Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės ir nuteistųjų T. K. ir B. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžio, kuriuo:

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014–07–09 epizodo nukentėjusiosios B. R. atžvilgiu) ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014–07–09 epizodo nukentėjusiosios B. R. atžvilgiu) ir jam skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014–11–02 epizodo nukentėjusiosios R. N. R. atžvilgiu) ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014–11–02 epizodo nukentėjusiosios R. N. R. atžvilgiu) ir jam skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014–11–27 epizodo nukentėjusiosios V. N. atžvilgiu) ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014–11–27 epizodo nukentėjusiosios V. N. atžvilgiu) ir jam skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 159 str. ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-02-28 nuosprendžiu, pakeistu 2013-05-27 Panevėžio apygardos teismo ir subendrintu 2013-08-26 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos bausmės dalį ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015–10–27.

T. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014–07–11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

T. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014–07–11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

T. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014–11–27 epizodo A. B. atžvilgiu), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014–07–09 epizodo nukentėjusiosios B. R. atžvilgiu) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams ir šešiems mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014–11–02 epizodo nukentėjusiosios R. N. R. atžvilgiu) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams ir šešiems mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014–11–27 epizodo nukentėjusiosios V. N. atžvilgiu) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams ir šešiems mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2014–07–11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams;Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2014–11–15 epizodo nukentėjusiosios S. A. atžvilgiu) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams;Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2014–11–22 epizodo nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams;Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl 2014–11–24 epizodo nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu) ir jai skirtas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką B. B. įskaitytas suėmimo laikas nuo 2014–11–27 iki 2015–10–27 ir nustatyta laikyti B. B. atlikusią dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015–10–27.

B. B. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2014–06–08 vagystės iš G. G.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

B. B. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2014–06–11 vagystės iš E. S.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

B. B. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014–11–27 epizodo A. B. atžvilgiu), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas organizatoriumi vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą, kartu su laisvėje esančia vykdytoja – B. B., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–07–09 20 val. 4 min., (duomenys neskelbtini) paskambino B. R. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė anūko drauge R. bei policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad R. sužalojo merginą ir kad R. nebūtų sulaikyta, reikalinga atlyginti žalą –1000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais anūko drauge R. ir policijos pareigūnu, tuo pat metu T. K. mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš B. R., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą 1000 litų sumą, po pinigų užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – B. R. priklausantį turtą – 1000 litų (289,6 eurų).

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas organizatoriumi vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą, kartu su laisvėje esančia vykdytoja – B. B., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant už iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–11–02 15 val. 01 min., (duomenys neskelbtini), paskambino R. N. R. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė vyriausiuoju policijos komisariato ikiteisminio tyrimo tyrėju S. bei drauge A. ir melagingai nurodė, kad A. lipdama laiptais užgriuvo ant mažametės mergaitės, ją sužalojo ir kad A. nebūtų keliama baudžiamoji byla mergaitės tėvams reikia atlyginti žalą, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais drauge A. ir policijos pareigūnu, tuo pat metu T. K. mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš R. N. R., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą turtą: 150 litų (43,44 eurai), 35 eurus, auksinį žiedą, kurio vertė 1000 litų (289,6 eurai), auksinį žiedą, kurio vertė 2000 litų (579,2 eurai), auksinį dantį, kurio vertė 800 litų (231,7 eurų), po turto užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – R. N. R. priklausantį turtą, kurio vertė – 4070 litų (1178,75 eurų).

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas organizatoriumi vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: laisvėje esančiais vykdytojais – B. B. ir P. G., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–11–27 13 val. 16 min., (duomenys neskelbtini) m. paskambino V. N. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu A. J. bei pussesere L. ir melagingai nurodė, kad L. (duomenys neskelbtini) ligoninėje lipdama laiptais sužalojo mergaitę ir kad sužalotos mergaitės tėvas reikalauja atlyginti žalą –1000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais pussesere L. ir policijos pareigūnu A. J., tuo pat metu T. K. mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. ir P. G. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš V. N., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. ir P. G. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą 1000 litų sumą, po pinigų užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus paskirstyti įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – V. N. priklausantį turtą – 1000 litų ( 289,6 eurų).

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2014–07–09 20 val. 04 min., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, būdamas organizatoriumi kartu laisvėje esančia vykdytoja – B. B.,– apgaule įgydamas B. R., gyvenančios (duomenys neskelbtini) turtą, šiai telefonu prisistatė policijos pareigūno vardu ir pasiūlęs išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužalotai merginai reikia atlyginti žalą, paprašęs sumokėti pinigus, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2014–11–02 15 val. 01 min., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, būdamas organizatoriumi kartu su laisvėje esančia vykdytoja – B. B.,– apgaule įgydamas R. N. R., gyvenančios (duomenys neskelbtini) turtą, šiai telefonu prisistatė policijos pareigūno vardu ir pasiūlęs išspręsti jos draugei Angelei kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužalotai mergaitei reikia atlyginti žalą, paprašęs sumokėti pinigus, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2014–11–27 13 val. 16 min., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, būdamas organizatoriumi, kartu su laisvėje esančiais vykdytojais – B. B. ir P. G., – apgaule įgydamas V. N., gyvenančios (duomenys neskelbtini) turtą, šiai telefonu prisistatė policijos pareigūno vardu ir pasiūlęs išspręsti jos pusseserei L. kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužalotai mergaitei reikia atlyginti žalą, paprašęs sumokėti pinigus, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis, laikotarpyje nuo 2014 m. liepos mėn. 9 d. iki 2014 m. lapkričio mėn. 27 d., įtikinėdamas ir prašydamas bei pažadėdamas atlygį už vykdomas nusikalstamas veikas, įtraukė nepilnametę B. B., gim. (duomenys neskelbtini), į nusikalstamų veikų – sukčiavimų darymą.

T. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas organizatoriumi vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: nenustatytais padėjėjais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bei laisvėje esančia vykdytoja – B. B. , turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–07–11 19 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), paskambino B. V. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė sūnumi R. bei policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad R. važiuodamas automobiliu perėjoje sužalojo mergaitę ir kad mergaitės tėvas R. nereikštų pretenzijų, reikalinga atlyginti žalą–1000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais sūnumi R. ir policijos pareigūnu, tuo pat metu nenustatytam padėjėjui mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš B. V., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą 1000 litų sumą, po pinigų užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą– B. V. priklausantį turtą – 1000 litų ( 289,6 eurų).

Šiaulių apylinkės teismas T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014–07–11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Be to, T. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014–07–11 19 val. 38 min., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, būdamas organizatoriumi kartu su nenustatytais organizuotos grupės nariais – padėjėju, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę bei laisvėje esančia vykdytoja – B. B. ,– apgaule įgydamas B. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini) turtą, šiai telefonu prisistatė policijos pareigūno vardu ir pasiūlęs išspręsti jos sūnui R. kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužalotai mergaitei reikia atlyginti žalą, paprašęs sumokėti pinigus, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

Šiaulių apylinkės teismas T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014–07–11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Be to, T. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas padėjėju, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: organizatore B. B. ir su nenustatytais padėjėjais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sudarė nusikaltimo įvykdymo planą, būtent: B. B. SMS žinute nurodžius T. K. savo senelio A. B. fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), adresą (duomenys neskelbtini) bei nurodžius jam paskambinti ir melagingai pranešti apie tai, kad ją sulaikė policijos pareigūnai ir kad ją paleistų reikia sumokėti pinigus bei surado kitą asmenį, kuris paims pinigus iš A. B., T. K. 2014–11–27 apie 13 val. paskambino A. B. į jo naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo neįvykdė, nes A. B. neatsiliepė į skambutį, tai yra, rengėsi apgaulės būdu užvaldyti svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus.

