Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 13 d. paduotu ieškovų K. K. (K. K.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Memel Land“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismų procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir priimti netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas. Ieškovų teigimu, nepagrįstos bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, jog UAB „Memel Land“ direktorius V. Ž., pasirašydamas taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1046-638/2023, patvirtino ir vykdė laidavimo sutartį. UAB „Memel Land“ nebuvo atlikusi mokėjimų pagal laidavimo sutartį iki civilinės bylos Nr. e2-1046-638/2023 pradėjimo. Pradėjus minėtą civilinę bylą UAB „Memel Land“ teikė prieštaravimus dėl solidarios prievolės pagal laidavimo sutartį, tačiau šalims byloje pasiekus kompromisą buvo sudaryta taikos sutartis. Ieškovai pažymi, kad skolos priteisimo byloje nebuvo nustatytas faktas, kad laidavimo sutartis yra galiojanti, kad UAB „Memel Land“ pasirašė laidavimo sutartį, todėl teismams šioje byloje nebuvo pagrindo remtis CPK 182 straipsnio 2 punktu, CPK 279 straipsnio 4 dalimi kaip įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, iš naujo neįrodinėtinomis nagrinėjamoje byloje.

2. Teismų procesiniai sprendimai priimti nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad laidavimo sutartis gali būti patvirtinta tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis. Šią išvadą teismai grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, kurioje tiek faktinės aplinkybės, tiek ginčo objektas buvo kitas, nei šioje byloje. Ieškovų nuomone, teismai negalėjo remtis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir daryti išvadą, kad dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą.

3. Ieškovų teigimu, teismų padarytos išvados apie naudos gavėjus ir susijusius asmenis bei jų interesus sudaryti laidavimo sutartį yra nepagrįstos, nes byloje tokios aplinkybės nebuvo tirtos, o aplinkybės apie asmenis buvo pateiktos tik paaiškinimų forma. Teisme nebuvo įrodymų apie UAB „Memel Land“ ir (ar) K. K. naudos gavimą bei UAB „Memel Land“ siekį sudaryti laidavimo sandorį.

4. Ieškovų įsitikinimu, teismai netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, klaidingai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Memel Land“ savo atstovų veiksmais galėjo patvirtinti niekinį sandorį, kai įstatyme nurodyta, jog šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalis). Ieškovai laidavimo sutarties nepasirašė, taigi jos ir nesudarė, ieškovų vidinės (tikrosios) valios sudaryti ginčijamą laidavimo sandorį nebuvo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai skundžiamoje dalyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui K. K. (K. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 631 (šešių šimtų trisdešimt vieno) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 13 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 80, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO60343.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.