nurodyti, įformindamas atsisakymą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021, 31 punktas).

10. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plačiai (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

11. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nepanaikinamas, asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas).

13. Pareiškėja skundžia notarės 2023-05-29 nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Notarė minėtame nutarime nurodė, kad notarai pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, tvirtina tik neginčijamus fizinių asmenų teises ir juridinius faktus, nesutapus Nekilnojamojo turto registre įregistruotoms ir pagal teismo sprendimą mirusiojo turimai turto daliai, palikimo perėjimo Valstybei liudijimas galėtų būti išduotas tik patikslinus viešajame registre visą mirusiojo nuosavybės teise turimą turto ½ dalį (nepaliekant įregistruotos ½ dalies mirusiojo vardu, kuri pagal teismo sprendimą jam nepriklauso, o priklauso M. Z., nors viešajame registre taip nenurodyta, kas galimai galėtų suklaidinti suinteresuotus asmenis ateityje) (b. l. 4). Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju notarei yra aiškus pagrindas - yra įsiteisėjęs 2023-03-22 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)bei nekilnojamojo turto registro duomenys. Kadangi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, nuosavybės teise įregistruota B. Z. vardu pagal 1992-09-29 Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2023-03-22 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą už akių yra palikėjo B. Z. turtas, kurio paveldėjimui buvo pateiktas VĮ Turto banko prašymas, ji turi išduoti valstybei palikimo perėjimo liudijimą.

14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, ieškinys atsakovei M. Z. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Nustatyta, kad B. Z. ir M. Z. jų santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį iki B. Z. mirties (2014-12-25) valdė šį nekilnojamąjį turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ¼ dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ¼ dalį sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7). Tiek iš 2023-05-29 notarės priimto nutarimo, tiek iš jos teismui pateiktos nuomonės dėl skundo matyti, kad notarė nurodė, jog mirusiojo B. Z. vardu Nekilnojamojo turto registre buto nuosavybės teisė įregistruota du kartus po ½ dalį buto, taip pat ir priklausinių nuosavybė - du kartus po 1/8 dalį priklausinių, kas neatitinka 2023-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų turto dalių. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, o pagal Notariato įstatymo 2 straipsnį notarai užtikrina, kad „civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų“, todėl prieš išduodant palikimo perėjimo Valstybei liudijimą į mirusiajam B. Z. visą priklausantį turtą, LR teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti tinkamai išviešintos jam priklausančio turto dalys (1/2 dalis buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, ne du kartus po ½ dalį, 1/8 dalis priklausinių, registro (duomenys neskelbtini), ne du kartus po 1/8 dalį). Patikslinus, kad mirusiajam B. Z. nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis buto ir 1/8 dalis priklausinių (nepaliekant mirusiojo vardu viešame registre nuosavybės teise įregistruoto turto), Valstybei galėtų būti išduodamas palikimo perėjimo liudijimas (b. l. 4, 87). Minėtas aplinkybes, kad mirusiojo B. Z. vardu turto dalys įregistruotos po du kartus, patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b. l. 8-9, 22-28).

15. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Pagal kasacinio teismo praktiką notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Teismas sutinka su notarės nutarime išdėstytais motyvais ir atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus dėl notarės atsisakymo atlikti veiksmus. Pagal Notariato įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį notarai užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl sutiktina su notarė argumentais, kad nepatikslinus duomenų viešajame registre ji negali Valstybei išduoti palikimo perėjimo liudijimo į mirusio B. Z. turtą, nes šiuo metu viešajame registre esantys duomenys neatitinka nei faktinės padėties, nei įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl ko pareiškėjos skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmestinas, kaip nepagrįstas, nes neriboja Valstybės teisės gauti liudijimą, kai duomenys bus patikslinti (prieš išduodant palikimo perėjimo Valstybei liudijimą į mirusiajam B. Z. visą priklausantį turtą, turi būti tinkamai išviešintos jam priklausančio turto dalys).

16. Pareiškėja taip pat nurodo, jog ji negali už kitą asmenį (M. Z.) išviešinti jos vardu esančių duomenų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 3 dalis numato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį, jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

17. CK 4.254 straipsnyje yra išvardinta, kokie juridiniai faktai, susiję su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis, turi būti registruojami viešame registre. Pagal šio straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, o pagal šio straipsnio 5 punktą viešame registre turi būti registruojami registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai. Pažymėtina, kad CK 4.254 straipsnyje nurodyti juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 12 straipsnis). CK 4.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo; prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Analogiškas teisinis reguliavimas yra įtvirtintas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje.

18. Pabrėžtina, kad CK 4.254 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, todėl M. Z. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų apylinkės teismo 2023-03-22 sprendimo pagrindu privalėjo imtis įstatyme nurodytų veiksmų, kad šis daiktinių teisių ir turto savininko pasikeitimas būtų išviešintas nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į CK 4.256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ginčo turto teisinę registraciją gali atlikti tik pati M. Z., tačiau geranoriškai šio nekilnojamojo turto teisinės registracijos neatlieka ir neįgalioja tai atlikti kito asmens, taigi nevykdo įstatymų numatytos pareigos išviešinti savo nuosavybės teises. Todėl tokiu atveju, teismas pareiškėjai išaiškina, kad pati pareiškėja gali kreiptis su ieškiniu į teismą dėl M. Z. įpareigojimo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre, o jai neatlikus veiksmų, susijusių su daiktinių teisių įregistravimu, suteikti pareiškėjai teisę įregistruoti M. Z. priklausančias daiktines teises už ją, išieškant visus su tuo susijusius nuostolius (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog tai 2023-05-29 savo nutarime taip pat išaiškino notarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511 straipsniu, 513 straipsniu, 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, skundą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarei V. J.-B. dėl notarės veiksmų atmesti.

Išaiškinti pareiškėjai, jog ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisių ir/ar daiktinių teisių įregistravimu (dėl paveldėjimo procedūros užbaigimo ir pan.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.