Šiaulių apylinkės teismas T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014–11–27 epizodo A. B. atžvilgiu) išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

B. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdama vykdytoju, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: T. K., kuris vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, T. K. 2014–07–09 20 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) paskambino B. R. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė anūko drauge R. bei policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad R. sužalojo merginą ir kad R. nebūtų sulaikyta, reikalinga atlyginti žalą–1000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais anūko drauge R. ir policijos pareigūnu, tuo pat metu T. K. mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš B. R., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą 1000 litų sumą, po pinigų užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą – B. R. priklausantį turtą – 1000 litų (289,6 eurų).

Be to, B. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama grupėje kartu su kitais grupės nariais turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, nenustatytas asmuo 2014–07–11 19 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), paskambino B. V. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė sūnumi R. bei policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad R. važiuodamas automobiliu perėjoje sužalojo mergaitę ir kad mergaitės tėvas R. nereikštų pretenzijų, reikalinga atlyginti žalą–1000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais sūnumi R. ir policijos pareigūnu, tuo pat metu nenustatytam padėjėjui mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš B. V., tuo pačiu metu, nenustatytam asmeniui tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti nenustatyto asmens apgaule išviliotą 1000 litų sumą, po pinigų užvaldymo nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą– B. V. priklausantį turtą – 1000 litų (289,6 eurų).

Be to, B. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdama vykdytoju, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: T. K., kuris vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą ir turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–11–02 15 val. 01 min., (duomenys neskelbtini), paskambino R. N. R. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė vyriausiuoju policijos komisariato ikiteisminio tyrimo tyrėju S. bei tariama drauge A. ir melagingai nurodė, kad A. lipdama laiptais užgriuvo ant mažametės mergaitės, ją sužalojo ir kad A. nebūtų keliama baudžiamoji byla mergaitės tėvams reikia atlyginti žalą, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais drauge A. ir policijos pareigūnu, tuo pat metu T. K. mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš R. N. R., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą turtą: 150 litų (43,44 eurai), 35 eurus, auksinį žiedą, kurio vertė 1000 litų (289,6 eurai), auksinį žiedą, kurio vertė 2000 litų (579,2 eurai), auksinį dantį, kurio vertė 800 litų (231,7 eurų), po pinigų užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą– R. N. R. priklausantį turtą, kurio vertė – 4070 litų (1178,75 eurų).

Be to, B. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama grupėje kartu su kitais grupės nariais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–11–15 13 val. 02 min., (duomenys neskelbtini), paskambino S. A. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė dukra ir vyriausiuoju chirurgu J. M. ir melagingai nurodė, kad dukra lipdama laiptais paslydo, užkliudė mažametę mergaitę ir griūdama ją sužalojo ir kad mergaitės operacija kainuos 15000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais dukra bei chirurgu, tuo pat metu nenustatytam padėjėjui mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš S. A., tuo pačiu metu, nenustatytam asmeniui tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti organizatoriaus apgaule išviliotą 10 000 litų sumą, po pinigų užvaldymo nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami grupe, apgaule įgijo svetimą – S. A. priklausantį turtą: 1700 litų, 2500 eurų (2992 eurų).

Be to, B. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama grupėje kartu su kitais grupės nariais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–11–22 12 val. 49 min., (duomenys neskelbtini) paskambino V. M. į jo naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė chirurgu M. ir melagingai nurodė, kad jo globėja eidama laiptais griuvo ant mažametės mergaitės ir ją sužalojo ir kad mergaitės operacijai reikalingi pinigai –16 000 litų, nukentėjusiajam bendraujant su tariamu chirurgu M., tuo pat metu nenustatytam padėjėjui mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš V. M., tuo pačiu metu, nenustatytam asmeniui tęsiant pokalbį su nukentėjusiuoju iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti nenustatyto asmenis apgaule išviliotą 2000 litų sumą, po pinigų užvaldymo organizatoriui mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami grupe, apgaule įgijo svetimą – V. M. priklausantį turtą – 2000 litų (579,2 eurų).

Be to, B. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama grupėje kartu su kitais grupės nariais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–11–24 16 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) m. paskambino M. K. į jo naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė anūku ir melagingai nurodė, kad jis paslydo ant laiptų, griūdamas sužalojo mergaitę ir kad mergaitės gydymui reikalingi pinigai –12 000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamu anūku, tuo pat metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam padėjėjui mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš M. K., tuo pačiu metu, nenustatytam asmeniui tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja, iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti nenustatyto asmens apgaule išviliotą 1000 litų sumą, po pinigų užvaldymo organizatoriui mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami grupe, apgaule įgijo svetimą – M. K. priklausantį turtą – 1000 litų (289,6 eurų).

Be to, B. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdama vykdytoju, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: T. K., kuris vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą ir padėjėju P. G., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–11–27 13 val. 16 min., (duomenys neskelbtini) paskambino V. N. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu A. J. bei pussesere L. ir melagingai nurodė, kad L. (duomenys neskelbtini) ligoninėje lipdama laiptais sužalojo mergaitę ir kad sužalotos mergaitės tėvas reikalauja atlyginti žalą–1000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais pussesere L. ir policijos pareigūnu A. J., tuo pat metu T. K. mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. ir P. G. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš V. N., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. ir P. G. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą 1000 litų sumą, po pinigų užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą– V. N. priklausantį turtą – 1000 litų (289,6 eurų);

Be to, B. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdama organizatoriumi, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: T. K. ir su kitais nenustatytais padėjėjais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sudarė nusikaltimo įvykdymo planą, būtent: B. B. SMS žinute nurodžius T. K. savo senelio A. B. fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), adresą (duomenys neskelbtini) bei nurodžius jam paskambinti ir melagingai pranešti apie tai, kad ją sulaikė policijos pareigūnai ir kad ją paleistų reikia sumokėti pinigus bei surado kitą asmenį, kuris paims pinigus iš A. B., T. K. 2014–11–27 apie 13 val. paskambino A. B. į jo naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo neįvykdė, nes A. B. neatsiliepė į skambutį, tai yra, rengėsi apgaulės būdu užvaldyti svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus.

Šiaulių apylinkės teismas B. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014–11–27 epizodo A. B. atžvilgiu), išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Be to, B. B. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2014–06–08, laikotarpyje nuo 16 val. iki 17 val. 30 min., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) m., pro neužrakintas duris įsibrovė į G. G. priklausantį butą ir iš čia slapta pagrobė G. G. priklausantį turtą: televizorių „Samsung“ 1000 litų (289,6 eurų) vertės, barzdaskutę „Philips“ 290 litų (83,99 eurų) vertės, viso pagrobė nukentėjusiajam G. G. priklausančio turto už 1290 litų (373,61 eurų).

