Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui D. A., jo įgaliotam atstovui Petrui Klimavičiui,

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio įgaliotam atstovui Nerijui Baraišiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. A. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo

D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius,

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį ir nubaustas 30 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr.tyrėjo N.Baraišio 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 17N-71572599-16 D. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį ir nubaustas 30 eurų bauda, konstatavus, kad:

2016-09-11 d.,apie 12:10 val.,D. A., Vilniuje, S.Stanevičiaus stotelėje,prie 10-ojo namo, ant suoliuko viešoje vietoje, būdamas neblaivus (komisariate nustatytas 1,82 promilių girtumo laipsnis), pareigūnams jį pažadinus keikėsi necenzūriniais žodžiais, į pastabas nustoti keiktis nereagavo, tuo padarė LR ATPK 174 str. numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. A. palaikė savo skundą ir parodė, kad 2016-09-11 buvo išvykęs į miestą, naktį su draugu praleido senamiestyje, buvo klubuose ir baruose, kiek suvartojo alkoholio, pasakyti negalėtų. Po to važiavo namo. Išlipdamas savo stotelėje pasitempė čiurną. Koją skaudėjo, bijodamas senos traumos atsinaujinimo, bandė išsikviesti draugą, galbūt prigulė stotelėje, koją pakeldamas aukščiau. Saulė švietė į akis, todėl galimai buvo užsimerkęs. Matyt tuo metu jį pastebėjo moteris ir pranešė policijai. Kai pasirodė pareigūnai, paaiškino, kad gyvena čia pat, prašė leisti jam eiti namo, bet jie vis tiek nurodė važiuoti į komisariatą, neva jis pažeidė viešąją tvarką. Buvo nepatenkintas tuo, galbūt buvo išsakyti keli keiksmažodžiai, bet tikrai ne pareigūnų atžvilgiu. Tie keiksmažodžiai niekam adresuoti nebuvo. Nors nesipriešino, vis tiek buvo nutemptas iki pareigūnų automobilio ir nuvežtas į komisariatą. Stotelėje alkoholio nevartojo,aplinkui žmonių nebuvo, bent jau jis jų nepastebėjo. Dėl įvykio gailisi, bet nemano, kad įvykdė chuliganizmą. Į medikus po įvykio nesikreipė.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK įgaliotasis atstovas N.Baraišis paaiškino, kad pažeidimo nagrinėjimo metu pažeidimo vieta buvo patikslinta, kadangi vienintelė pareiškėjo pretenzija jo nagrinėjimo metu buvo dėl netiksliai protokole nurodytos pažeidimo vietos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nei kalbos apie jokius jo kojos raiščius, ši versija iškelta tik teisme. Jis iš viso negalėjo paaiškinti, kodėl prigulė ant to suoliuko. Pareiškėjas visiškai pripažino pažeidimą, tiek aplinkybes, kad keikėsi, tiek tai, kad buvo neblaivus. Dėl nuobaudos buvo kalba tik apie tai, kad jam nuobauda sutrukdys kreiptis į teismą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Jis neslėpė, kad yra pateikęs teismui prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo. Jis neprašė jo nebausti, neprašė skirti įspėjimą. Prieš priimant nutarimą, buvo bendrauta telefonu su pranešėja, kuri paaiškino, kad artėjo į viešojo transporto stotelę važiuoti į bažnyčią, ją labai papiktino vaizdas, vyras gulėjo ant suoliuko, matėsi plika jo nugara, ir padarė išvadą, kad jis neblaivus, kuri po to ir pasitvirtino, pareigūnams patikrinus girtumą. Pareiškėjo veika buvo tinkamai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Dienos metu, viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje buvo vartojami keiksmažodžiai, ko neneigia ir pats D. A..

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numato atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti D. A. kaltu padarius LR ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. D. A. neneigė nei aplinkybės, kad buvo neblaivus, neginčijo alkotesterio panaudojimo rezultatų, pagal kuriuos jam nustatytas vidutinis (1,82 promilių) girtumas, nei aplinkybės, kad pareigūnų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl šių dviejų aplinkybių byloje iš esmės ginčo nėra, tačiau jis nesutiko, kad šie jo veiksmai buvo įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Pažymėtina, kad necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje yra numatytas LR ATPK 174 straipsnio dispozicijoje ir pats savaime užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Tai, kad necenzūriniai žodžiai nebuvo nukreipti pareigūnų atžvilgiu, veikos kvalifikavimui pagal ATPK 174 str. reikšmės neturi, priešingu atveju pareiškėjo veika būtų buvusi kvalifikuojama ne pagal ATPK 174 str., o pagal specialiąją teisės normą – ATPK 187 str. 2 d., kaip policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas. Nešalina pareiškėjo atsakomybės ir tai, kad necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti spontaniškai, ne iš blogos valios, nes jį suerzino policijos pareigūnų reikalavimas vykti su jais į komisariatą. Visuomenėje priimtos elgesio normos reikalauja iš asmens tinkamo elgesio viešoje vietoje, nepaisant jo emocinio nusiteikimo.

