Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. advokato Manto Liugo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau Institucija) 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo panaikinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 5 d., 21.30 val., Jūrininkų pr., Klaipėdoje, automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Turbos Hoet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „duomenys neskelbtini“, vežė krovinį – šaldytą vištieną. Pasvėrus transporto priemonę su kroviniu nustatytas svoris (masė) – 45 300 kg, todėl R. S. viršijo 1300 kg Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę. R. S. su savimi neturėjo Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo vairuoti Klaipėdos miesto gatvėmis didžiagabarites ir sunkiasvores transporto priemones, todėl jis pažeidė 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 punkto reikalavimą ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T2-259.5 punktą. Tokiu būdu R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 145 straipsnio 3 dalyje.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu R. S. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta penkių šimtų litų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamos transporto priemonės su kroviniu svėrimo aplinkybės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonės „Volvo“ su puspriekabe „Turbos Het“ svoris neviršijo įstatymo leidžiamo – 44 000 kg bendro transporto priemonės junginio masės svorio, o pareigūnai nesilaikydami transporto priemonės svėrimo taisyklių iškreipė matavimo duomenis, kadangi transporto priemonę svėrė tik vieną kartą ir naudojosi sugedusiomis svarstyklėmis. Šiuos savo teiginius administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. advokatas grindžia tuo, kad R. S. prieš išvažiuojant su kroviniu iš sandėlio, transporto priemonė buvo pasverta sertifikuotomis AB „duomenys neskelbtini“ svarstyklėmis, kurios užfiksavo leistiną – 44 900 kg svorį, o pasvėrus transporto priemonę Malkų įlankos jūrų uosto posto svarstyklėmis jos rodė 45 300 kg. Be to, atlikus transporto priemonės svėrimą kitą dieną tomis pačiomis teritorinės muitinės svarstyklėmis, jau buvo nustatytas 44 700 kg svoris.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. advokatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. S. kaltės pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. S. padarė ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. keliama versija, kad Malkų įlankos jūrų uosto posto svarstyklės yra sugedusios ir kad pareigūnai neteisingai pasvėrė transporto priemonę, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek R. S., tiek ir muitinės pareigūnų V. S., M. M. teisme duotus parodymus ir paaiškinimus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta. Muitinės pareigūnų parodymai nuoseklūs ir visiškai atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo jais nesiremti.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančia Malkų įlankos jūrų uosto posto svėrimo pažyma, kurioje užfiksuotas bendras transporto priemonės su kroviniu svoris – 45 300 kg. Pažymėtina, kad transporto priemonės matavimai buvo atlikti R. S. dalyvaujant, matavimui atlikti buvo naudotos elektroninės svarstyklės, kurioms buvo atlikta patikra. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad šios svarstyklės buvo tinkamos naudoti, todėl abejoti šių svarstyklių rodmenų teisingumu pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad įstatymo leidžiamas transporto priemonės svoris buvo viršytas net 1300 kg. Svėrimą atliko kvalifikuoti muitinės pareigūnai, abejoti transporto priemonės matavimą atlikusių pareigūnų kompetencija taip pat nėra pagrindo. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde pareigūnai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš pradėdami dirbti su šia įranga buvo apmokyti bei supažindinti su svarstyklių techniniais dokumentais (b. l. 79–80). Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad buvo pažeista svėrimo procedūra, nes transporto priemonė buvo sveriama tik kartą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog R. S. pažeidimo padarymo dieną t. y. 2014 m. rugsėjo 5 d., muitinės pareigūnų neprašė atlikti pakartotinio transporto priemonės svėrimo. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pirmosios instancijos teisme apklaustų muitinės pareigūnų – V. S. ir M. M. parodymai, tačiau tai aiškiai atsispindi ir Institucijai teiktame R. S. paaiškinime (b. l. 15). Iš šio paaiškinimo turinio matyti, kad nors R. S. ir nesutiko su jam inkriminuojamu administracinio teisės pažeidimu, tačiau nurodė, jog po atlikto transporto priemonės svėrimo jis paskambino įmonės direktoriui, kuris liepė nepasirašyti ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, kadangi rytoj norės dar kartą atlikti svėrimą. Taigi akivaizdu, jog pažeidimo padarymo dieną R. S. muitinės pareigūnų neprašė atlikti antrojo transporto priemonės svėrimo, o pareikalavo tai atlikti kitą dieną. Tai rodo, kad pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai ir nepažeisdami svėrimo procedūrų, o byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis R. S. vairuojamos transporto priemonės viršsvoris. Nesiremti Institucijos svėrimo pažyma ir vadovautis paties apelianto pateiktais AB „duomenys neskelbtini“ svarstyklių užfiksuotais rodmenimis nėra jokio pagrindo, nes tai nepaneigia R. S. kaltės, be to, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju svarbu yra tik tas transporto priemonės svoris, kuris buvo nustatytas ir užfiksuotas Institucijos, kuri ir turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai, kad prieš kurį laiką AB „duomenys neskelbtini“ užfiksavo kitokį svorį nei muitinės pareigūnai, reikšmės neturi.

Be to, itin svarbu pažymėti, kad šios transporto priemonės kroviniui buvo įformintas eksportas, t. y. muitinės procedūra, kurią taikant „laisvai cirkuliuojančios prekės“ visam laikui išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Vadinasi, šioms prekėms, kuriomis disponuojama, yra netaikomos muitinės priežiūros priemonės ir muitinė tarp atliktų svėrimų 2014 m. rugsėjo 5 d. ir 2014 m. rugsėjo 6 d. neturėjo galimybės prižiūrėti R. S. vairuojamos transporto priemonės su kroviniu. Būtent dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad transporto priemonės svoris minėtomis dienomis ir galėjo pakisti. Be to, kaip jau minėta anksčiau, svarbus yra tik tas svoris, kuris buvo užfiksuotas pažeidimo padarymo metu.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl svėrimo priemonės – svarstyklių, kuriomis buvo nustatytas R. S. vairuojamai transporto priemonei 1300 kg viršsvoris, naudojimo tinkamumo, todėl atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus nepažeistos, todėl tiek skundžiama teismo nutartis, tiek ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti bei teisėti. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. advokato Manto Liugo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.