Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-179-860/2014 pagal pareiškėjų K. P. ir N. P. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. P. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-179-860/2014 bei įpareigoti atsakovę pateikti visą iki 2014-01-09 vykusį elektroninį susirašinėjimą tarp asmens, kurio elektroninio pašto adresai yra nacia.03.06@gmail.com ir myliumokykla@gmail.com, ir asmens, kurio elektroninio pašto adresas yra iareczekm@gmail.com. Nurodė, kad 2014-01-09 Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-179-860/2014 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Pareiškėjo su atsakove santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nebuvo žinoma esminė tos bylos aplinkybė – atsakovės neištikimybės faktas. Po kelių savaičių po teismo sprendimo priėmimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, atsakovė pranešusi, kad laukiasi vaiko nuo kito vyro, ir paprašiusi leisti jiems įrašyti į vaiko gimimo liudijimą to kito vyro pavardę. Toks jo sutikimas jai buvo būtinas, kadangi nuo santuokos nutraukimo nepraėjo 300 dienų, kas reikštų, jog jis būtų pripažintas to vaiko tėvu. Patikrinęs bendrą kompiuterį, pareiškėjas rado nemažai atsakovės nuotraukų, kuriose ji buvo pavaizduota apsikabinusi ir besibučiuojanti su kitu vyru. Nuotraukos buvo darytos santuokos metu, dar 2010 m. Kadangi išsiskyrė tik 2014 m., tai reiškia, kad atsakovė buvo jam neištikima mažiausiai tris metus. Nurodo, jog atnaujinus santuokos nutraukimo procesą ir nutraukus jų santuoką dėl atsakovės kaltės, tai būtų pagrindas nukrypti nuo bendrų įsipareigojimų lygių dalių principo, t. y. pripažinti, kad jų solidarioje skoloje bankui, pareiškėjos, kaip bendraskolės, dalis sudaro 100 procentų. Tai neleistų teismui kitoje byloje tenkinti pareiškėjos reikalavimo pagal pareikštą ieškinį dalyje dėl pusės bankui sumokėtos skolos priteisimo. Terminas šiam prašymui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Atsakovė N. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai neapibrėžti laiko aspektu ir nepagrįsti įrodymais. Dėl nevykusio šeimyninio gyvenimo pareiškėjai nuolat reikėjo pagalbos, kurios ji vis dažniau kreipdavosi į seną savo draugą J. M., su kuriuo nuo 2010 m. pavasario pradėjusi artimai bendrauti ir su kuriuo gyvena kaip sugyventiniai iki šiol. Pareiškėjas apie atsakovės neištikimybę sužinojo 2011 rugsėjo mėnesį, kuomet įsilaužęs į pareiškėjos elektroninį paštą, pamatė laiškus, nuotraukas, patvirtinančias neištikimybę. 2011 m. rugsėjo mėnesį šalys jau gyveno atskiruose kambariuose ir nepalaikė santuokinių ryšių. Nuo to laiko pareiškėja ne kartą siūlė pareiškėjui išsiskirti, bet jis grasino, kad pasiims iš dukrą ir išveš ją į užsienį. 2013 m. rugsėjo mėnesį pareiškėja galutinai išėjo gyventi pas savo motiną, o spalio mėnesį pradėjo kartu gyventi su J. M.. Skyrybos įvyko 2014-01-09. 2014-05-16 atsakovė pagimdė sūnų A. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-10-20 nutartimi pareiškėjo K. P. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-179-860/2014 proceso atnaujinimo atmetė bei nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjų sudarytą santuoką bendru sutarimu. Pareiškėjas sprendimo neskundė, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu sutiko. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, todėl tokių aplinkybių negalima laikyti kaip turinčių esminę reikšmę bylai, teismo sprendime padarytoms išvadoms ir bylos baigčiai. Teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka reikalavimų, keliamų naujai paaiškėjusių aplinkybių turiniui, ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-179-860/2014. Teismas pažymėjo, jog kitos pareiškėjo pareiškime nurodomos aplinkybės, kaip pareiškėjos reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-14244-566/2016, šioje byloje reikšmės neturi, nes yra išeinančios už pareiškimo reikalavimo ribų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas K. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-20 nutartį bei pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, jog iki skyrybų pareiškėjai gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Tarp teismo prielaidų (gyvenimas atskirai) ir daromos išvados (žinojimas apie neištikimybę) nėra priežastinio ryšio. Bet kuris (ar beveik bet kuris) sveiko proto vyras, žinantis apie žmonos neištikimybę, tikrai nebūtų pasirašęs sutarties dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kuria būtų sutikęs, jog sutuoktinių skolos turi būti dalinamos pusiau. Taigi teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad dar santuokos metu pareiškėjas žinojo apie žmonos neištikimybę. Pareiškėja N. