- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-26-350/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28932-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- K. P.
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams bausme, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant K. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant K. P. per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 7 MGL (266 eurų) sumą.
Nukentėjusiojo G. P. ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam iš nuteistojo K. P. 840,76 eurų turtinei, 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 1500 eurų atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
1. K. P. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. birželio 11 d., apie 18.18 val., sodybos, esančios A. rajone K. seniūnijoje V. kaime, kieme, artimoje aplinkoje, kilusio tarpusavio konflikto metu, kastuvu vieną kartą smogė artimam giminaičiui - sūnui G. P. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį kirstine žaizda pakaušio kairėje, su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio lūžiais, galvos smegenų sumušimu su sumušimo / pakraujavimo židiniu dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje srityje, po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje - momeninėje srityje, kraujo išsiliejimu tarppusrutuliniame tarpe virš padangtės, galvos smegenų pabrinkimu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas skundžia Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti K. P. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
2.1 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo, dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, todėl naikintinas.
2.2 Nuteistasis viso proceso metu savo kaltę dėl nukentėjusiajam padarytų tyčinių sužalojimų neigė, neginčydamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo susiklostę konfliktiniai santykiai, kadangi G. P. palaiko motiną K. P. ir jo sutuoktinės skyrybų procese, dėl to nukentėjusiojo parodymai dėl jo sužalojimo aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad byloje įvykį mačiusių liudytojų nėra, turi būti vertintini kritiškai.
2.3 Pažymi, kad įvyko vieta baudžiamojoje byloje apžiūrėta nevisapusiškai, neobjektyviai fiksuojant visus įvykio vietos objektus ir aplinkybes, nepažymėtos įvykio vietoje buvusios plytos, į kurias krisdamas galva atsitrenkė nukentėjęs. Nukentėjusysis tik teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas teismo med. eksperto. Tokiu būdu ekspertinės išvados kelia abejones dėl galimybės vienkartiniu smūgiu kastuvu padaryti tokios apimties sužalojimus.
2.4 Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai suabsoliutina nukentėjusiojo provokuoto ir daryto pokalbio su K. P. garso įrašo reikšmę, nes įrašas darytas nukentėjusiajam apie tai nežinant, jo neinformavus, iš jo turinio matyti, jog nukentėjusysis primeta savo teikiamą versiją apie jo sužalojimą kastuvu, tvirtindamas K. P. šią aplinkybę kaip jo sužalojimo faktą. Todėl akivaizdi ir K. P. pykčio reakcija į nukentėjusiojo provokacinius klausimus. Įraše užfiksuoti supykusio K. P. žodžiai neįrodo jokio jo kaltės pripažinimo, o tik patvirtina labai blogų tarpusavio santykių pobūdį. Tuo tarpu visas K. P. elgesys po incidento rodo norą padėtį nukentėjusiajam, nes jis perima nukentėjusiojo telefoną ir nurodo bendrajam pagalbos centro operatoriui tikslų adresą dėl greitosios med. pagalbos atvykimo dėl sodybos suradimo.
Žemesnės instancijos teismas
2.5 Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam nebuvo jokio reikalo atvykti į apelianto K. P., su kuriuo jis konfliktuoja, sodybą, nukentėjęs pirmas užsimojo kastuvu prieš apeliantą, dėl ko pastarasis dešine ranka sulaikė į jį nukreiptą kastuvą ir juo stūmė nukentėjusįjį, ko pasėkoje galėjo tuo kastuvu kliūti į galvos sritį nukentėjusiajam, o nukentėjusiajam krentant ant žemės jis galvą galėjo susižaloti į ten gulėjusias plytas.
