- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-03
- Bylos Nr.
- A2-536-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Antanas Burdulis, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- J. N. P.
- Kreditorius
- M. S.
- Skolininkas
- V. V. P.
- Advokatai
- Edgaras Jautakis, Vilma Normantienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr.A2-00526-221/2008 pagal pareiškėjos J. N. P. , skolininko V. V. P. teisių perėmėjos, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.L2-9855-521/2005 pagal kreditorės M. S. pareiškimą skolininkui V. V. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. N. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-9855-521/2005 ir panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. išduotą teismo įsakymą, išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą bei priteisti iš kreditorės M. S. bylinėjimosi išlaidas. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, bei išduodant teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir teismo procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 30 d. išdavė teismo įsakymą dėl 30000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. V. P. kreditorės M. S. naudai. Skolininkui V. V. P. pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą ir kiti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Pranešimą apie teismo įsakymą išdavimą 2005 m. liepos 7 d. priėmė O. R. L., kuri pasirašė kaip skolininko sugyventinė. Sugyventinė nėra šeimos narys, todėl negali būti laikoma, kad dokumentai buvo tinkamai įteikti skolininkui. Tokiu atveju pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Be to, Kauno miesto apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki liepos mėn. buvo išnagrinėti dar trys pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. V. P. , ir visų bylų procesiniai dokumentai buvo įteikti skirtingoms sugyventinėms. Baudžiamosios bylos Nr.20-9-002-07 duomenimis V. V. P. nuo 2004 m. lapkričio mėn. buvo laikomas dingusiu be žinios, vėliau, 2005 m. lapkričio 18 d., buvo nustatyta, kad V.V. P. ne dingo be žinios, bet yra miręs. Taigi, kai buvo išduotas teismo įsakymas V.V. P. buvo jau miręs, todėl pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Be to, kreditoriaus pareiškime išdėstyti reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes byloje nėra pateiktas paskolos sutarties originalas, o pateikta jos kopija yra nepatvirtinta pagal CPK 114 str. nustatytus procesinių dokumentų priedų formai keliamus reikalavimus. Be to, prie pareiškimo pateiktas kreditorės 2004 m. lapkričio 5 d. pareikalavimas skolininkui grąžinti pinigus, tačiau skolininkas 2004 m. lapkričio mėn. jau buvo dingęs be žinios, todėl pareiškime nurodyta skolos pareikalavimo aplinkybė neatitinka tikrovės. Kitų skolos dokumentų ar aplinkybių, pagrindžiančių faktą, kad V. V. P. būtų kada nors skolinęsis pinigus iš kreditorės M. S. , pareiškėja nežino. Apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, pareiškėja sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio 14 d., kai pareiškėjos atstovė įgijo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra praleidusi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.L2-9855-521/2005. Iš pareiškėjos paaiškinimo, ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateiktų rašytinių įrodymų, teismas nustatė, kad apie tai, jog V. V. P. buvo dingęs ir vėliau rastas negyvas, pareiškėja tikrai jau žinojo 2005 m. pabaigoje, kai ji ir jos sūnus, lankėsi pas antstolį, notarą. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 23-1-177-05 pareiškėjos atstovė 2007 m. rugpjūčio 13 d. informavo raštu tyrėjus, kad teisme tuo metu, kai V. V. P. buvo dingęs, išnagrinėtos keturios civilinės bylos, išduodant teismo įsakymus, tame tarpe ir civilinė byla Nr.L2-9855-521/2005, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Tokiu būdu teismas pripažino, kad tiek pareiškėjai, tiek jos atstovei, jau tada buvo žinoma aplinkybė, kad priimant teismo įsakymus, V. V. P. buvo dingęs. Kadangi prašymas paduotas 2007 m. lapkričio 13 d., t. y. praleidus nustatytą terminą (CPK 368 str. 1 d.) ir neprašant jo atnaujinti (CPK 78 str. 1-4 d.), nėra pagrindo atnaujinti procesą. Dėl procesinių dokumentų (pranešimo ir teismo įsakymo) įteikimo V. V. P. sugyventinei teismas nurodė, jog CPK 438 str., 124 str. 1, 2, 3 d., 123 str. 3, 4 d. normų analizė leidžia daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais procesiniai dokumentai (kreditoriaus pareiškimas, teismo įsakymo nuorašas bei teismo pranešimas) gali būti įteikti skolininkui ir ne asmeniškai, todėl laikė, kad procesiniai dokumentai V. V. P. sugyventinei buvo įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. N. