- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- eP-97-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00867-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyti atnaujinti procesą.
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- BĮ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022 pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. V. (P. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 22S65439 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde, išdėstydamas ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentavo, kad atsakovas jo atžvilgiu priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405 (toliau – ir Leidimas) dėl to, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą gimimo liudijimą), nes, pasak atsakovo, pareiškėjo gimimo liudijime įrašyta, jog jo tėvo tautybė yra lietuvis, tačiau gimimo akto įraše Nr. 1012, kuris nurodytas pareiškėjo gimimo liudijime, pažymėta, kad tėvo tautybė (duomenys neskelbtini). Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pareiškėjas pateikė atsakovui savo gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą pažyma (Apostille), tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija įsitikino šiame liudijime esančio antspaudo, pareigūno pareigų bei parašo autentiškumu. Nėra jokių objektyvių ir vienareikšmiškų duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi, atsakovui būtų teikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus. Dokumentai ir informacija, kuriais Sprendime remiasi atsakovas, neleidžia daryti patikimos ir besąlyginės išvados, jog pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsakovo Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas objektyviais dokumentų klastojimo ir / ar pareiškėjo tėvo kitokios nei lietuvis tautybės faktais. Atsakovas dokumento suklastojimo faktą grindė išimtinai informacijos dėl tėvo tautybės skirtinguose šaltiniuose neatitikimu. Atsakovas Sprendime nepateikė jokių motyvų ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis laiko, kad (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro (toliau – ir UNAB) pateikto gimimo akto įrašo kopijoje esanti informacija apie pareiškėjo tėvo tautybę yra „tikresnė“, nei ji nurodyta gimimo liudijime ir 2021 m. liepos 29 d. išraše. Sprendime išdėstyti argumentai dėl neva gimimo liudijimo klastojimo ir kitokios pareiškėjo tėvo tautybės nėra pakankami motyvuotai bei patikimai išvadai apie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą siekiant panaikinti leidimą nuolat gyventi. Nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaigos 2021 m. liepos 29 d. išduotas Valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašas, kuris patvirtina, kad jo gimimo akto įraše Nr. 1012 jo tėvo tautybė nurodyta lietuvis, būtų suklastotas. (duomenys neskelbtini) pareigūnai yra suinteresuoti, kad pareiškėjas prarastų leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas, akcentavęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, nurodė, kad atlikęs pakartotinį pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjo pateiktame jo gimimo liudijime esantis įrašas, kad jo tėvo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės, nes gimimo liudijime nurodytame pareiškėjo gimimo akto įraše Nr. 1012 yra įrašyta, kad pareiškėjo tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini). Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. gavo oficialų (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro direktoriaus pirmojo pavaduotojo raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjo pateiktame Valstybinio civilinės metrikacijos registro išraše dėl valstybės gimimų registracijos, tiek jo pateiktų gimimo liudijimų kopijose esanti informacija apie jo tėvo lietuvių tautybę yra suklastota ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, kurie patvirtino, kad pareiškėjo tautybė nėra lietuvis. Todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis. (duomenys neskelbtini) oficialių institucijų dokumentai yra pakankami, tinkami ir leistini įrodymai, patvirtinantys tai, jog pareiškėjo Departamentui pateiktuose pareiškėjo ir jo tėvo gimimo liudijimuose esanti informacija apie jų tautybę neatitinka tikrovės. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) institucijos tyčia teikė neva neteisingą informaciją apie pareiškėjo tautybę. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) registruose duomenys apie pareiškėjo ir jo tėvo tautybę yra supainioti ir / ar kad registruose yra klaidų. Departamentas neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti ir nepasitikėti UNAB pateikta informacija ir dokumentais.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, be kita ko, kad Departamentas gavo dokumentus, kurie patvirtina, kad pareiškėjo tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini), sprendė, kad Departamento pateikti oficialūs dokumentai savo turinio prasme patvirtina, kad pareiškėjo tėvas nėra lietuvis, todėl pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, Departamentas Sprendimu turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą. Teismas pažymėjo, jog dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) nepatvirtina dokumento turinio tikrumo, bei tai, kad dokumentas parengtas laikantis dokumentų rengimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl vien tai, kad pareiškėjas pateikė savo gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), nereiškia, jog šio dokumento turinys yra tikras ir teisingas bei kad šis dokumentas negalėjo būti suklastotas. Gimimo įraše esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo abu tėvai yra (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, pareiškėjo gimimo liudijime turėjo būti pažymėta, kad jo tautybė yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis suklastojo gimimo liudijimą, Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neprivalėjo ir negalėjo nustatyti, tuo labiau, kad pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui gimimo liudijimų originalų nepateikė. Pareiškėjo teiginiai, susiję su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų suinteresuotumu bei tendencingos informacijos pateikimu, yra deklaratyvūs. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) institucijos tyčia teikė neva neteisingą informaciją apie pareiškėjo tautybę. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) registruose duomenys apie pareiškėjo ir jo tėvo tautybę yra supainioti ir / ar kad registruose yra klaidų. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
III.