Viešoji vieta – privalomasis LR ATPK 174 str. numatyto pažeidimo sudėties požymis. Tačiau veikos kvalifikavimui pagal LR ATPK 174 str. neturi reikšmės, ar vietoje, kuri pagal teismų praktiką yra laikoma viešąja, pažeidimo padarymo metu buvo kitų asmenų ar ne. Teismų praktikoje ne kartą pripažinta, kad viešoji vieta –tai vieta, kurioje pažeidimo ar nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-670/2002, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-713-200/2013). Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Vieta, kurioje buvo padarytas pažeidimas, pagal visus kriterijus atitiko viešosios vietos statusą – tai buvo viešojo transporto stotelė, dienos metas, joje bet kuriuo momentu galėjo rastis žmonių –viešojo transporto keleivių ar šiaip praeivių. Be to užteko fakto, kad pareiškėjo keiksmų buvo priversti klausytis patys policijos pareigūnai.

Skunde nurodoma, kad viešosios tvarkos pažeidimas nepadarytas, nes nepaisant girtumo, pareiškėjo girtumas niekaip neįžeidė žmogaus orumo ir visuomenės dorovės. Ant suoliuko pareiškėjas gulėjęs ne dėl girtumo, o dėl traumuotos kojos skausmo. Tačiau ginčijamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas pagrįstai atsiliepime ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad LR ATPK 178 str. numatytas pažeidimas - girto pasirodymas viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomenės dorovę pareiškėjui ir nebuvo inkriminuojamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens elgesys, kaip jis dėl girtumo nebegali judėti ir guli (miega) viešosiose vietose, yra kvalifikuojami kaip LR ATPK 178 str. numatytas pažeidimas. Tokie pareiškėjo veiksmai, kaip gulėjimas ant suoliuko iš viso nebuvo įvertinti kaip teisės pažeidimo sudėtį sudarantys veiksmai. Viešojo transporto stotelės suoliukas administraciniame kaltinime paminėtas tik detalizuojant pažeidimo vietą ir aplinkybes. Kaip jau minėta, ATPK 178 str. 1 d. numatytu pažeidimu pareiškėjas nebuvo nei apkaltintas, nei nubaustas už jį. Neblaivumas administraciniame kaltinime taip pat akcentuotas tik todėl, kad ši faktinė aplinkybė ginčijame nutarime yra pripažįstama kaip pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet ne kaip jo veiką atskirai kvalifikuojanti aplinkybė, kadangi asmens girtumą įvertinus kaip būseną, pažeidžiančią žmogaus orumą ir visuomenės rimtį, jis taip pat būtų buvęs traukiamas atsakomybėn pagal LR ATPK 178 straipsnį. Net jei policijos pareigūnai ir praeivė pareiškėjo gulėjimą ant suoliuko suprato neteisingai, tai nesuteikė jam teisės vartoti necenzūrinius žodžius, bendraujant su savo tiesiogines viešosios tvarkos funkcijas vykdančiais policijos pareigūnais, atvykusiais pagal iškvietimą.

Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pasireiškė būtent necenzūrinių žodžių vartojimu viešoje vietoje, šios faktinės aplinkybės byloje įrodytos, ir ginčo dėl necenzūrinių žodžių pavartojimo fakto iš esmės ir nėra. Šią aplinkybę patvirtina pats pareiškėjas, ji nurodyta policijos pareigūnų M. S. ir T. P. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 29, 31) Pareiškėjui nebuvo inkriminuoti jokie kiti neteisėti veiksmai, kurie galimai užtrauktų atsakomybę dėl kitų teisės pažeidimų (ATPK 187 str. 2 d., 178 str. 1 d.). Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 174 str.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 174 straipsnio sankcija numato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. LR ATPK 30(2) straipsnyje numatoma, baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

D. A. net ir konstatavus tiek jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (girtumą), buvo skirta ne sankcijos vidurkį atitinkanti, o sankcijos minimumui artima bauda, kurios pagrindo švelninti dar labiau nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

D. A. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. 17N-71572599-16,kuriuo D. A. pripažintas padaręs ATPK 174 str. numatytą pažeidimą ir nubaustas 30 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.