- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-506-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00559-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. A.-Z.
- Ieškovas
- V. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. A.-Z. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei R. A.-Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašė nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti prigimtinę Z. pavardę, atsakovei – ikisantuokinę A. pavardę; nepilnametės dukros B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters B. Z. išlaikymui po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad vaiko lėšomis disponuos atsakovė; nustatyti prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra B. Z. tvarką; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra B. Z. tvarką: 1) kiekvieną savaitę tėvas per jam esančią išeiginę dieną pasiima dukrą su savimi iš jos gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir bendrauja su ja tris dienas iš eilės iki trečios bendravimo dienos 18.00 valandos, t. y. su dviem nakvynėmis, ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos; 2) 2020 m. gruodžio 26 d., t. y. antrąją Šv. Kalėdų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos; 3) 2021 m. balandžio 5 d., t. y. antrą Šv. Velykų dieną, tėvas pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina ją į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos; 4) tėvas, norėdamas pasiimti dukrą, informuoja dukters motiną prieš 24 valandas žinute, skambučiu ar elektroniniu laišku; 5) dukters ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su dukra gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito tėvo bendravimo laiko; 6) dukters motina privalo informuoti dukters tėvą apie dukters ligą, gulėjimą ligoninėje ir kitus atvejus, susijusius su jos sveikata.
3. Atsakovė teismo prašė išaiškinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties vykdymo tvarką šalyje galiojančiomis karantino sąlygomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta yra su motina, taip pat prašė išaiškinti, kokiu pagrindu teismas ją nustatė su tėvu, įpareigodamas pusę savaitės laiko gyventi su tėvu.
4. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00.00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24.00 val. Šiame nutarime įtvirtinta, jog minėtu laikotarpiu yra draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis (2.1.8.2.). Nuo 2020 m. vasario 19 d. atsakovė gyvena kartu su B. Z., o ieškovas gyvena kartu su savo motina D. Z., todėl mano, kad tai yra du atskiri namų ūkiai. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi įpareigoti bendrauti du skirtingi namų ūkiai, todėl neaišku, kaip, nepažeidžiant minėto Vyriausybės nutarimo, teismo nutartį vykdyti. Jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, neaišku, kokiu pagrindu teismas ją nustatė su tėvu, įpareigodamas pusę savaitės laiko gyventi su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi išaiškino Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties vykdymą: ieškovo ir nepilnametės dukros B. Z. bendravimui pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir B. Z. laikiną bendravimo tvarką karantino, nustatyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, metu netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 papunkčiu nustatytas draudimas. Atmetė atsakovės prašymą išaiškinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį dėl nepilnamečio vaiko B. Z. gyvenamosios vietos nustatymo.
6. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita ko, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas (1 punktas), nustatytas karantino režimas (2 punktas) bei karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24.00 val. (5 punktas). Minėto nutarimo 2.1.8.1. papunkčiu, įsigaliojusiu nuo 2020 m. gruodžio 16 d. (pakeitimas priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“) uždrausti daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, taip pat 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus (aktuali papunkčio redakcija). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje išaiškinta, jog: šeimos nariais yra laikomi santuoką arba partnerystę įregistravę asmenys, vaikai arba įvaikiai, taip pat sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai, tėvai arba įtėviai bei globėjai; nepaisant to, kad asmuo ir jo vaikai gyvena skyrium, jie yra laikomi šeima, o vaikai, net ir išsituokus tėvams – laikomi kiekvieno iš išsituokusių tėvų šeimos nariais; išsituokęs tėtis ar mama gali karantino metu susitikti su nepilnamečiu vaiku, kuris negyvena kartu, tokiu atveju nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų ir nepilnametis vaikas gali susitikti tiek su santuoką nutraukusiu tėčiu, tiek mama; atskirai gyvenančių tėvų bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra jų teisė ir pareiga, o bendrauti su abiem tėvais – yra nepilnamečio vaiko interesus atliepianti. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nenutraukta, šalys ir jų nepilnametė dukra B. Z. laikytini šeimos nariais, nepaisant to, jog ieškovas gyvena skyrium nuo atsakovės ir su pastarąja gyvenančios šalių nepilnametės dukros, taip pat į tai, kad ieškovo motina, remiantis aukščiau minėtu išaiškinimu, taip pat laikytina ieškovo šeimos nare, teismas atsakovei išaiškintino, kad šiuo atveju ieškovo ir B. Z. bendravimui pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir B. Z. laikiną bendravimo tvarką karantino metu netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčiu nustatytas draudimas.
