Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2017 m. birelio 10 d. apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,23 promilių girtumas, viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių - J. C. ir A. P. akivaizdoje, tyčia metė akmenį į automobilio ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. V., galinį stiklą ir šį sudaužė, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis J. M. teisme savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 16.30 val. dviračiu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Važiuodamas keliu šalia restorano (duomenys neskelbtini), pamatė du vaikinus, kurie rūkė. Minėti vaikinai stovėjo krepšinio aikštelėje, apie 30 metrų nuo automobilių. Automobiliai buvo pastatyti kelkraštyje. Privažiavęs prie minėtų vaikinų, prašė pridegti cigaretę. Cigarečių neprašė, pats turėjo pakelį cigarečių. Vaikinai jam atsakė, kad reikia savo turėti, todėl jis jiems kažką neaiškiai pasakė ir nuvažiavo. Toje vietoje buvo daug akmenų. Pavažiavęs, nusuko į dešinę, kai išgirdo pypsėjimą, sustojo. Jam pasakė, kad jis išdaužė automobilio stiklą. Automobilio stiklo nedaužė, jautė kaip iš po dviračio ratų iškrito akmuo. Po 25-30 min. atvyko policijos pareigūnai. Grįžus į įvykio vietą, akmens automobilyje nebebuvo. Akmens skersmuo buvo apie 10 cm. Akmuo galėjo atšokti nuo dviračio rato ir išdaužti automobilio stiklą, pats automobilio stiklo akmeniu nedaužė. Negali paaiškinti, kodėl liudytojai teigia, kad jis išdaužė automobilio stiklą, juos matė pirmą kartą. Pripažįsta civilinius ieškinius, nes nuo jo dviračio atšoko akmuo ir išdaužė automobilio stiklą. Iki to momento kol jį pasivijo ir pasakė, kad jis išdaužė automobilio stiklą, spėjo nuvažiuoti iki kioskelio, nusipirkti alaus ir jį išgerti (b. l. 187-188).

Nukentėjusysis R. V. teisme paaiškino, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 15 val. automobiliu „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su giminaičiais atvyko į restoraną (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi pagrindinė stovėjimo aikštelė buvo užtverta, dėl to minėtą automobilį pastatė kelkraštyje, kairėje pusėje, šalia kitų automobilių. Ten kelias asfaltuotas, šalikelėje visur buvo pastatyti automobiliai, todėl dviratininkui būtų buvę sunku važiuoti kelkraščiu. Apie 17 val. grįžtant prie automobilio, pastebėjo, kad išdaužtas jo automobilio galinis stiklas. Jį pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad matė kaip išdaužė automobilio galinį stiklą, kad jos vyras vejasi asmenį su dviračiu. Priėjęs prie automobilio, pradėjo valyti stiklus, ant užuolaidėlės, dengiančios bagažinę, gulėjo apie 10-15 cm skersmens akmuo. Nejudino akmens. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir vienas iš liudytojų. Palaiko pareikštą 213,28 eurų civilinį ieškinį (b. l. 186-187).

Liudytoja A. L. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje vyriausiąja patrule. Dirbant su A. S. gavo iškvietimą dėl išdaužto automobilio stiklo. Atvykus į įvykio vietą, įvykį matę liudytojai paaiškino, kad matė kaip pravažiuodamas dviratininkas tiesiai metė akmenį į automobilio stiklą ir jį išdaužė, nurodė automobilio stiklą išdaužusį asmenį. J. M. bandė aiškinti, kad akmuo atšoko nuo dviračio rato ir išdaužė automobilio stiklą. Automobilio apžiūros metu nustatė, kad išdaužtas automobilio galinis stiklas, nufotografavo automobilį. Negali tiksliai nurodyti, ar akmuo buvo automobilyje, ar šalia jo. Atsižvelgiant į dviračio ratą, akmens dydį ir asmens judėjimo kryptį, akmuo atšokusi nuo dviračio rato negalėjo išdaužti automobilio galinio stiklo. J. M. buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 181-181).

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Pačio įvykio nematė. Pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, liudytojas paaiškino, kad matė kaip asmuo išdaužė automobilio stiklą, sulaikė minėtą asmenį. Buvo išdaužtas automobilio galinis stiklas, šalia gulėjo apie 20 cm skersmens akmuo. Sulaikytas asmuo aiškino, kad akmuo atšoko nuo dviračio rato ir išdaužė automobilio stiklą. Įvykio vietoje kelias asfaltuotas, kelkraščiai yra akmenuoti arba smėlėti. Pranešėjas nebuvo automobilio savininkas (b. l. 182-183).