7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, o tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jis negali pašalinti pirmosios instancijos teismo atliktų pažeidimų ir išnagrinėti bylos, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat pridėti prie bylos (duomenys neskelbtini) teismo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) teismas)) 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą.
8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus ir, be kita ko, nurodė, kad šiai bylai reikšmingus įrodymus gavo tik 2022 m. gegužės 20 d. Pareiškėjo tėvas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl savo tautybės, dar 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismą, kuris 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. jog pareiškėjo senelis tikrai yra lietuvis, o pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše Nr. 38 nurodant jo tėvo (pareiškėjo senelio) tautybę buvo klaidingai nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Respublikos metrikacijos skyrius buvo informuotas apie bylą ir jam buvo pranešta apie klaidos ištaisymo klausimo svarstymą. Tai užfiksuota (duomenys neskelbtini) teismo sprendime, tačiau (duomenys neskelbtini) Respublikos metrikacijos skyrius jokių prieštaravimų dėl (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu ketinamų nustatinėti faktų nereiškė. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas neginčijamai ir patikimai įrodo, kad tiek pareiškėjo senelis, tiek ir pareiškėjo tėvas yra lietuvių tautybės. Pareiškėjas negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dėl pagrįstų priežasčių – (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas buvo priimtas jau po bylos išnagrinėjimo pirmoje instancijoje, t. y. 2022 m. gegužės 20 d., nors pareiškėjas buvo aktyvus ir rūpestingas – pareiškėjo tėvas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į (duomenys neskelbtini) teismą kreipėsi dar iki Sprendimo priėmimo, kai atsakovas teikdamas apeliacinį skundą (nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme) pateikė klaidingus duomenis, kad jo tėvas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vykstantis karas yra svarbus pagrindas teismui pripažinti, kad anksčiau teismo sprendimo pareiškėjas negalėjo pateikti dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kas sudaro pagrindą pareiškėjo teikiamą (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą pridėti prie bylos ir vertinti. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas nepatvirtina naujos, atsakovui nežinomos informacijos. Net ir nesant (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, iš byloje esančių duomenų nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai neva pareiškėjo tėvo tautybė yra (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu pateikdamas suklastotus savo ir / ar tėvo gimimo liudijimus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
10. Atsakovas išdėstė nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus bei nesutiko, kad prie bylos būtų pridėtas (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimas. Nurodė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo bei Departamento net neinformavo apie (duomenys neskelbtini) teisme vykstantį teisminį procesą dėl juridinio fakto nustatymo ir neteikė prašymo atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta (duomenys neskelbtini) teisme užvesta byla. Pareiškėjas pateikė iš automatizuotos dokumentų tvarkymo sistemos atspausdintą (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo kopiją, tačiau dokumento tikrumas nėra niekaip patvirtintas. Taip pat nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų įsiteisėjęs. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo pateiktas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas yra pripažintas Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) teismo išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo tėvas yra lietuvių kilmės asmuo, nustatymo, turėjo būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos, o ne užsienio teisme.
IV.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos naują įrodymą, pirma, dėl to, kad jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (teismo sprendimo autentiškumu nėra galimybės įsitikinti, nėra duomenų apie jo įsiteisėjimą ir t. t.). Antra, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tokios informacijos apie tėvo prašymą nustatyti juridinį faktą pareiškėjas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau. Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė 2022 m. vasario 8 d., su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi 2022 m. vasario 22 d., t. y. jau po to, kai pareiškėjo tėvas nurodo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) teismą (2022 m. sausio 31 d.). Tačiau skunde teismui šie argumentai nebuvo nurodyti, įrodymai apie kreipimąsi į (duomenys neskelbtini) teismą nebuvo pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-853-552/2022 pareiškėjui dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) teismą išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę pateikti atsakovui, iš naujo sprendžiančiam Leidimo, išduoto pareiškėjui, panaikinimo klausimą, bet kokius įrodymus, liečiančius jo tėvo tautybės nustatymą. Pareiškėjas visą laiką turėjo profesionalų atstovą. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme, dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad analogiškai užsieniečių procesinis elgesys vertinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4085-556/2021).