2.6 Vertinant K. P. nurodomas įvykio aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog jo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes, atsižvelgiant į jų tarpusavio konfliktinius santykius, amžiaus skirtumą, akivaizdu, jog K. P. buvo reali grėsmė ir pavojus būti sužalotam sūnaus šio atsivežtu ir užsimotu kastuvu, todėl apelianto veiksmai turi būti vertinami kaip gynybinė reakcija suponuojanti teisę į būtinąją gintį, kuri šalina baudžiamąją atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Nuteistasis K. P. nesutinka ir su jam priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei iš jo išieškomomis bylinėjimosi išlaidomis, skunde šių aplinkybių neargumentuoja.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo ir jo gynėjo skundą prokurorė prašo apeliacinio skundo netenkinti, nurodo, kad skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendimą priėmė įvertinęs įrodymų visumą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliantai ginčija nuteistojo kaltę, tvirtindami, kad K. P. nuteistas nepagrįstai, iš esmės remiantis tik neobjektyviais nukentėjusiojo parodymais ir jo neleistinai padarytu garso įrašu, nesant kitų objektyvių K. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentais nesutinka.
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų gali būti pripažinti įrodymais ir juos vertinti. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą ir baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir tuos, kuriuos apeliantai mini savo skunde, tinkamai įvertino jų visetą, todėl skundo teiginiai, kad apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
10. Nuteistasis K. P. viso proceso metu neneigė, kad jau iki aptariamo įvykio nesutarė su sūnumi G. P., o pastarajam nelauktai atvykus į sodybą tarp jų kilo ginčas, kurio metu G. P. pasiėmęs iš savo automobilio bagažinės ten buvusį kastuvą jį puolė, dėl ko jis gindamasis viena ranka sugriebė kastuvą, kita stūmė sūnų ir pastarasis nukrito aukštielninkas ant plytų krūvos prasiskeldamas galvą, t.y. tikina, kad K. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau nuteistojo ir jo gynėjo skunde dėstomos pozicijos apie tai, kad konfliktas buvo inicijuotas nukentėjusiojo, dėl ko K. P. turėjo pagrindą gintis, byloje esantys įrodymai nepatvirtina.
11. Nukentėjęs G. P., kuris taip pat neginčija savo konfliktinių santykių su tėvu, viso proceso metu nuosekliai teigė, kad atvykęs į savo sodybą, kurioje gyveno tėvas, norėjo aptvarkyti apleistą teritoriją, tačiau jį pamatęs tėvas įpyko, ėmė priekaištauti, vyti iš sodybos, paėmęs iš jo automobilio atidarytos bagažinės kastuvą juo grasino, o jam ( nukentėjusiajam) pasisukus eiti tolyn pajuto stiprų smūgį į galvos sritį, po kurio pasipylė kraujas, pasidarė silpna. Dėl patirto sužalojimo kvietė medikus ir kol jie atvyko, bendravimą su tėvu užfiksavo telefonu.
12. Netikėti tokiais nukentėjusiųjų parodymais apygardos teismas neturi jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.
13. Kad sužalojimus galvos srityje smogdamas kastuvu jam padarė tėvas, nukentėjusysis G. P. nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams D. Š., A. Č. bei medicinos darbuotojai R. J. ir ją atvežusiam greitosios pagalbos vairuotojui E. P., ką jie patvirtino apklausiami viso proceso metu, be kita ko nurodydami, kad matė G. P. padarytus sužalojimus galvos srityje.
14. Byloje esančiame ekspertizės akte G. P. nustatyta kirstinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, kairio momenkaulio bei smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimas ir pabrinkimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vieno tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu bukabriauniu daiktu į kairę galvos pusę ir mažai tikėtina, kad sužalojimas padarytas nukentėjusiajam nugriuvus (T. 2, b.l. 99-101), kas patvirtina G. P. nurodomas aplinkybes apie smūgio kastuvu jam sudavimą į galvos sritį.