Šiaulių apylinkės teismas B. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2014–06–08 vagystės iš G. G.) išteisino, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Be to, B. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2014–06–11 apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) m. prie ežero „(duomenys neskelbtini)“, netoli skulptūros „(duomenys neskelbtini)“, veikdama su A. G., kurio atžvilgiu 2014–10–17 yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, viešoje vietoje, atvirai pagrobė E. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 18260 Galaxy Core“ kurio vertė 202,73 eurai (700 litų).

Šiaulių apylinkės teismas B. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2014–06–11 vagystės iš E. S.), išteisino, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl T. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., B. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (du nusikalstamos veikos epizodai), jiems nepadarius nusikalstamų veikų, ir priimti naują nuosprendį:

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014-07­09 epizodo nukentėjusiosios B. R. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 metams;Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014-07-09 epizodo nukentėjusiosios B. R. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014-07-11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014-07-11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014-11-02 epizodo nukentėjusiosios R. N. R. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014-11-02 epizodo nukentėjusiosios R. N. R. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014-11-27 epizodo nukentėjusiosios V. N. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 289 str. (dėl 2014-11-27 epizodo nukentėjusiosios V. N. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014-11-27 epizodo A. B. atžvilgiu) ir skirti jam laisvės atėmimą 2 metams;Lietuvos Respublikos BK 159 str. ir skirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrinti paskirtą bausmę su 2013-02-28 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-05-27 Panevėžio apygardos teismo ir subendrintu 2013-08-26 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, pridedant prie nauju, nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (dėl 2014-07­09 epizodo nukentėjusiosios B. R. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 7 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2014-07-11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014-11-02 epizodo nukentėjusiosios R. N. R. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2014-11-15 epizodo nukentėjusiosios S. A. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 1 metams 11 mėnesių;Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2014-11-22 epizodo nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 2 metams;Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2014-11-24 epizodo nukentėjusiosios M. K. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui.Lietuvos Respublikos BK atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 2 metams ir 2 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (dėl 2014-11-27 epizodo A. B. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 2 metams ir 5 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2014-06-08 epizodo nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams;Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2014-06-11 epizodo nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu) ir skirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismo padarytos išvados, išteisinant T. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. ir 289 str. (dėl 2014-07-11 epizodo nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) neatitinka bylos aplinkybių ir jis išteisintas nepagrįstai. Prokurorės teigimu, teisiamojo posėdžio metu T. K. savo kaltės dėl šio epizodo nepripažino ir nurodė, kad 2014-07-11 buvo baudos izoliatoriuje, ten telefono neturėjo, nukentėjusiajai neskambino, 2014-07-10 išeidamas į baudos izoliatorių kitiems nuteistiesiems paliko B. B. numerį ir pasakė, kad jei reikės „kojų“, tegul skambina jai. Tačiau priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendžius teismas turi vertinti ne vien nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamųjų, kaltinamųjų parodymus teisiamojo posėdžio metu, bet ir visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisme ištirtą medžiagą.

Apeliantės teigimu, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų yra gauti raštai, kuriuose nurodoma, jog yra randami telefonai su panaikintais identifikaciniais numeriais bei kad yra pareigūnų randami ir paimami (tame tarpe ir baudos izoliatoriuje) mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis. Baudos izoliatorius įrengtas pataisos namų administracijos pirmo aukšto patalpose, o viršuje yra nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos gyvenamosios patalpos bei ilgalaikių pasimatymų kambariai. Pastarieji nuteistieji bendrauja su baudos izoliatoriuje nuobaudas atliekančiais nuteistaisiais bei perduoda vieni kitiems įvairius daiktus iš patalpos į patalpą nutiestų virvelių pagalba. Todėl, prokurorės nuomone, darytina išvada, kad mobilaus ryšio telefonas į drausmės izoliatorių buvo perduotas iš kitos patalpos arba buvo paslėptas drausmės izoliatoriaus kameroje ir jo įsinešti nereikėjo. Be to, prokurorės manymu, teismas nepagrįstai nesirėmė kaltinamosios B. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui), kad iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų jai dėl sukčiavimų skambino T. K., duodavo nurodymus, ką sakyti, nurodydavo adresus, kur reikia nuvykti, kam ir kur po to perduoti pinigus. Tik jau teisiamojo posėdžio metu įtariamoji B. B. pakeitė parodymus T. K. naudai ir nurodė, kad nežino, ar jai visą laiką skambino tas pats asmuo iš pataisos namų, kuris visada prisistatydavo „draugu“, o ji nežinodavo, kas tas draugas.

Prokurorės manymu, tokie T. K. ir B. B. parodymai vertinti kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės, o šiuo metu bausmę dar atliekantys liudytojai T. M. bei R. S. taip pat bando padėti T. K. išvengti atsakomybės. Be to, 2014-07-09 ir 2014-07-11 abiejų nukentėjusiųjų vardai „B.“, todėl mažai tikėtina, kad kiti nuteistieji skambindami būtų atsitiktinai paskambinę moteriai tokiu pat vardu B. B., abiem kartais nurodė tą pačią situaciją, o nukentėjusiajai skambinęs asmuo prisistatydavo policijos pareigūnu. Atsižvelgiant į T. K. parodymus, kad jis pagal galimai pagyvenusių asmenų vardus pasirinkdavo numerius ir skambindavo, prokurorės nuomone, darytina išvada, kad 2014-07-11 nukentėjusiajai B. V. skambino būtent T. K., kuris ir davė nurodymus B. B., o ši paėmė iš nukentėjusiosios pinigus.

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismo padarytos išvados, perkvalifikuojant B. B. veikas iš Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. į 182 str. 1 d. dėl B. V., S. A., V. M., M. K. turto užvaldymo apgaule, neatitinka bylos aplinkybių. Prokurorės nuomone, šios nusikalstamos veikos dėl 2014-07-11 B. V., 2014-11-15 S. A., 2014-11-22 V. M., 2014-11-24 M. K. turto užvaldymo apgaule, įvykdytos organizuotoje grupėje, todėl turi buti kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2d.

