Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovams T. L., M. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., jo atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nebaustam administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2015-08-10 su R. K. sudarė darbo sutartį, kurioje nurodė, kad šis pradeda dirbti 2015-08-12. 2015-08-15 R. K. S. P. nurodymu išvyko į darbo vietą Belgijoje. 2015-08-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinis skyrius buvo informuotas apie R. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2015-08-15, tačiau 2015-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu prašymu šie duomenys buvo pašalinti, todėl duomenų apie R. K. socialinį draudimą nėra. S. P. leido dirbti R. K. apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV. Taip S. P. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio l dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. teisme savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad su R. K. sudarė darbo sutartį 2015-08-10. Pagal darbo sutartį šis turėjo pradėti dirbti 2015-08-12. 2015-08-11 R. K. susisiekė su juo telefonu norėdamas pranešti, kad dėl asmeninių priežasčių – automobilio gedimo negalės išvykti darbo sutartyje nurodytą dieną, o galės tik rugpjūčio 15 d. 2015-08-14 Sodrą informavo apie R. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2015-08-15. Atvykęs į darbo vietą Belgijoje, R. K. pranešė, kad jam skirtas automobilis yra netvarkingas, tai yra nešvarus, todėl jis atsisako dirbti. Patikrinti tų aplinkybių fiziškai negalėjo, todėl jam pasiūlė už papildomą atlygį susitvarkyti pačiam arba nuvaryti automobilį į plovyklą už įmonės lėšas. Tačiau R. K. nepradėjo dirbti, išvyko namo. R. K., kaip mini skunde, kad automobilis techniškai netvarkingas, jam nieko nesakė. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, todėl jis buvo techniškai tvarkingas. Pirmadienį (2015-08-17) jis įmonės buhalterei pranešė, kad R. K. dirbti nepradėjo, todėl reikia nutraukti su juo darbo sutartį. Buhalterė, matyt, neįsigilinusi į situaciją ar nesupratusi, ką šis pasakė, kadangi yra rusakalbė, išsiuntė pranešimą Sodrai, kad pašalintų sistemoje pranešimą apie asmens įdarbinimą.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2015-08-10 jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią turėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Pagal darbo sutartį jis turėjo pradėti dirbti 2015-08-12. Tačiau tą datą realiai negalėjo pradėti dirbti, nes įmonė laiku neužsakė autobusiuko vykti į Belgiją, kur stovėjo krovininis automobilis, su kuriuo jis turėjo pradėti dirbti. Tik šeštadienį (2015-08-15) jis išvyko į Belgiją, o sekmadienį (2015-08-16) atvykęs į darbo vietą, įlipęs į transporto priemonę, įstatė vairuotojo kortelę. Apsižiūrėjęs aplink, patyrė šoką, kadangi automobilio vidus buvo labai netvarkingas. Bandė pavažiuoti su automobiliu apie kelis šimtus metrų. Tačiau paskambino direktoriui ir pranešė, kad jis negali pradėti dirbti, kadangi automobilis buvo ne tik nešvarus, bet ir techniškai netvarkingas: neveikė kairės pusės vairuotojo stiklas, buvo sudaužytas kairės pusės žibintas, kuris buvo suklijuotas lipnia juosta, neveikė kondicionierius, sulaužytas gultas. Direktorius jam pasiūlė susitvarkyti automobilį pačiam ir už tai sumokėti papildomą užmokestį arba vykti į plovyklą ir automobilį išsivalyti įmonės lėšomis. Jis nesutiko, kadangi automobilis buvo labai netvarkingas. Tada pasiskambino savo sūnui ir paprašė užsakyti jam autobusiuką, su kuriuo galėtų grįžti namo. Grįžęs po paros laiko į Lietuvą, bandė susisiekti su direktoriumi, kad jis atlygintų jam kelionės išlaidas, nes jis savo lėšomis grįžo iš Belgijos. Tačiau jam buvo pranešta, kad kelionės išlaidų neatlygins, kadangi jam nepradėjus dirbti, įmonė patyrė nemažai nuostolių. Jo kelionės išlaidos sudarė po 100 Eur į abi puses. Nuvykus į Sodrą, paaiškėjo, kad apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta, dėl to kreipėsi į darbo inspekciją. Jis buvo pasiruošęs pradėti dirbti 2015-08-12, bet negalėjo nuvykti į darbo vietą ne dėl savo kaltės. Vadybininkas jam pasakė, kad bus pranešta, kada bus užsakytas autobusiukas ir reikės vykti į darbo vietą prie automobilio. Jo asmeninis automobilis iš tikrųjų buvo sugedęs, kai jis pasirašė darbo sutartį, bet tai neturėjo įtakos jo galėjimui pradėti dirbti darbo sutartyje numatytą dieną. 2015-08-12 jis pats buvo atvykęs į įmonės ofisą (duomenys neskelbtini). Jei autobusiukas būtų buvęs užsakytas, jis būtų galėjęs pradėti dirbti.