15. Nors apeliantai skunde tikina, kad G. P. susižalojo krisdamas ir galva atsitrenkdamas į plytas, kurių policijos pareigūnai įvykio vietoje neužfiksavo, tačiau iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kuriuo buvo tikrinamos nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nei nukentėjusiojo griuvimo vietoje nei arti aplinkui jokių plytų, į kurias jis galėtų susižaloti krisdamas, nėra (1 T. b.l. 49-50, 21), todėl apeliantų teiginiai, kad G. P. susižalojo pats, griūdamas, atmetami kaip nepagrįsti, tuo labiau, kad kraujo dėmių užfiksuota ir ant iš įvykio vietos paimto kastuvo briaunos (1 T. b.l. 24-25, 98-106), o apylinkės teisme apklausiami pareigūnai nurodė, kad apžiūrint įvykio vietą nebuvo jokių nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų, kurių jie neužfiksavo.
16. Nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą veiką patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktas jo paties mobiliojo ryšio telefonu įvykio dieną darytas garso/vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jo pokalbis su nuteistuoju po smūgio kastuvu jam į galvą sudavimo, kurio metu į nukentėjusiojo klausimą, kodėl jam buvo trenkta, nuteistasis neneigdamas savo veiksmų atsakė, kad „dar per mažai davė“ ( 1 T. b.l. 118).
17. Apeliantai mano, kad remtis minimu garso/vaizdo įrašu teismas neturėjo pagrindo, nes apie tokio įrašo darymą K. P. informuotas nebuvo, nukentėjusysis pokalbį provokavo ir toks įrašas nelaikytinas leistinu įrodymu. Tačiau skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka, nes joks įstatymas nedraudžia privačiam asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis, o duomenys nepripažįstami įrodymais tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu.
18. Tuo tarpu BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
19. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs duomenų pateikimo aplinkybes ir įraše užfiksuotą informaciją patikrinęs kitais baudžiamojo proceso veiksmais (apklausęs nukentėjusį, liudytojus), padarė pagrįstą išvadą, kad įraše užfiksuota informacija betarpiškai susijusi su šioje byloje nustatinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos teisingam bylos išsprendimui (BPK 20 straipsnio 3 dalis), ir pagrįstai įrašą pripažino įrodymu, kurį vertino kitų įrodymų kontekste ir kurio turinys patvirtina, kad K. P. padarė jam inkriminuotą veiką.
20. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aukščiau paminėtų įrodymų, konstatuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad jo atžvilgiu buvo smurtauta ar ketinama tą daryti, kas patvirtintų, jog jis turėtų pagrindą gintis. Nukentėjęs parodė, kad į savo, o ne apelianto K. P. sodybą, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, ką patvirtina ir byloje esantis nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 T. b.l. 32-34), jis užvažiavo turėdamas domenų apie tėvo nemokamus mokesčius už elektrą, o pamatęs netvarkingą teritoriją nusprendė ją aptvarkyti, dėl ko tėvas supyko ir kilus ginčui trenkė G. P. kastuvu per galvą. Visi paminėti duomenys rodo, kad nukentėjusiojo veiksmai jokios realios ar tariamos grėsmės nuteistojo atžvilgiu nekėlė, todėl jam nebuvo priežasties nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą.
21. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuotina, kad nuteistasis smūgius nukentėjusiajam į galvą sudavė nesant jokių būtinosios ginties sąlygų, o žalos padarymas tokiomis aplinkybėmis laikomas tyčine nusikalstama veika. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir taip pat daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatų. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas K. P. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalie 3 punktą, nes jis smurtiniais veiksmais savo sūnui G. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
22. Kolegijos vertinimu, visos nustatytos aplinkybės patvirtina ir apelianto veiksmuose esant subjektyvųjį sudėties požymį – tiesioginę tyčią, nes jis suduodamas smūgį kastuvu nukentėjusiajam į galvos sritį suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.
23. Tokiu būdu teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įrodymų visetu pagrindė išvadas dėl K. P. kaltės, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai jį pripažino kaltu. Tuo tarpu apelianto K. P. versija, kad jis G. P. tyčinių smūgių nesudavė, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesta kaip nepagrįsta ir vertinta kaip pasirinkta gynybos taktika.
24. Apeliantai skunde ginčija ir nuteistajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, bei priteistas atstovavimo išlaidas, tačiau apeliaciniame skunde savo nesutikimo neargumentuoja ir konkrečių prašymų šiuo klausimu skunde neišsako.