Apeliantės teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji veikė organizuota grupe, nes veikos organizacinis lygis buvo aukštesnis negu paprasto bendrininkavimo atvejyje. Visi veiksmai iki rezultato gavimo nebūtų galimi nesudarius nuoseklaus plano ir neturint tinkamo skaičiaus asmenų, galinčių tam tikrą plano dalį įgyvendinti. Kaltinamieji veikė organizuota grupe, nes kiekvienas iš jų turėjo savo užduotį, skirtingą vaidmenį. Nepaisant to, kad T. K. ir nenustatytiems asmenims teko ne tik organizatorių, bet ir vykdytojų vaidmuo. Atskirai, vienas be kito pagalbos, jie nebūtų sugebėję pasiekti bendro rezultato - apgaulės būdu gauti iš nukentėjusiųjų sutartą pinigų sumą. Tad jų veiksmus vienijo bendra tyčia, realizuojant bendrai suderintą nusikalstamų veikų planą. Tai, kad visi kaltinamieji veikė kartu, rodo kiekvieno iš jų atlikti konkretūs veiksmai. Kaltinamųjų veiksmus koordinavo ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyti asmenys net trijose įkalinimo įstaigose ((duomenys neskelbtini), Alytaus ir Marijampolės pataisos namuose), išankstinis susitarimas pasižymėjo nelaikinumu, nebuvo vienkartinio pobūdžio. Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Kiekvienas iš bendravykdytojų žinojo savo veiksmo reikšmę bendram nusikalstamam rezultatui pasiekti. Prokurorės nuomone, tai, kad trys veikos padarytos 2014-­11-15, 2014-11-22, 2014-11-24 dienomis, su nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, tai nereiškia, kad apie juos nieko nežinoma ir, kad nėra galimybių nustatyti jų indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamąja B. B., bei jų tyčios bendrumo. Iš bylos duomenų matyti, kad nenustatyti asmenys iš tiesų gali būti žinomi, tačiau pasinaudodami situacija stengiasi išlikti nežinomi. Iš surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių specifikos galima spręsti, kad tai yra asmuo, turintis baudžiamajai atsakomybei pakankamą amžių, sugeba suvokti ir valdyti savo veiksmus, veikė tyčia susitaręs su organizatoriumi, bei padėjo padaryti šiuos nusikaltimus. T. K. bei bausmę atliekantys asmenys skambino B. B., ją įkalbinėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje, davė nurodymus surasti kitus, kas sutiktų paimti pinigus. Paskutiniame epizode B. B. negalėjo eiti paimti pinigus, kadangi tame name gyveno jos senelis, todėl pinigus ėjo paimti P. G.. B. B. žinutėse buvo užfiksuota, kad „kojos“ bus E. J.. Tai rodo, kad ji nurodė ir kitus asmenis, kurie galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Buvo kelių asmenų susitarimas veikti bendrai ir kiekvienas bendrininkas suprato, jog kėsinasi į tą patį objektą, supranta bendrai daromos veikos sudėties požymius. Organizatorius T. K., kuris sukūrė organizuotą grupę, koordinavo jos veiklą ir parengė planą. Subjektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kaltinamieji suprato savo veiksmus ir norėjo taip veikti.

Prokurorė skunde teigia, kad T. K. buvo organizatorius dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, B. B., kad ir nepilnametė, buvo organizatorė apgaule užvaldyti A. B. turtą. Abiejų kaltinamųjų veikla buvo aktyvi, jie vadovavo nusikaltimo paruošimui. B. B. telefonu gyrėsi nenustatytam asmeniui, kad sugalvojo planą, kaip gauti pinigus, paskirstė vaidmenis ir nustatė tarpusavio ryšius. Nusikaltimas buvo išaiškintas 2014-11-27, o kiti sukčiavimai dalyvaujant B. B. buvo daromi nuo 2014 m. liepos mėnesio. Kaltinamieji keitė telefono korteles. Nustatyti tik paskutiniai B. B. bendravimai su T. K. telefonų numeriais: (duomenys neskelbtini) 2014-11-23 ir 2014-11-24 bendravo 61 kartą, o su kitu numeriu (duomenys neskelbtini) - 74 kartus. Šiuo numeriu paskutiniame epizode buvo duodami nurodymai, ką P. G. turi pasakyti ir kaip prisistatyti. Tai nebuvo vienkartinis atvejis, o nuolatinė veika. Buvo vaidmenų pasiskirstymas. Kalbėdama su numeriu (duomenys neskelbtini) B. B. sako „šiandien 4 brigados suko, mane su jais jungia „N.“, o su numeriu -„A. skambino. .. judi kur galas (numerio) (duomenys neskelbtini)“. B. B. telefoniniuose pokalbiuose buvo įvardinta „(duomenys neskelbtini) bobučių siaubas“ - tai reiškia, kad ji aktyviai veikė vykdydama nurodymus ir žinojo, kad dalyvauja organizuotoje grupėje.

Apeliantės nuomone, teismo padarytos išvados, išteisinant B. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl G. G. turto vagystės neatitinka bylos aplinkybių ir ji išteisinta nepagrįstai. Teismas rėmėsi tuo, kad B. B. neigia padariusi šią vagystę ir detaliai neanalizavo jos 2014-04-23 pokalbio su galimai V. D.. Iš pokalbio turinio matyti, kad pati B. B. pradeda kalbėti apie pagrobtą televizorių „telikas dar, nu plazma“. O kai vyras pasako „o tai pričiom tu, tai ką tu nešei jį“, B. B. atsako „nu tai tada, atsimeni“, vyras vėl sako „bet aš klausiu, tu nešei jį“. Prokurorė mano, kad teismas, analizuodamas pokalbį, padarė neteisingą išvadą, jog kalbėdama B. B. neigia savo kaltę. Pokalbio turinys, kalbančio asmens balso tonas leidžia daryti išvadą, kad kalbantis vyras kaip tik nurodo bei moko B. B., ką ši kalbėti.