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-00526-221/2008, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.L2-9855-521/2005, panaikinti 2005 m. birželio 30 d. teismo įsakymą ir palikti nenagrinėtu kreditorės M. S. 2005 m. birželio 17 d. pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo, kad pareiškėja nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes ji sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio 14 d., kai jos atstovė susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr.20-9-002-07, kurioje yra nustatytos tikslios V.V. P. dingimo ir žūties aplinkybės. Pareiškėja neturėjo pagrindo kreiptis į teismą 2005 m. pabaigoje su prašymu atnaujinti procesą, nes neturėjo tikslių duomenų ir įrodymų, apie V. V. P. dingimo aplinkybes. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą, kurį priėmė O. R. L., pasirašydama kaip V.V. P. sugyventinė, buvo įteiktas tinkamai (LAT 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2006). Po teismo įsakymo išdavimo paaiškėjus, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos (skolininkas V.V. P. teismo įsakymo išdavimo metu buvo dingęs be žinios), yra pagrindas atnaujinti procesą ir panaikinti teismo įsakymą, o kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pareiškėja J. N. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-9855-521/2005, taip pat panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. įsakymą ir palikti kreditorės M. S. pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirajame skunde pareikštus prašymus, pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartimi, kuri yra šio apeliacinio proceso objektas, buvo sprendžiamas tik proceso atnaujinimo klausimas civilinėje byloje Nr. L2-9855-521/2005 (CPK 370 straipsnio 2, 3 dalys). Pirmosios instancijos teisme byla pakartotinai nebuvo nagrinėta (CPK 370 straipsnio 4 dalis), nes skundžiama nutartimi teismas atsisakė atnaujinti procesą byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, gali nuspręsti tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-9855-521/2005. Spręsti dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. išduoto teismo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija neturi teisės, nes tai nėra šio apeliacinio proceso objektu.
Pareiškėja J. N. P. prašymą atnaujinti procesą byloje grindė dviem pagrindais: 1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu - naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, jog kai buvo išduotas 2005 m. birželio 30 d. teismo įsakymas, V. V. P. buvo dingęs, o gal net jau miręs, todėl pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas; 2) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu - teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t. y. netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nes pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimą skolininko sugyventinei laikė tinkamu, t. y. kaip procesinio dokumento įteikimą byloje dalyvaujančio asmens šeimos nariui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant ar yra įstatyminis pagrindas atnaujinti procesą byloje atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes. Proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti, jog būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje leidžia peržiūrėti teismo sprendimus (nutartis, įsakymus), kai teismo padarytos faktinės ar juridinės klaidos nebuvo ištaisytos naudojantis instancine tvarka. Viena iš tokių klaidų sąlygų yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl į jas teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (LAT 2000-10-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-893/2000, 2001-01-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-116/2001, 2001-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2001 ir kt.). Taigi, naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kitaip tariant, naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. tos, į kurias teismas negalėjo atsižvelgti nagrinėdamas bylą, bei kurios nulemia teismo procesinio sprendimo ydingumą pasikeitus faktiniam teisės normų taikymo pagrindui.