7. Nurodė, jog teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nebuvo nustatyta nei šalių nepilnametės dukros B. Z. gyvenamoji vieta, nei laikina šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, šia nutartimi nuspręsta dėl laikinos ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos. Teismas konstatavo, kad nutarties motyvai dėl laikinos bendravimo tvarkos išdėstyti aiškiai, nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos išaiškinimas negali apimti teismo motyvų platesnio atskleidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – išaiškinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. vykdymą suderinamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“; išaiškinti, kokiu pagrindu teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, įpareigodamas pusę kiekvienos savaitės laiko su juo gyventi, jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nesutiktina su teismo argumentu, kad šalių santuoka nenutraukta, šalys ir jų nepilnametė dukra laikytini šeimos nariais nepaisant to, jog ieškovas gyvena skyrium nuo atsakovės ir su ja gyvenančios šalių nepilnametės dukros. Nesutinka, kad ieškovo motina, remiantis aukščiau minėtu išaiškinimu, taip pat laikytina ieškovo šeimos nare, kad šiuo atveju ieškovo ir dukters bendravimui pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir B. Z. laikiną bendravimo tvarką karantino metu netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčiu nustatytas draudimas. Viena šeima ar vienas namų ūkis – tai žmonės, kurie kartu gyvena nuolat. Atsakovė nuo 2020 m. vasario 19 d. gyvena kartu su B. Z., ieškovas gyvena kartu su savo motina D. Z.. Nors atsakovė su ieškovu dar nėra išsiskyrusi, tačiau faktiškai jie bendrai negyvena beveik metus laiko. Vien tai, jog skyrybų procesas užsitęsęs, nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovas su atsakove yra viena šeima. Be pagrindo buvo konstatuota, kad ir ieškovo motina D. Z. turi būti priskirta prie vienos šeimos, nors ji nei su atsakove, nei su nepilnamete B. Z. nėra gyvenusi bendrai.
8.2. Nėra įmanomas teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties vykdymas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriame įtvirtintas draudimas matytis dviem skirtingiems ūkiams.
8.3. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
4. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino savo priimtą nutartį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo.
5. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo aiškinimo paskirtis yra pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė teismo prašė išaiškinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties vykdymą, siejant jį su Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, taip pat išaiškinti, kokiu pagrindu teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, įpareigodamas pusę savaitės su juo gyventi, jei vaiko gyvenamoji vieta yra su motina.
7. Nors atsakovė prašo išaiškinti teismo nutarties dėl laikinos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos vykdymą, iš prašymo turinio matyti, jog faktiškai ji nurodo argumentus, kodėl, jos manymu, nustatyta tvarka yra netinkama. CPK normos nenumato galimybės pakeisti teismo procesinio sprendimo turinio išaiškinant tai, kas nebuvo numatyta teismo sprendimo/nutarties rezoliucinėje dalyje. Atsakovės prašyme išdėstytą poziciją iš esmės galima vertinti kaip nesutikimo su teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi argumentus, suformuluotus klausimų forma, tačiau atsakovė pasinaudojo savo procesine teise apskųsti šią nutartį apeliacine tvarka. Būtent tapačiu argumentu (dėl aiškinamos nutarties galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimui Nr. 1418) atsakovė grindė ir savo atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, 2021 m. kovo 9 d. nutartimi skundžiamą nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, pateiktu išaiškinimu, jog karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą. Šioje byloje kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui Vyriausybės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1364 buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, o Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime). Minimoje byloje kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kai šeiminiai santykiai turi būti palaikomi tarp skirtinguose namų ūkiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sąlygų nustatymas tampa visos šeimos, apimančios ne tik tėvą (motiną) ir vaiką, bet ir jų kitus šeimos narius, interesu. Tai reiškia, kad tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku negali pažeisti kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, neturėtų būti leidžiamas bendravimas su vaiku, kurio namų ūkyje yra koronavirusinės infekcijos atvejų, arba jei tėvo (motinos), siekiančio įgyvendinti pareigą bendrauti su vaiku, namų ūkyje yra nustatyta infekcija ar izoliuojasi kiti šeimos nariai. Net jei bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) galėtų nekelti grėsmės nei vaiko, nei tėvo (motinos) sveikatai, pirmiau nurodytos aplinkybės gali būti didinančios riziką tėvo (motinos) ir vaiko namų ūkiuose gyvenantiems asmenims užsikrėsti infekcija. Būtent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku karantino režimo sąlygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatą, bet ir apie kitus jų šeimos narius. Priešingu atveju gali kilti informacijos trūkumo problema, dėl kurios bent viena iš šalių gali būti nelinkusi sudaryti sąlygas palaikyti šeiminius ryšius su vaiku tiesiogiai bendraujant.
8. Šie argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, jog ieškovo ir šalių dukters bendravimui pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir dukters laikiną bendravimo tvarką karantino metu netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčiu nustatytas draudimas.
9. Vertindamas atskirojo skundo argumentą apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo atsisakymą išaiškinti teismo nutartį dėl įpareigojimo pusę savaitės laiko vaikui gyventi su tėvu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiama nutartimi nebuvo nustatyta nei šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, nei laikina šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, šia nutartimi buvo nuspręsta dėl laikinos ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarkos. Nutarties motyvai dėl laikinos bendravimo tvarkos yra išdėstyti aiškiai, jos išaiškinimas negali apimti teismo motyvų platesnio atskleidimo. Šiuo aspektu skundžiamos nutarties dalyje nėra neaiškių, nesuprantamai ar nevienareikšmiškai suformuluotų jos dalių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ją išaiškinti.
10. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo klausimą, tinkamai nustatė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.