13. Apeliacinės instancijos teismas ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste vertino, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Leidimas gautas apgaulės būdu, t y. pareiškėjui pateikus dokumentus, kurių turinys prašymo išduoti Leidimą metu ir Leidimo panaikinimo metu neatitiko (duomenys neskelbtini) valstybinių registrų įrašų.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įvertina pareiškėjo skundžiamo Sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu. Todėl pareiškėjo argumentai apie vėliau įvykusias faktines aplinkybes yra nereikšmingi. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia dėl konkretaus Sprendimo panaikinti konkretų Leidimą teisėtumo ir pagrįstumo, o ne apskritai, ar pareiškėjas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, gali kreiptis dėl leidimo išdavimo. Apeliaciniame skunde, teikdamas argumentus, apie nuginčytą registro įrašą, pareiškėjas iš esmės sutinka, kad Leidimo išdavimo ir panaikinimo metu registro įrašai buvo apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvo tautybę. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro pateikti duomenys nėra teisingi, galimai neatskleidžiami visi duomenys, siekiama informaciją pateikti nepalankiai pareiškėjui, siekiant jo ekstradicijos, taip pat argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų.
V.
15. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
16. Pareiškėjas nurodo, kad jam tapo žinomos naujos aplinkybės – (duomenys neskelbtini) teismas sprendimu, kuris galutinai įsiteisėjo 2022 m. birželio 21 d., konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) registruose yra klaidų nurodant pareiškėjo tėvo tautybę ir kad jis yra lietuvis, o ne (duomenys neskelbtini). Tai neabejotinai patvirtina, kad oficialiuose dokumentuose, gautuose iš skirtingų šaltinių, informacijos neatitiktis yra atsiradusi ne dėl dokumentų klastojimo, todėl pareiškėjas Leidimą nuolat gyventi gavo teisėtai, jis atsakovo Sprendimu buvo panaikintas nepagrįstai. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) registruose esama klaidų apie pareiškėjo tėvo tautybę, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. (duomenys neskelbtini) teismo procesas dėl informacijos neatitikties apie tėvo tautybę buvo pradėtas 2022 m. sausio 31 d., dar iki atsakovo Sprendimo priėmimo, tačiau dėl prasidėjusio karo (duomenys neskelbtini) jis užtruko, dėl ko pareiškėjas įsiteisėjusį (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą gavo tik 2022 m. liepos 4 d. Tuo tarpu administracinė byla Nr. eA-2944-1047/2022 buvo išnagrinėta teismo posėdyje 2022 m. birželio 22 d.. Informacijos apie pareiškėjo tėvo tautybę nesutapimas oficialiuose dokumentuose iš esmės atliko lemiamą vaidmenį sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas neabejotinai patvirtina, kad oficialiuose dokumentuose, gautuose iš skirtingų šaltinių, informacijos neatitiktis atsiradusi ne dėl dokumentų klastojimo, o dėl objektyvių priežasčių, klaidingai nurodant pareiškėjo tėvo tautybę. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas žymiai keičia bylos faktinius duomenis, kurie lemia kitokią ginčo baigtį, nei ji nurodyta teismų procesiniuose sprendimuose. Akivaizdu, kad jei bylos nagrinėjimo metu teismai būtų žinoję ir turėję objektyvius duomenis, kad (duomenys neskelbtini) registruose yra klaidų nurodant pareiškėjo tėvo tautybę, jie būtų kitaip vertinę bylai reikšmingas aplinkybes ir būtų panaikinę atsakovo priimtą Sprendimą. Gautas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotus naujai paaiškėjusių aplinkybių reikalavimus, todėl sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą kaip įrodymą teikė apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti šį įrodymą, pateikdamas prašymo pridėti šį įrodymą prie bylos netenkinimo motyvus.
19. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymo argumentais, kad apie (duomenys neskelbtini) teisme nagrinėjamą bylą jam nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pareiškėjas galėjo informuoti pirmosios instancijos teismą, kad (duomenys neskelbtini) teisme vyksta teisminis procesas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau to sąmoningai nepadarė ir neprašė teismo atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos esminės bylos aplinkybės, yra nesąžiningi ir nepagrįsti. Be to, manytina, jog (duomenys neskelbtini) teismo išnagrinėta byla turėjo būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos, o ne užsienio teisme. Be to, (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas negalėtų būti pripažįstamas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog pareiškėjas (jo) tėvas yra lietuvių kilmės asmenys, juolab, kad į minėtą užsienio teisme išnagrinėtą bylą Lietuvos Respublika nebuvo įtraukta kaip suinteresuotas asmuo. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas nesudaro pagrindo ginčo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
20. Pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015 ir kt.). Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).
22. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, dar kartą ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui.
23. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje.
25. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės bylos išnagrinėjimui, t. y. jos turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).
26. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę vertina (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą, įsiteisėjusį 2022 m. birželio 21 d., kuriame (duomenys neskelbtini) teismas nustatė, kad pareiškėjo senelis yra lietuvis, o pareiškėjo tėvo gimimo akto įraše Nr. 38 nurodant jo tėvo (pareiškėjo senelio) tautybę buvo klaidingai nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, šios (duomenys neskelbtini) teismo nustatytos aplinkybės buvo nagrinėjant administracinę bylą ir priimant teismo sprendimą, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas žymiai keičia bylos faktinius duomenis, kurie savo ruožtu lemia kitokią ginčo baigtį.
27. Nustatyta, kad pareiškėjas nurodytą (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą teikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022, prašė pridėti prie bylos ir vertinti šio dokumento turinį, kuris, pareiškėjo teigimu, turi esminės reikšmės vertinant ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti teikiamą (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, kaip neatitinkantį įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas bylos dėl atsakovo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu disponavo informacija apie jo tėvo prašymą nustatyti juridinį faktą, kuris (duomenys neskelbtini) teismui buvo pateiktas 2022 m. sausio 31 d., todėl turėjo galimybę šią informaciją pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šios aplinkybės skunde nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-853-552/2022, pareiškėjui dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) teismą išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę pateikti atsakovui, iš naujo sprendžiančiam Leidimo, išduoto pareiškėjui, panaikinimo klausimą, bet kokius įrodymus, liečiančius jo tėvo tautybės nustatymą. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme, dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos.
28. Atsakant į pareiškėjo prašymo argumentą, kad esant (duomenys neskelbtini) teismo sprendimui ir jame nustatytam juridiniam faktui, bylos baigtis būtų kitokia, t. y. būtų panaikintas atsakovo Sprendimas, yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kurio byloje siekiama atnaujinti procesą, pateikti išaiškinimai, kad teismas įvertina skundžiamo Sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu, todėl pareiškėjo argumentai apie vėliau įvykusias faktines aplinkybes, t. y. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuriuo atsakovas neturėjo ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, yra nereikšmingi. Teismas sprendžia dėl konkretaus Sprendimo panaikinti konkretų Leidimą teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniame skunde, teikdamas argumentus apie nuginčytą registro įrašą, pareiškėjas iš esmės sutinka, kad Leidimo išdavimo ir panaikinimo metu registro įrašai buvo apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvo tautybę.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą įrodymą – (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą, konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas įrodymas (naujai paaiškėjusi aplinkybė) neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, kuriems esant yra nustatoma, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šią aplinkybę, galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia išvada darytina išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį ir įvertinus pareiškėjo nurodytą aplinkybę visų bylos aplinkybių kontekste.
30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022 (ABTĮ 162 str. 1 d.).
31. Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina, kad atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydamas jam pavestas funkcijas leidimų išdavimo srityje, turi teisę iš naujo spręsti Leidimo, išduoto pareiškėjui, panaikinimo klausimą ir priimti sprendimą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes ir teisės aktų normas. Pareiškėjas gi turi teisę pateikti atsakovui, iš naujo sprendžiančiam Leidimo, išduoto pareiškėjui, panaikinimo klausimą, bet kokius įrodymus, susijusius su jo tėvo tautybės nustatymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. (P. V.) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2944-1047/2022 pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.