25. Iš byloje esančio duomenų matyti, kad G. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos nurodydamas, kad po eismo įvykio jis kurį laiką buvo nedarbingas, gydydamasis negavo dalies darbo užmokesčio, turėjo važinėti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, medikus ir dėl to patyrė 840,76 eurų turtinę žalą, o patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 10 000 eurų sumai, nurodydamas, kad dėl patirtų sužalojimų jam teko ilgai gydytis, kęsti skausmą, dvasines kančias, emocinę depresiją, kurį laiką negalėjo užmigti be nuskausminamųjų, nuolat sapnuodavo patirtą įvykį.
26. Prie civilinio ieškinio nukentėjusysis pateikė duomenis apie jo 2017 m. liepos – spalio mėn. gautas išmokas ir kuro pirkimo kvitus, o byloje esantys medicininių dokumentų išrašai patvirtina ir tai, kad jis po įvykio buvo gydomas A. ligoninėje bei K. klinikose ( 1 T. b.l. 58, T. b.l. 6-10), todėl neabejotina, kad G. P. dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė išlaidų, kurios pagrįstos byloje pateiktais įrodymais ir kurios turi būti atlygintos, todėl skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo K. P. nukentėjusiajam G. P. visiškai pagrįstai priteista 840,76 eurų turtinei žalai atlyginti.
27. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis G. P. pateikdamas civilinį ieškinį nurodė, kad jam dėl sveikatos sutrikdymo buvo padaryta ir neturtinė žala, kurią jis įvertino 10000 eurų sumai.
28. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Be to, kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
29. Nagrinėjamos bylos kontekste neginčytina, kad K. P. naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo G. P. atžvilgiu, suduodamas kastuvu jam smūgį į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, padarė sužalojimus, pasireiškusius kairio momenkaulio bei smilkinkaulio lūžiais, galvos smegenų sumušimu ir pabrinkimu, kraujo išsiliejimus virš kietojo galvos smegenų dangalo, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Reikšdamas civilinį ieškinį nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų traumų jis kurį laiką buvo gydomas stacionare, kentė skausmą, negalėjo dirbti ir gyventi pilnavertiško gyvenimo, kurį gyveno iki tol. Po įvykio teko turėjo važinėti pas gydytojus ir ekspertus. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų išgyveno didelį skausmą, vartojo vaistus, lankėsi vyrų krizių centre, nes jį nuolat persekiojo mintys apie patirtą įvykį. Svarbu ir tai, kad sužalojimą be jokios aiškios dingsties jam padarė artimas asmuo – tėvas. Proceso metu jis prašė priteisti 10000 Eur jam padarytai neturtinei žalai atlyginti, tačiau apylinkės teismas pašomą sumą sumažino ir priteisė 3000 Eur. Kolegijos vertinimu, ši priteista suma yra adekvati ir proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams, išgyvenimams, nuteistojo materialinei padėčiai. Be to, tokia suma atitinka teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų dydį neturtinei žalai atlyginti. Jokių pagrįstų argumentų, dėl ko priteista suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina apeliantai ir nenurodė. Dėl nurodytų aplinkybių pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo nėra.
30. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė ( pvz. LAT nutartis Nr. 2K-374/2012).
31. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu iš kurio matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą procese advokatui L. M. 2018 m. sausio 8 d. sumokėjo 1500 eurų (T. 2, b. l. 75). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad gynėjas, atstovaudamas nukentėjusiojo interesus, į procesą įsijungė nuo 2017 m. spalio 19 d., dar ikiteisminio tyrimo metu ( 1 T. b.l. 42) ir atstovavo nukentėjusį tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusiojo jo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus viso proceso metu atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis dirba (ūkininkauja), gauna pajamas, apylinkės teismo sprendimą priteisti iš nuteistojo visas nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, laiko pagrįstu ir teisėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą atmesti.