Prokurorės teigimu, teismas nesirėmė įtariamosios B. B. naudojamo numerio (duomenys neskelbtini) 2014-06­08 išklotinių analize, iš kurių matyti, kad įvykio dieną ji su nukentėjusiuoju G. G. bendravo SMS žinutėmis nuo 11.34 val. ji yra celėje 171 - (duomenys neskelbtini), nuo 13.22 val. - celėje 165 -(duomenys neskelbtini), 13.26 val. celėje 833 - (duomenys neskelbtini), 13.48 val. celėje 166 - (duomenys neskelbtini). 16.28 val. B. B. skambino G. G. ir jų pokalbis 66 sek. Tuo metu B. B. dar buvo celėje 166 - (duomenys neskelbtini). Ji 16.56 val. skambina numeriui (duomenys neskelbtini) - būdama celėje 171 - (duomenys neskelbtini). Nuo 17.09 val. iki 17.14 val. B. B. skambino G. G. iki 17.15 val. 9 kartus. 17.14 val. ji jau buvo celėje 833 - (duomenys neskelbtini). Būdama celėje 166 - (duomenys neskelbtini) ji penkis kartus kviečia taksi. B. B. skambino numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė V. D., tačiau šis apklausiamas nurodė, kad nieko nežino. Be to, G. G. nurodė, kad pas jį į namus atvyko E. S., B. B., kurios pažadėjo jo palaukti, tačiau išėjo. E. S. nurodė, kad išeidama iš G. G. namų B. B. nurodė, kad ji išlydėjo kitą asmenį ir nebuvo grįžusi, tačiau tai paneigia telefonų išklotinės, t.y. iš (duomenys neskelbtini) g. ji grįžo į (duomenys neskelbtini) celę, kuri apima nukentėjusiojo G. G. gyvenamąjį adresą. Nuolat buvo skambinama nukentėjusiajam ir kviečiamas taksi. Tai įrodo, kad B. B. mėgino kontaktuoti su nukentėjusiuoju G. G., įsitikindama, kad šis negrįžtų, o tuo metu neteisėtai pateko į G. G. butą, iš kurio pagrobė televizorių. Teismas nevertino, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek G. G., tiek E. S. nurodė, kad daiktus galėjo pagrobti tik B. B., galimai su draugais, nes žinojo, kad G. G. butas neužrakintas ir pastarojo nėra namuose. Taigi, apeliantės manymu, byloje surinktų įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą teigti, kad B. B., 2014-06-08 įsibraudama į patalpą, pagrobė G. G. televizorių „Samsung“ ir barzdaskutę „Philips“, tai yra ji tai yra atliko veiksmus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismo padarytos išvados, išteisinant B. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl E. S. mobiliojo ryšio telefono vagystės neatitinka bylos aplinkybių ir ji išteisinta nepagrįstai. Teismas neanalizavo ir nesirėmė nukentėjusiosios E. S. ir A. G. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu visuma. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. patvirtino, jog jai su B. B. būnant prie (duomenys neskelbtini) ežero ši nuolat rašė kažkam SMS, pasakė, kad ateis draugas atneš dar gėrimų, tačiau atėjęs vaikinas vardu A. jokių gėrimų neatnešė, o netrukus paprašė jos telefono pasiskambinti. Kadangi ji nesutiko duoti, ją įkalbinėjo ir B. B.. Tik po B. B. įkalbinėjimų ji padavė telefoną A. Kol šis kalbėjo, B. B. nuėjo toliau, ir nebegrįžo, kai A. su jos telefonu pabėgo. Teisiamajame posėdyje A. G. patvirtino ikiteisminio metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, jog B. B. jam atsiuntė SMS žinutė, kad yra su drauge, iš kurios galima atimti telefoną. Byloje surinktų įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą teigti, kad B. B. 2014-06-11 kartu su A. G. atvirai pagrobė E. S. mobilaus ryšio telefoną, tai yra ji tai yra atliko veiksmus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliantė teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas, išteisindamas T. K. dėl rengimosi organizuotoje grupėje įvykdyti sukčiavimą iš A. B. nurodė, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o B. B. išteisino, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. T. K. teisiamajame posėdyje pripažino, kad SMS žinute B. B. jam atsiuntė savo senelio telefono numerį, vardą pavardę, nurodė, kad šis turi turėti pinigų, o juos galima išvilioti pasakant, kad jai kažkas atsitiko, tačiau T. K. neigia skambinęs A. B., nors jo 2014-11-27 pokalbiuose su B. B. užfiksuota, kad sako, jog pas šios senelį niekas neatsiliepia, o ne tai, kad jis nebandė skambinti. Nors nėra duomenų, kad T. K. iš savo naudojamo numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo bendravo su B. B., skambino A. B., tačiau pats T. K. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namuose naudojosi ir kitomis SIM kortelėmis, todėl jis A. B. galėjo skambinti iš kito numerio. Numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėse nėra užfiksuota, kad į šį numerį 2014-11-27 buvo skambinta iš mobilaus ryšio telefonų, tuo tarpu atlikus B. B. naudojamo numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę matyti, kad ji 2014-11-27 du kartus skambino savo seneliui: 11.50 val. išeinantis praleistas, 11.51 val. - išeinantis pokalbis 43 sek. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą, kuriame nurodoma, jog į „(duomenys neskelbtini)“ tinklą įeinantys skambučiai nėra apmokestinami, todėl nefiksuojami. Tačiau, ši aplinkybė, prokurorės nuomone, nepaneigia, jog T. K. į A. B. naudojamą numerį (duomenys neskelbtini) galėjo skambinti iš kito mobilaus telefono, o kaltės neigimas vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad B. B. ir T. K. rengėsi sukčiauti organizuotoje grupėje, nes buvo išankstinis susitarimas, vaidmenų pasidalinimas. Šios veikos organizatoriumi buvo B. B., todėl jos veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., o T. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad skiriant bausmę T. K., reikia atsižvelgti į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojami neigiamai, teistas 11 kartų, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, kad jis nelinkęs taisytis, išvadų nedaro iš ankstesnių teistumų. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarytos organizuotoje grupėje, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Skiriant bausmę B. B. reikia atsižvelgti, kad ji nusikaltimus padarė būdama neteista, pripažino kaltę iš dalies. Ji padėjo išsiaiškinti veikas ir dalį nusikaltime dalyvavusių asmenų. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė organizuotoje grupėje. Atsižvelgiant į tai, kad padaryti 8 sunkūs ir 2 apysunkiai nusikaltimai, B. B. skirtina už straipsnio sankcijos vidurkį mažesnė reali laisvės atėmimo bausmė, nes kitomis bausmėmis nebus galima pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo 2015-11-16 apeliaciniame skunde. Šiame prašyme prokurorė nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodant pagal kokius Lietuvos Respublikos BK straipsnius prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžio dalį dėl T. K. ir B. B., padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina, prašant panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl T. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 289 str., 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., B. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (du nusikalstamos veikos epizodai), 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., veikos perkvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (keturi nusikalstamos veikos epizodai).

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, jo padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti kuo švelnesnes bausmes.

Apeliaciniame skunde T. K. nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nebandė neigti, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu jis viską išsamiai ir nuosekliai paaiškino, kaip darydavo jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir su kokiais asmenimis. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo veikas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nors jis teismui paaiškino, kad jokių padėjėjų ar kitų asmenų dalyvavusių, padėjusių daryti nusikalstamas veikas nebuvo. Teigia, kad iš anksto su B. B. tartasi, jog konkrečią dieną bus daromos nusikalstamos veikos, nebuvo, nusikalstamos veikos buvo daromos neplanuotai, todėl jo nusikalstamos veikos kvalifikuotos neteisingai. Apeliantas nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, nori sukurti šeimą, kuo greičiau išeiti į laisvę, prižiūrėti sergančią mamą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji B. B. prašo pripažinti ją vykdytoja bendrininkų grupėje su T. K. ir perkvalifikuoti jos tris nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., paskirti jai mažesnes bausmes, už visas nusikalstamas veikas jai paskirtas bausmes subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir paskirti mažesnę galutinę bausmę bei į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką. Taip pat prašo taikyti jai Lietuvos Respublikos BK 92 str. ar 93 str. nuostatas ir atleisti ją nuo likusios bausmės arba bausmės vykdymą atidėti.

Apeliaciniame skunde B. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ją vykdytoja organizuotoje grupėje ir jos nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. B. B. teigimu, ji pripažįsta, kad tris nusikalstamas veikas ji įvykdė su T. K., veikdama bendrai iš anksto susitarus, todėl jos padarytos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip padarytos bendrininkų grupėje, o ne organizuotoje grupėje. Teigia, kad ji dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, žada padarytą žalą atlyginti.

Atsiliepimu į nuteistųjų T. K. ir B. B. apeliacinius skundus nukentėjusioji N. R. prašo nuteistųjų apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė V. Rudžianskienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų T. K. ir B. B. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis T. K. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo T. K. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji B. B. ir jos gynėjas advokatas prašė nuteistosios B. B. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistųjų T. K. ir B. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant T. K. ir B. B. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai T. K. ir B. B. pripažino kaltais ir nuteisė už jų atitinkamai padarytas ir jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes.