Liudytojas T. S. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. Tikslių datų neatsimena. Žino apie tiriamas aplinkybes tai, jog su R. K. buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau jis sutartą dieną neišvyko į darbą. Dieną prieš pranešė, kad negali atvykti, kadangi sugedo jo asmeninis automobilis. Praėjus kelioms dienoms, R. K. pranešė, kad jau gali pradėti dirbti, todėl penktadienį pranešė buhalterei, kad ji informuotų Sodrą dėl asmens įdarbinimo. R. K. turėjo pradėti dirbti sekmadienį. Nuvykęs į darbo vietą, R. K. susisiekė su įmonės direktoriumi, pradėjo reikšti pretenzijas dėl nešvaraus automobilio salono. Vėliau jis pats susisiekė su R. K., bandė surasti kompromisą, atsiprašė dėl netvarkingo automobilio (kadangi nežinojo apie automobilio stovį), siūlė nuvežti automobilį į plovyklą, tačiau R. K. nesutiko. Pirmadienį atvykęs į darbą sužinojo, kad R. K. nepradėjo dirbti, išvažiavo į Lietuvą, kiek pats sakė, su tuo pačiu maršrutiniu autobusiuku. Po kelių dienų nusiuntė kitą darbuotoją, kuris pasakojo, kad jam teko nuvalyti automobilio panelę ir šaldytuvą išsivalyti, daugiau niekuo nesiskundė. Be to, šis automobilis prieš tai dvi savaites buvo Belgijos autoservise.

Liudytoja T. G. parodė, kad ji tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą namuose, turi įgaliojimus pranešti Sodrai apie asmenų įdarbinimą įmonėje. Gavus iš direktoriaus pranešimą apie R. K. įdarbinimą įmonėje nuo 2015-08-15, apie tai pranešė Sodrai 2015-08-14. Vėliau direktorius pranešė, kad R. K. nepradėjo dirbti ir kad reikia pašalinti informaciją apie asmens įdarbinimą. Tai ji ir padarė – 2015-08-17 teikė Sodrai pranešimą, kad panaikintų 2015-08-14 pranešimą apie priėmimą į darbą. Darbo sutartis su darbuotojais sudarinėja pats direktorius.

Iš 2015-10-23 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2015-08-25 VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje gautas R. K. skundas, kuriame nurodyta, kad jis 2015-08-10 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Paaiškėjo, kad apie jo darbo pradžią įstatymų nustatyta tvarka nėra pranešta VSDFV. Atlikus tyrimą, konstatuota, kad S. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2015-08-10 su R. K. sudarė darbo sutartį, kurioje nurodė, kad šis pradeda dirbti 2015-08-12. 2015-08-15 R. K. S. P. nurodymu išvyko į darbo vietą Belgijoje. 2015-08-14 VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas apie R. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2015-08-15, tačiau 2015-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu prašymu šie duomenys buvo pašalinti, todėl duomenų apie R. K. socialinį draudimą nėra. S. P. leido dirbti R. K. apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV. Taip S. P. savo veiksmais pažeidė DK 98 straipsnio l dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 dalies nuostatas (b. l. 4-5).