Pareiškėja nurodo, kad tuo metu, kai 2005 m. birželio 30 d. buvo išduotas teismo įsakymas, skolininkas buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Toks prašymo atnaujinti procesą byloje pagrindas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja būtinybę išsiaiškinti ar skolininkui buvo pranešta apie teismo įsakymo išdavimą. Jeigu tai nebuvo padaryta, tai yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog skolininkui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, t. y. tinkamas civilinis procesas išduodant teismo įsakymą nevyko. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, kad V. V. P. dingo 2004 m. lapkričio mėnesį, o 2005 m. lapkričio 6 d. rastas jo lavonas (b. l. 11-12), teisėjų kolegijos vertinimu yra aplinkybės (faktai), atitinkančios visas naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus požymius (buvo priimant teismo įsakymą; pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, be to, tuo metu ji nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu; pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo įsakymui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, galimai būtų priimtas visai kitas sprendimas). Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad tuo metu, kai 2005 m. birželio 27 d. kreditorė M. S. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl skolininko V. V. P. dingimo be žinios, kurio eigoje nustatyta, kad V. V. P. miręs. Taigi, akivaizdu, kad nors pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą 2005 m. liepos 7 d. formaliai ir buvo įteiktas O. R. L. , kuri prisistatė kaip V. V. P. sugyventinė, tačiau skolininkas apie teismo įsakymo išdavimą realiai nebuvo informuotas, nes tuo metu buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos CPK XXIII skyrius, nustatantis bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, yra viena iš įstatymu nustatytų galimybių sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus, operatyviau ginti pažeistas asmenų teises. Tačiau, siekiant šių tikslų, negali būti pažeidžiamos įstatymais nustatytos teisės į tinkamą procesą. Viena iš tinkamo proceso sąlygų - dalyvaujančių byloje asmenų informavimas apie vykstantį procesą, nes tik informuotas apie prasidėjusį procesą, skolininkas galėtų pareikšti raštu prieštaravimus dėl pateikto kreditoriaus pareiškimo ar sumokėti pareiškėjui išieškotinas sumas. Todėl CPK 438 straipsnis įpareigoja įteikti skolininkui kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašus ir teismo pranešimą skolininkui, kurie įteikiami CPK 124 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta tvarka. Paaiškėjus naujai aplinkybei, t. y., kad teismo įsakymo išdavimo metu skolininkas buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai nustatyta, jog CPK 438 straipsnio nuostatas dėl kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašų ir teismo pranešimo skolininkui įteikimo pirmosios instancijos teismas įgyvendino netinkamai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai yra pagrindas atnaujinti procesą byloje (CPK 336 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje ir kitu pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimas skolininko sugyventinei, kaip šeimos narei, yra tinkamas, prieštarauja tiek materialinės teisės normoms, apibrėžiančioms šeimos narių ratą, tiek procesinės teisės normoms, reglamentuojančioms procesinių dokumentų įteikimą, ypatingai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl laikytinas aiškia teisės normų taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CK nėra apibrėžta kas laikomas šeimos nariu. CK 6.588 straipsnis apibrėžia asmenų ratą, kurie priskiriami nuomininko šeimos nariams. Nesant kitos teisės normos, apibrėžiančios šeimos narių ratą, ši teisės norma pagal analogiją gali būti taikoma ir kitiems teisiniams santykiams, tame tarpe ir CPK 123 straipsnyje nurodytai šeimos narių sąvokai apibrėžti. Į šeimos narių ratą pagal CK 6.588 straipsnį sugyventinis patenka. Tai lyg ir būtų argumentas tvirtinti, kad procesinio dokumento įteikimas sugyventinei atitinka CPK reikalavimus. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog sugyventinio sąvoka yra konkrečiai apibrėžta CK 3.229 straipsnyje. Jame pasakyta, kad sugyventiniais yra vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas. Todėl negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms teisės normoms, asmenų bendro gyvenimo nesudarius santuokos faktas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimas O. R. L. , kuri procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė kaip skolininko sugyventinė, yra laikytinas tinkamu teismo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimu skolininkui. Be to, kaip minėta anksčiau, tuo metu, kai procesiniai dokumentai buvo įteikti O. R. L. , skolininkas jau buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, todėl akivaizdu, jog jis tikrai nebuvo informuotas apie teismo įsakymo išdavimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kuris prasideda nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Advokato padėjėja A. D. , atstovavusi pareiškėją pirmosios instancijos teisme, su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje užfiksuoti duomenys nagrinėjamoje byloje yra pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susipažino tik 2007 m. rugpjūčio 14 d. Iki šio momento pareiškėja konkrečiai nežinojo kada tiksliai dingo ar mirė skolininkas V. V. P. . Į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja kreipėsi 2007 m. lapkričio 14 d., todėl nėra nepraleidusi įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – procesas civilinėje byloje atnaujintinas. Dėl kitų pareiškėjos reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri yra šios apeliacijos objektas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 338 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-9855-521/2005 pagal kreditorės M. S. pareiškimą skolininkui V. V. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.