Tiek iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės, tiek iš nuteistųjų T. K. ir B. B. apeliacinių skundų matyti, kad prokurorė ir nuteistieji T. K. ir B. B. nesutinka su skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžio tik tam tikromis jiems aktualiomis dalimis – prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl T. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 289 str. (dėl 2014-07-11 įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu), dėl T. K. išteisinimo pagal 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (dėl rengimosi organizuotoje grupėje užvaldyti A. B. turtą), dėl B. B. išteisinimo pagal Lietuvos Republikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. G. ir E. S. turto vagystės) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. (dėl rengimosi organizuotoje grupėje užvaldyti A. B. turtą), ir dėl B. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų (dėl nukentėjusiųjų B. V., S. A., V. M., M. K. turto užvaldymo apgaule) perkvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nuteistieji T. K. ir B. B. nesutinka dėl jų veikas kvalifikuojančio požymio – veikimo organizuota grupe – inkriminavimo ir jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., manydami, kad jų veikos turėtų būti kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir kartu sumažintos jiems paskirtos bausmės. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), atsakant į kiekvieno apeliacinio skundo argumentus atskirai.

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo argumentų

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014). Vertindamas nagrinėjamos bylos įrodymus šio principo pirmosios instancijos teismas laikėsi.

Nagrinėjamoje byloje T. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. dėl to, kad jis, veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, būdamas organizatoriumi vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos narių veiklą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: nenustatytais padėjėjais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bei laisvėje esančia vykdytoja – B. B., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, o būtent: T. K. mobilaus ryšio telefonu nurodžius B. B. paimti apgaule išviliotus pinigus, juos sukursčius padaryti nusikalstamą veiką – sukčiavimą, žadant iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastariesiems sutikus, jis 2014–07–11 19 val. 38 min., (duomenys neskelbtini) m., paskambino B. V. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė sūnumi R. bei policijos pareigūnu ir melagingai nurodė, kad R. važiuodamas automobiliu perėjoje sužalojo mergaitę ir kad mergaitės tėvas R. nereikštų pretenzijų, reikalinga atlyginti žalą–1000 litų, nukentėjusiajai bendraujant su tariamais sūnumi R. ir policijos pareigūnu, tuo pat metu nenustatytam padėjėjui mobilaus ryšio telefonu duodant nurodymus B. B. vykti į (duomenys neskelbtini), bei išaiškinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. duomenis, kuriais turi prisistatyti bei pinigų paėmimo būdą iš B. V., tuo pačiu metu, T. K. tęsiant pokalbį su nukentėjusiąja iki kol B. B. nuvyko nurodytu adresu, tikslu paimti T. K. apgaule išviliotą 1000 litų sumą, po pinigų užvaldymo T. K. mobilaus ryšio telefonu davus B. B. kaip vykdytojui – padėjėjui nurodymus, ši paskirstė įgytą turtą, tokiu būdu, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą– B. V. priklausantį turtą – 1000 litų (289,6 eurų).

Be to, T. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. dėl to, kad jis 2014–07–11 19 val. 38 min., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, būdamas organizatoriumi kartu su nenustatytais organizuotos grupės nariais – padėjėju, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę bei laisvėje esančia vykdytoja – B. B. ,– apgaule įgydamas B. V. , gyvenančios (duomenys neskelbtini) turtą, šiai telefonu prisistatė policijos pareigūno vardu ir pasiūlęs išspręsti jos sūnui R. kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir neva sužalotai mergaitei reikia atlyginti žalą, paprašęs sumokėti pinigus, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

Prokurorė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl T. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 289 str. (dėl 2014-07-11 įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu). Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžio dalis dėl T. K. išteisinimo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 289 str. (dėl 2014-07-11 įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu), yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, pakankamai išanalizuoti T. K., nuteistosios B. B., nukentėjusiosios B. V., liudytojų T. M. ir R. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, rašytinė bylos medžiaga (tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštai ir kt.) ir, vadovaujantis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad T. K. dalyvavo darant jam inkriminuojamas veikas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, B. V. pinigus apgaule užvaldė B. B. ir nenustatytas asmuo.