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir taikyti jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Nurodo, jog pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis anksčiau nežinojo apie pareiškėjos neištikimybę ir šį faktą sužinojo 2016 m. rugsėjo mėnesį yra visiškai nelogiški. Užvesdamas tokias bylas, pareiškėjas iš esmės nesiekia jų laimėti, bet piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nori kuo labiau pakenkti ir panervinti bei priversti kreiptis teisminės gynybos pareiškėją, kuri yra prisiteisusi iš pareiškėjo alimentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Byloje nustatyta, jog 2014-01-09 Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-179-860/2014 tenkino pareiškėjų prašymą bei panaikino pareiškėjų 2008-06-07 sudarytos santuokos akto įrašą Nr. 157 bendru sutarimu, patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nusprendė skirtis dėl priešingų požiūrių į gyvenimą, šeimą ir pareigas, charakterių nesutapimo, bendraudami konfliktavo, nesutarė dėl vaiko auklėjimo, jau daugiau kaip metus gyveno atskirai, nebegyveno santuokinio gyvenimo ir nebetvarkė bendro ūkio. Kaip matyti iš pareiškėjų pateikto teismui 2013-09-17 pareiškimo, pareiškėjai nurodė, kad yra visiškai pašaliniai žmonės, jokių ginčų tarpusavyje neturi, neturi jokių įsipareigojimų. Be to pareiškėjas teismo posėdžio metu savo prašymą visiškai palaikė ir nurodė, jog pareiškimas ir taikos sutartis buvo sudaryta dalyvaujant abiejų šalių advokatams. Paaiškino, kad negyvena su pareiškėja daugiau nei metus, o santuokos nutraukimo priežastimis nurodė sutuoktinės neištikimybę, nes ji tuo metu laukėsi nuo kito vyro vaiko. Paaiškino, kad visus klausimus jie išsprendė. 2014-05-28 Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. S2-2291-647/2014 tenkino pareiškėjų ir J. M. prašymą bei patvirtino bendrą pareiškėjų pareiškimą, kuriuo prašoma, kad vaiko gimimo įraše pareiškėjai 2014-05-16 gimusio sūnaus tėvu būtų nurodytas J. M..

Dėl proceso atnaujinimo

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo pareiškimo, motyvuodamas tai aplinkybe, jog pareiškėjas žinojo apie pareiškėjos neištikimybę iki skyrybų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais pareiškėjo argumentais nesutinka.Proceso atnaujinimas – savarankiška civilinio proceso stadija – reglamentuojama CPK XVIII skyriaus normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šio instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011-07-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2015-08-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015; kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo proceso atnaujinimui. Kaip minėta, siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi egzistuoti aukščiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų sąlygų visuma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja buvo neištikima iki priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau pareiškėjas apie neištikimybės faktą priimant šį sprendimą žinojo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog faktą, kad pareiškėjas žinojo apie pareiškėjos neištikimybę priimant ginčo sprendimą, patvirtina pareiškėjo paaiškinimai pateikti teismo posėdžio metu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant vienos iš keturių būtinųjų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą nagrinėjamu pagrindu, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmetami.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, patvirtina tik tai, kad pareiškėjas naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tačiau nepatvirtina piktnaudžiavimo jomis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti pareiškėjui CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš pareiškėjo pareiškėjos naudai priteisiant 120,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo K. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo K. P. pareiškėjos N. P. naudai priteisti 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.