Liudytojas J. C. parodė, kad važiuodamas namo, atvažiavo pas draugą A. P., kuris buvo restorane (duomenys neskelbtini). Jie stovėjo prie kelkraštyje pastatytų automobilį, kalbėjosi, rūkė. Nuo Raudondvario kaimo link pagrindinio kelio kaltinamasis važiavo dviračiu. Kelias buvo asfaltuotas. Privažiavęs prie jų, kaltinamasis paprašė jį pavaišinti cigarete. Jie pastarajam atsakė, kad netoli yra parduotuvė, gali pats nusipirkti. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Po to, kaltinamasis nuvažiavo link parduotuvės. Praėjus apie 10 min., pamatė, kad kaltinamasis viena ranka vairuoja dviratį, o kita ranka už nugaros. Pastarasis pravažiuodamas pro juos, pakėlė ranką ir metė apie 10 cm skersmens akmenį, kuris pataikė į automobilio „Toyota“ galinį stiklą. Minėtas automobilis stovėjo kelkraštyje, šalia kelio. Automobilis stovėjo kairėje pusėje žiūrint kaltinamojo važiavimo kryptimi. Akmuo buvo dešinėje rankoje, kaltinamasis metė akmenį į kairę pusę. Automobilis „Toyota Avensis“ stovėjo apie 10 m. atstumu nuo jų. Kaltinamasis išdaužęs automobilio stiklą, nuvažiavo toliau. Apie 500-800 m. vijosi kaltinamąjį, jį sulaikė. Sulaikęs kaltinamąjį, paskambino žmonai ar draugui ir paprašė iškviesti policiją. Policijos pareigūnų laikė toje vietoje, kur sulaikė kaltinamąjį. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, J. M. nevartojo alkoholio, nebuvo niekur nuėjęs. Nematė, ar šalia buvo kioskas, kur būtų galima nusipirkti alkoholio. Kaltinamasis neigė, kad metė akmenį į automobilį, teigė, kad jie jį apkalba. Policijos pareigūnams atvykus į tą vietą, kur jis sulaikė kaltinamąjį, jie visi grįžo į įvykio vietą. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Galimai kaltinamasis, galvodamas, kad apgadintas automobilis priklauso jam ar jo draugui, keršydamas, kad jie jo nepavaišino cigarete, metė akmenį į automobilio stiklą. Įvykio metu kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 183-184).

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku apie 15-16 val. prie restorano (duomenys neskelbtini) bendravo su draugu J. C. ir jo žmona. Kaltinamasis dviračiu važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link pagrindinio kelio. Pastarasis privažiavo prie jų ir paprašė pavaišinti cigarete. Jie pastarajam atsakė, kad neturi ir pasiūlė nuvažiuoti į šalia esančią parduotuvę. Jų ir kaltinamojo pokalbis buvo normalus, be keiksmažodžių, po to kaltinamasis nuvažiavo link parduotuvės. Galimai kaltinamasis klausė, kuris automobilis jo. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Toliau bendraujant su J. C., pastarasis jam liepė žiūrėti. Pasisukęs pamatė, kad kaltinamasis važiuodamas dviračiu rankoje laikė akmenį, kurį metė ir pataikė į automobilio ,,Toyota“ galinį stiklą. Apgadintas automobilis stovėjo šalikelėje, lygiagrečiai kelio, kairėje pusėje. Kelias asfaltuotas, ant kelio tokio dydžio akmenų neturėtų būti. Akmuo negalėjo atšokti nuo dviračio rato ir atsimušti į automobilio stiklą, matė, kad kaltinamasis metė akmenį. J. C. savo automobiliu vijosi kaltinamąjį, o jis liko įvykio vietoje ir apie įvykį pranešė Bendrojo pagalbos centro telefonu. J. C. sulaikė kaltinamąjį, jų akivaizdoje kaltinamasis alkoholio nevartojo. Mano, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, akmuo gulėjo ant galinės automobilio palangės. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka ir sukrikdyta rimtis. Mano, kad kaltinamasis galėjo taip pasielgti, nes jie jam nedavė cigaretės ir manė, kad apgadintas automobilis priklauso jiems. Nuo tos vietos, kur jis ir J. C. stovėjo iki apgadinto automobilio buvo apie 15-20 metrų atstumas, matomumas buvo geras, kliūčių nebuvo. Kaltinamasis važiavo asfaltu, jis negalėjo važiuoti šalikėle, nes ten stovėjo automobiliai. J. M. matė pirmą kartą, neturi tikslo jį apkalbėti (b. l. 185-186).

Iš akistatos protokolo matyti, kad tarp liudytojo A. P. ir įtariamojo J. M. buvo atlikta akistata, kurios metu nepavyko pašalinti parodymų prieštaravimų (b. l. 70-71).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. liepos 17 d. buvo atlikta automobilio apžiūra. Apžiūros objektas- mėlynos spalvos automobilis ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio kėbulo išorinių pažeidimų neužfiksuota. Automobilio stiklai skaidrūs, be pažeidimų (b. l. 26-28).