Prokurorė nesutikdama su T. K. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 289 str. (dėl 2014-07-11 įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl T. K. nekaltumo padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Vien tai, kad šiuo atveju prokurorei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, nėra pagrindas teigti, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme T. K. neprisipažino dėl 2014-07-11 įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu ir nurodė, kad 2014-07-11 buvo baudos izoliatoriuje ir ten telefono neturėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje yra pateikti 2015–07–14 (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015–09–21 (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose patvirtinama, kad T. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2014-07-10 18.40 val. iki 2014-07-15 18.40 val. baudos izoliatoriuje atliko drausminę nuobaudą. Taip pat nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir kuriuo buvo skambinta nukentėjusiajai B. V., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kratų ir apžiūrų metu rastas nebuvo (5 t., 158 b. l., 6 t., 38 b. l.). Tačiau prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose yra randami telefonai su panaikintais identifikaciniais numeriais bei kad yra pareigūnų randami ir paimami (tame tarpe ir baudos izoliatoriuje) mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis. Be to, baudos izoliatorius įrengtas pataisos namų administracijos pirmo aukšto patalpose, o viršuje yra nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos gyvenamosios patalpos bei ilgalaikių pasimatymų kambariai. Pastarieji nuteistieji bendrauja su baudos izoliatoriuje nuobaudas atliekančiais nuteistaisiais bei perduoda vieni kitiems įvairius daiktus iš patalpos į patalpą nutiestų virvelių pagalba. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, prokurorė daro išvadą, kad mobilaus ryšio telefonas į drausmės izoliatorių buvo perduotas iš kitos patalpos arba buvo paslėptas drausmės izoliatoriaus kameroje ir jo T. K. įsinešti nereikėjo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios prokurorės išvados apie tai, kad T. K., baudos izoliatoriuje atlikdamas drausminę nuobaudą, su savimi galėjo turėti telefoną, iš kurio 2014-07-11 buvo skambinta nukentėjusiajai B. V., grįstos iš esmės tik prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais, o visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad T. K. dalyvavo darant Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 289 str. (dėl 2014-07-11 įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) numatytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos nuomone, prokurorės apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti T. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 289 str. (dėl 2014-07-11 įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu) teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl T. K. kaltės klausimo priešingas išvadas negu tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje gali būti priimamas tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylą nelieka pagrįstų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų ir kitų teisiamojo posėdžio metu ištirtų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad būtent T. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas T. K. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas ir pagrįstai išteisino jį pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 289 str. (dėl 2014-07-11 įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios B. V. atžvilgiu), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar jį keisti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. K. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 21 str. 1 d. 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., o B. B. – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 182 str. 2 d. dėl rengimosi organizuotoje grupėje užvaldyti A. B. turtą. Šiame epizode T. K. ir B. B. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, T. K., būdamas padėjėju, B. B. būdama organizatore, kartu su kitais organizuotos grupės nariais: su nenustatytais padėjėjais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, sudarė nusikaltimo įvykdymo planą, būtent: B. B. SMS žinute nurodžius T. K. savo senelio A. B. fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), adresą (duomenys neskelbtini) bei nurodžius jam paskambinti ir melagingai pranešti apie tai, kad ją sulaikė policijos pareigūnai ir kad ją paleistų reikia sumokėti pinigus bei surado kitą asmenį, kuris paims pinigus iš A. B., T. K. 2014–11–27 apie 13 val. paskambino A. B. į jo naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo neįvykdė, nes A. B. neatsiliepė į skambutį, tai yra, rengėsi apgaulės būdu užvaldyti svetimą A. B. priklausantį turtą – pinigus.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad rengimosi būdai dažniausiai yra atliekami aktyviais veiksmais, neveikimu galima nebent sudaryti nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygas. Asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti sukčiavimą kyla tik tuo atveju, jeigu padaromos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytos veikos. Rengimasis atribojamas nuo pasikėsinimo padaryti sukčiavimą pagal tai, ar kaltininkas pradėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 182 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius požymius.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, išsamiai ištyręs T. K. ir B. B., liudytojo A. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, 2015–03–16 Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos pirmojo skyriaus tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) LT 2015–09–25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, taip pat B. B. pokalbius telefonu 2014–11–27, nustatė, kad 2014–11–27 B. B. telefonu kalbėjosi su nežinomu asmeniu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su T. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) apie galimą jos senelio A. B. pinigų užvaldymą apgaule, ji SMS žinute nusiuntė T. K. A. B. duomenis – telefono numerį ir gyvenamosios vietos adresą, ir vėl paskambino T. K. suderinti veiksmų planą, tačiau remiantis pokalbių tarp B. B. ir T. K. turiniu, negalima daryti neginčytinos išvados, kad T. K. sutiko vykdyti B. B. pasiūlytą nusikalstamą veiką, jis, parašęs B. B. SMS žinutę, kad jos nurodytu A. B. telefono numeriu niekas neatsiliepia, netrukus paskambino B. B., kad ji ruoštųsi važiuoti užvaldyti nukentėjusiosios V. N. pinigų. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme T. K. parodė, kad B. B. jam siūlė pamėginti apgauti jos senelį, tačiau to daryti jis nenorėjo, todėl, norėdamas, kad ji nuo jo atstotų, jai pamelavo, kad jis skambino jos seneliui, tačiau niekas neatsiliepė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šią T. K. versiją.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. organizuota grupė – tai bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas anksčiau minėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apgaulės būdu užvaldyti A. B. priklausantį turtą – pinigus nebuvo rengtasi organizuotoje grupėje. B. B. nors ir įkalbinėjo T. K. apgaule užvaldyti A. B. priklausančius pinigus, tačiau T. K. nepritarė tokiam B. B. sumanymui, todėl negalima daryti neginčytinos išvados, kad tarp B. B. ir T. K. buvo išankstinis susitarimas (vienas iš organizuotos grupės požymių). T. K. nesiėmus aktyvių veiksmų, t.y. neskambinus A. B., šie B. B. ketinimai nebuvo pradėti įgyvendinti konkrečiais aktyviais veiksmais, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 21 str. nuostatos. Be to, kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi padaryti sukčiavimą kyla tik tuo atveju, jeigu padaromos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytos veikos, todėl net ir sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. B. rengėsi sukčiauti, tačiau ne organizuotoje grupėje, o pavieniui arba bendrininkaujant nenustatyta bendrininkavimo forma su nežinomu asmeniu, kadangi nėra nustatyta, kas be B. B. rengėsi dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje, taip pat nenustatyta, kad B. B. būtų norėjusi apgaulės būdu pavogti iš senelio didelės vertės turtą, įgyti didelės vertės turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengti didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikinti, už rengimąsi padaryti nesunkių nusikaltimų kategorijai priskirtiną veiką (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.) nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., o B. B. – pagal 21 str. 1 d. 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar jį keisti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad T. K. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namuose naudojosi ir kitomis SIM kortelėmis, todėl jis A. B. galėjo skambinti ne iš savo naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo bendravo su B. B., o iš kito mobilaus telefono numerio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šių prokurorės apeliacinio skundų argumentų nepagrindžia teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nesutinka su B. B. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. G. ir E. S. turto vagystės).

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, B. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2014–06–08, laikotarpyje nuo 16 val. iki 17 val. 30 min., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) m., pro neužrakintas duris įsibrovė į G. G. priklausantį butą ir iš čia slapta pagrobė G. G. priklausantį turtą. Be to, B. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2014–06–11 apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) m. prie ežero „(duomenys neskelbtini)“, netoli skulptūros „(duomenys neskelbtini)“, veikdama su A. G., kurio atžvilgiu 2014–10–17 yra priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, viešoje vietoje, atvirai pagrobė E. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl B. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. G. ir E. S. turto vagystės) yra pagrįsta ir teisėta, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą, šie faktiniai duomenys, priešingai nei skunde teigia prokurorė, buvo tinkamai teisiškai įvertinti.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ištiesinamąjį nuosprendį, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, išsamiai išanalizavo ir visete su kitais įrodymais įvertino B. B., nukentėjusiųjų G. G. ir E. S. parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojų E. S. ir V. D. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. G. parodymus teisiamojo posėdžio metu, rašytinę bylos medžiagą – B. B. pokalbiuose telefonu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, tarnybiniuose pranešimuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime, parodymų patikrinimo vietoje protokole, daiktų apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą ir, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja, visuma, pagrįstai konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nepatvirtina, jog B. B. dalyvavo pagrobiant G. G. ir E. S. priklausantį turtą.

Vertinant anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad B. B. pagrįstai pirmosios instancijos teismo išteisinta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nors prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas B. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. G. ir E. S. turto vagystės), neteisingai įvertino įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nes byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent B. B. padarė nukentėjusiesiems priklausančio turto vagystes, teisėjų kolegija tai vertina kaip prielaidas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje esančių įrodymų akivaizdžiai nepakanka padaryti pagrįstoms išvadoms, kad B. B. dalyvavo padarant jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei teismų praktikos nuostata, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: Nr.2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.) laikytina, kad byloje išnaudojus visas galimybes ir nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad B. B. atliko minėtas jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamosios naudai aiškino abejones dėl nusikalstamų veikų ir padarė teisingas išvadas, jog neįrodyta, kad B. B. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžio dalis dėl B. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl G. G. ir E. S. turto vagystės) yra pagrįsta ir teisėta, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas B. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., savo išvadas motyvuotai pagrindė išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, todėl naikinti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį B. B. atžvilgiu prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos pagrindu. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus, konstatuotina, kad prokurorei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.

Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas B. B. padarytas veikas dėl B. V., S. A., V. M., M. K. turto užvaldymo apgaule nepagrįstai perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nes jos įvykdytos organizuotoje grupėje ir turi buti kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. Taigi prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pašalino veiką kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį.

Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (ar nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Be to, organizuotoje grupėje visi jos nariai gali atlikti vykdytojo funkcijas, tačiau yra pasiskirstę užduotis. Taip pat gali būti keli organizatoriai ir (ar) atskiruose to paties nusikaltimo epizoduose ar darant kitus nusikaltimus tam pačiam dalyviui tenka skirtingi vaidmenys. Visais atvejais jie realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą ir tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ar priklausą jai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaro I dalis, psl. 166-167, kasacinė byla Nr. 2K-7-45/2007).