Iš R. K. paaiškinimo VDI matyti, kad jis nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu (b. l. 18).

Iš S. P. paaiškinimo VDI matyti, kad jis nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir teismo posėdžio metu (b. l. 24).

Iš 2015-08-10 darbo sutarties Nr. 50 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. P. ir R. K. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią R. K. priimamas dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Ši darbo sutartis įsigalioja 2015-08-10, darbuotojas pradeda dirbti 2015-08-12 (b. l. 8-9). Taip pat šalių 2015-08-10 pasirašyta darbo instrukcija Nr. 47 (b. l. 10-13), visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 47, visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis Nr. 48 (b. l. 14, 15-16).

Iš 2015-08-25 VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad informacijos apie R. K. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. Laikotarpis, už kurį teikiama informacija – nuo 2015-08-10 iki 2015-08-25 (b. l. 17).

Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pateikto VSDFV Klaipėdos skyriui, matyti, kad 2015-08-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterė) pranešė apie R. K. priėmimą į darbą, valstybinio socialinio draudimo pradžios data nurodyta 2015-08-15 (b. l. 25).

Iš elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo matyti, kad 2015-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterė) pateikė prašymą pašalinti apdraustojo R. K. duomenis apie valstybinio socialinio draudimo pradžią 2015-08-15, nes darbuotojas neatvyko (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto kompleksinio kelionių draudimo poliso matyti, kad draudėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-10 buvo sudariusi metinę kompleksinio kelionių draudimo sutartį, įsigaliojusią nuo 2015-08-12, kuria buvo apdraustas R. K. (b. l. 32).

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento pateiktų duomenų matyti, kad R. K. vairuotojo kortelė 2015-08-16 buvo naudota automobilyje, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, kad transporto priemonės „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2014-12-31 ir galioja iki 2016-01-06, padaryta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Būtina pašalinti nustatytus nedidelius trūkumus (pažeistas saugos diržas) (b. l. 51).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių. Vienas iš tokių požymių yra tas, kad darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad S. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido dirbti R. K. apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. P. ir R. K. 2015-08-10 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią R. K. priimamas dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, šioje sutaryje nurodė, kad darbuotojas pradeda dirbti 2015-08-12. DK 99 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis tokiu teisiniu reguliavimu, darbdavys privalėjo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie R. K. darbo pradžią ne vėliau kaip 2015-08-11. Byloje ginčo, kad šiuo atveju to nebuvo padaryta, nekyla. Nustatyta, kad 2015-08-14 VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas apie R. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2015-08-15, nes būtent tą dieną R. K. išvyko į darbo vietą Belgijoje, tačiau 2015-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu prašymu duomenys apie minėto asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią 2015-08-15 buvo pašalinti. Adminsitracinėn atsakomybėn traukiamo S. P. nurodytos aplinkybės, kad 2015-08-11 R. K. susisiekė su juo telefonu ir pranešė, kad dėl automobilio gedimo negalės išvykti į Belgiją darbo sutartyje nurodytą dieną (2015-08-12), o galės tik 2015-08-15, todėl 2015-08-14 Sodrą informavo apie R. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2015-08-15, nepašalina jo buvusios pareigos pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie R. K. darbo pradžią ne vėliau kaip 2015-08-11, nes darbo sutaryje minėto asmens darbo pradžia nurodyta 2015-08-12. Tokia veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. P. pažeidė DK 99 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Šio pažeidimo sudėtis yra formali, pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali už padarytą pažeidimą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, S. P. vis dėlto siekė įdarbinti R. K. oficialiai, nesiekė nuslėpti darbo santykių, į pažeidėjo asmenybę, kad jis nebaustas už administracinius teisės pažeidimus darbo srityje, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas S. P. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 100 Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹ straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

S. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 15052615026 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.