Iš AVPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-ojo būrio patrulės A. L. 2017 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 16.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sulaikytas asmuo su dviračiu, kuris akmeniu išdaužė automobilio stiklą. Atvykus nurodytu adresu pranešėjas J. C. perdavė jiems sulaikyta asmenį, vėliau nustatyta, kad tai J. M.. J. C. paaiškino, kad prie kavinės (duomenys neskelbtini) matė kaip J. M. važiuodamas dviračiu, metė akmenį ir išdaužė automobilio ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklą. Atvykus prie minėto automobilio, jo savininkas R. V. paaiškino, kad įvykio nematė. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos, kuriose matyti išdaužtas galinis automobilio ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklas. Ant automobilio bagažinės dangčio matomas akmuo. Vizualiai akmuo delno dydžio (b. l. 14-15).

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kuris pasireiškia kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018). Nagrinėjamos nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti.

Nors kaltinamasis J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino, laikėsi gynybinės versijos, kad akmuo atšokęs nuo dviračio rato išdaužė automobilio galinį stiklą, t. y. kad jo veiksmuose nėra tyčios. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo gynybinę versiją paneigia byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pačio fakto, kad viešoje vietoje akmeniu buvo išdaužtas automobilio ,,Toyota Avensis“ galinis stiklas. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo, visų liudytojų parodymai, Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulės A. L. tarnybinis pranešimas su pridėtomis fotonuotraukomis.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi gynybinės versijos, kad akmuo, atšokęs nuo jo dviračio rato, išdaužė automobilio stiklą, t. y. kad jo veiksmuose nėra tyčios. Tačiau šią kaltinamojo gynybinę versiją paneigia liudytojų J. C. ir A. P. parodymai, iš kurių matyti, kad jie matė kaip kaltinamasis važiuodamas dviračiu pro juos, viena ranka valdė dviratį, o kitoje turėjo apie 10-15 cm skersmens akmenį, kurį metė ir išdaužė automobilio ,,Toyota“ galinį stiklą. Nors kaltinamasis laikosi pozicijos, kad minėti liudytojai jį apkalba, tačiau byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių dėl liudytojų J. C. ir A. P. nešališkumo. Be to, minėti liudytojai, būdami įspėti dėl atsakomybė už melagingų parodymų davimą, davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų nešališkumu ir netikėti jų parodymais.

Kaltinamojo gynybinės versijos nepagrįstumą taip pat patvirtina ir akmens, kuriuo buvo išdaužtas automobilio galinis stiklas, dydis. Tiek iš liudytojų, nukentėjusiojo parodymų, tiek iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad akmuo kumščio dydžio, galimai liudytojų ir nukentėjusiojo nurodyto dydžio, t. y. 10-15 cm skersmens. Atsižvelgiant į akmens dydį, galimą jo svorį, mažai tikėtina, kad jis, atšokęs nuo dviračio rato, pakilo į orą ir nuskriejęs tam tikrą atstumą išdaužė automobilio galinį stiklą. Be to, iš liudytojų J. C. ir A. P. parodymų matyti, kad kaltinamasis važiavo asfaltuota kelio danga, ant kelio nebuvo didelių akmenų, negalėjo važiuoti šalikele, nes ten stovėjo automobiliai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent kaltinamasis J. M. viešoje vietoje metė akmenį į automobilio ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą ir šį sudaužė.

Pagrindinis kaltinamojo gynybinės versijos motyvas, kad jo veikoje nebuvo tyčios, tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus nesutinka su tokia kaltinamojo pozicija. Iš liudytojų J. C. ir A. P. parodymų matyti, kad prieš įvykį kaltinamasis prašė, kad jie jį pavaišintų cigarete, jiems atsisakius, pastarasis nuvažiavo dviračiu. Po kurio laiko kaltinamasis, grįždamas ir važiuodamas pro juos, viena ranka vairavo dviratį, o kitoje turėjo akmenį, kurį metė į netoli jų stovintį automobilį, tokiais savo veiksmai demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Iš to, kas pasakyta seka, kad kaltinamasis be jokios pateisinamos priežasties metė akmenį į automobilį, suprasdamas, kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis ir norėdamas taip veikti. Minėti liudytojai teisme parodė, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir jų rimtis, sutrikdytas jų bendravimas, sugaištas laikas dėl kaltinamojo sulaikymo ir perdavimo policijos pareigūnams.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas laiko neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis J. M. 2017 m. birelio 10 d. apie 16.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,23 promilių girtumas, viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių - J. C. ir A. P. akivaizdoje, tyčia metė akmenį į automobilio ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. V., galinį stiklą ir šį sudaužė, tokiu būdu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris du kartus teistas (b. l. 110-112), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta lengvinančių, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, negali būti pasiekti švelnesne bausme.

Nukentėjusiojo R. V. 213, 28 eurų dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (b. l. 40), įrodytas, pagrįstas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Civilinio ieškovo Seesam Insurance AS 175,72 eurų dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti (b. l. 46-47), įrodytas, pagrįstas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302, 304-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. M. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. M. 213, 28 (du šimtus trylika eurų 28 ct) eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Seesam Insurance AS civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. M. 175,72 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 72 ct) eurus turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.