Nagrinėjamu atveju B. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nuteista už tai, kad veikdama grupėje kartu su kitais nenustatytais grupės nariais, apgaule įgijo svetimą B. V., S. A., V. M., M. K. priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš B. B. kaltinimo pašalino veikas kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti tik tokią išvadą, kad B. B. su jai skambinusiais nenustatytais asmenimis, kurie nurodydavo jai nuvykti tam tikru adresu ir paimti apgaule išviliotus pinigus, veikė sutartinai, jie kartu siekė bendro rezultato – apgaule užvaldyti svetimą turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kad B. B. ir nenustatytų asmenų grupė buvo pastovi, susaistyta tvirtais besitęsiančiais ilgalaikiais ir intensyviais ryšiais ir kad B. B. ir nenustatyti asmenys suprato, jog sukūrė organizuotą grupę ir jai priklauso. Be to, byloje taip pat nėra nustatyta, kad nuteistieji nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti veikus organizuota grupe.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje tarp B. B. ir nenustatytų asmenų nenustatyta organizuotos grupės požymių, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. pašalino veikas kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį ir B. B. padarytas veikas dėl B. V., S. A., V. M., M. K. turto užvaldymo apgaule pagrįstai perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir B. B. padarytas veikas dėl B. V., S. A., V. M., M. K. turto užvaldymo apgaule kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Prokurorė apeliaciniu skundu, nenurodydama jokių savo prašymą pagrindžiančių argumentų ir motyvų, nepagrįstai prašo, be kita ko, T. K. ir B. B. nuteisti už nusikalstamas veikas, už kurias jie jau yra nuteisti pirmosios instancijos nuosprendžiu. Tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, nenustatė, kad nuteistiesiems T. K. ir B. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už jų padarytas nusikalstamas veikas yra neteisingos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai T. K. ir B. B. už jų padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra mažesni nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 289 str., 159 str. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl nuteistųjų T. K. ir B. B. apeliacinių skundų argumentų

Nuteistieji T. K. ir B. B. apeliaciniuose skunduose neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje ir jų veiksmų kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., inkriminuojant šį sukčiavimą kvalifikuojantį požymį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio T. K. ir B. B. nuteisti už trijų nusikalstamų veikų – kvalifikuoto sukčiavimo – padarymą. Apeliantai neneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad tris nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, jie padarė kartu, tačiau ginčija pačią bendrininkavimo formą, nesutinka dėl jų veikas kvalifikuojančio požymio – veikimo organizuota grupe – inkriminavimo.

Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Byloje nustatyta, kad T. K. skambindavo nukentėjusiesiems, panaudodamas apgaulę įtikindavo juos, kad jų artimieji padarė atitinkamus teisės pažeidimus ar žalą kitiems asmenims, kurią reikia atlyginti, norint išvengti dar didesnių nemalonumų, o nukentėjusieji, būdami suklaidinti, savanoriškai perduodavo savo turtą pas juos atvykusiam asmeniui – B. B.. T. K. ne tik suklaidindavo nukentėjusiuosius, bet ir duodavo nusikalstamos veikos vykdytojai – B. B. nurodymus, kokiu adresu vykti ir iš ko paimti pinigus, koordinuodavo pinigų paėmimą bei perdavimą kitiems bendrininkams. Taigi asmenų grupę sudarė daugiau nei du asmenys, grupės tikslas – apgaule įgyti asmenų turtą, yra aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas – be koordinuojančių T. K. veiksmų objektyviai nebūtų galimybės įvykdyti sukčiavimo nusikaltimus pasirinktu būdu, nes jis atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Taigi, atlikdami skirtingus vaidmenis, siekdami bendro tikslo, nuteistieji neabejotinai suvokė dalyvaujantys organizuotoje grupėje, nes tikslų (apgaule užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą) šiuo atveju buvo galima pasiekti tik bendromis pastangomis veikiant tikslingai bei organizuotai. T. K. ir B. B. kartu dalyvavo padarant tris nusikaltimus, tai atitinka Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. sąlygą – susitarimą daryti kelis nusikaltimus. Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis T. K. organizavo ir koordinavo nusikalstamos veikos įvykdymą, o nuteistoji B. B. atliko nusikalstamos veikos vykdytojos vaidmenį, t. y. yra nustatyti visi Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. nurodyti organizuotos grupės požymiai. Taigi nuteistiesiems T. K. ir B. B. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytas sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – veikimas organizuota grupe – inkriminuotas pagrįstai.

Įvertinus objektyvių ir subjektyvių požymių, apibūdinančių asmenų grupę, kurioje veikė T. K. ir B. B., visumą, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. K. ir B. B. įvykdyti sukčiavimo atvejai B. R., R. N. R., V. N. atžvilgiu kvalifikuotini pagal Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnį – Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., kaip sukčiavimai, dalyvaujant organizuotoje grupėje, ir apeliantų prašymas pakeisti tų veikų kvalifikavimą (BK 182 str. 1 d.) yra nepagrįstas.

Apeliaciniais skundais nuteistieji T. K. ir B. B. prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Nagrinėjamu atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos BK 80 str. numatytus nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumus bei į Lietuvos Respublikos BK 91 str. bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju paskirdamas nuteistiesiems T. K. ir B. B. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 91 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistiesiems T. K. ir B. B. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – T. K. ir B. B. padarė tris sunkių ir keturias nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į T. K. ir B. B. asmenybes – T. K. teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nevedęs, nedirbantis, B. B. neteista, 2013 m. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nusikaltimus padarė būdama nepilnametė, netekėjusi, nuolat bėga iš socializacijos centro. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai T. K. ir B. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantams už jų padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei atitinkamų Lietuvos Respublikos BK straipsnių (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 289 str., 159 str., ) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi teigti, kad nuteistiesiems T. K. ir B. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės yra per giežtos nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, nori sukurti šeimą, kuo greičiau išeiti į laisvę, prižiūrėti sergančią mamą, o B. B. nurodo, kad ji dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, žada padarytą žalą atlyginti. Pažymėtina, kad šios nuteistųjų nurodytos aplinkybės nuteistuosius apibūdina teigiamai, tačiau nemenkina jų kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jų baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jiems paskirtų bausmių pagrįstumo.

Nuteistoji B. B. apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti jai Lietuvos Respublikos BK 92 str. ar 93 str. nuostatas ir atleisti ją nuo likusios bausmės arba bausmės vykdymą atidėti.

Lietuvos Respublikos BK 93 str. numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistajai B. B. jau buvo taikytas šis jos teisinę padėtį lengvinantis institutas – 2013 m. ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tačiau tai B. B. teigiamo poveikio nepadarė – ji toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus B. B. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant B. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas, skirdamas bausmes nuteistiesiems T. K. ir B. B. nepažeidė bausmės skyrimo taisyklių, atsižvelgė į jų padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, kurios nėra per griežtos, yra tinkamai individualizuotos, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės ir nuteistųjų T. K. ir B. B. apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės ir nuteistųjų T. K. ir B. B. apeliacinius skundus atmesti.