Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-445-330/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-18Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-05-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-18
Bylos Nr.
e2-445-330/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00128-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „NEMUNO LINIJA“, A. E.
Ieškovas
Šveicarijos bendrovės Daliom Biopharmaceuticals AG
Trečiasis asmuo
L. E.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-445-330/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00128-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „NEMUNO LINIJA“ ir A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šveicarijos bendrovės Daliom Biopharmaceuticals AG ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NEMUNO LINIJA“ ir A. E. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. E.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šveicarijos bendrovė Daliom Biopharmaceuticals AG kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „NEMUNO LINIJA“ ir subsidiariai iš atsakovo A. E. 750 000 Eur skolą, 60 410,96 Eur palūkanas, 7 536,82 Eur delspinigius ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį 817 947,78 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o turto nesant ar jo nepakankant, – areštuoti atsakovams priklausančias turtines teises ir lėšas, esančias atsakovų sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat pas trečiuosius asmenis.

3. Ieškovė nurodė, kad 2019 metų pradžioje atsakovas A. E. pristatė investicinį projektą – 46 ha ploto žemės sklypų masyvą Trakų rajone, Serapiniškėse, deklaravęs, jog šis sklypų masyvas priklauso nuosavybės teise jam kaip fiziniam asmeniui. Ieškovės aiškinimu, 2019 m. gegužės 16 d. ji su atsakove UAB „NEMUNO LINIJA“, atstovaujama atsakovo A. E., sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 750 000 Eur paskolą, skirtą iš bendrovės akcininko A. E. įsigyti aštuoniolika žemės sklypų pramonės parkui, esančiam Trakų rajone, Serapiniškių kaime. Atsakovas A. E. gautą paskolą panaudojo ne atsakovės UAB „NEMUNO LINIJA“ veiklai ar paskolos sutartyje nurodytam tikslui, o šią paskolą pasisavino. Ieškovės įsitikinimu, paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį faktas laikytinas bandymu išvengti prievolės gražinti paskolą, gautų piniginių lėšų iššvaistymu arba paslėpimu, o už tai atsakingi abu atsakovai. Ieškovė teigė, kad atsakovė UAB „NEMUNO LINIJA“ neturi jokio nekilnojamojo turto, o atsakovas A. E., būdamas tos bendrovės vadovu, nedeklaravo ir neišviešino 750 000 Eur paskolos gavimo fakto iš ieškovės, gautos paskolos negrąžina, slepia bendrovės realią turtinę padėtį, neteikia finansinės atskaitomybės duomenų, o tai iš esmės apsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas areštavo atsakovei UAB „NEMUNO LINIJA“ priklausantį 817 947,78 Eur vertės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Tuo atveju, jeigu atsakovė nurodyto areštuotino turto neturi arba jo neužtenka, teismas nurodė trūkstama apimtimi (o jeigu turto iš viso nėra – visa apimtimi) areštuoti atsakovui A. E. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, o nesant (trūkstant) tokio turto – pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo sprendimo vykdymui, teismas įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovų elgesiu vykdant įsipareigojimus ieškovei – iš ieškovės gauta paskola turėjo būti skirta tik žemės sklypams įsigyti, tačiau gautas lėšas atsakovas A. E. panaudojo ne pagal paskirtį, žemės sklypų atsakovei UAB „NEMUNO LINIJA“ neperleido, paskolos ieškovei negrąžino. Teismo vertinimu, toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovai UAB „NEMUNO LINIJA“ ir A. E. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Kartu su skundu atsakovai pateikė naujus įrodymus ir prašo juos priimti.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Skunde pateikti atsakovų argumentai ir objektyvūs duomenys paneigia teismo iškeltas abejones dėl tariamo atsakovų nesąžiningumo. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovės suteikta paskola buvo panaudota tiksliai pagal paskolos sutartyje nurodytą jos paskirtį – kaip avansinis mokėjimas už žemės sklypų įsigijimą. Nacionalinės žemės tarnybos pažymos patvirtina, kad atsakovas A. E. ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, jog žemės sklypai būtų perleisti UAB „NEMUNO LINIJA“ (iš atitinkamų institucijų gauti reikalingi leidimai).

8.2. Nuosavybės teisės į žemės sklypus atsakovei UAB „NEMUNO LINIJA“ nebuvo perleistos dėl nenumatytų ir nuo atsakovo A. E. nepriklausančių veiksnių – sutuoktinės L. E. vienašališko sprendimo nutraukti daugiau kaip dvidešimt penkerius metus trunkančią santuoką ir atsisakymo duoti sutikimą disponuoti žemės sklypais bei kitu turtu, iki bus išspręstas sutuoktinių turto pasidalijimo klausimas. Išsprendus ginčus su sutuoktine, atsakovas galės realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą ir grąžinti paskolą ieškovei.

8.3. Pateikti duomenys patvirtina, kad pinigai, kuriuos A. E. gavo iš atsakovės UAB „NEMUNO LINIJA“ kaip avansą už žemės sklypus, nebuvo iššvaistytos ar paslėptos, o buvo investuotos į kitus atsakovo A. E. šiuo metu vykdomus projektus (paskolintos atitinkamus projektus vykdančioms bendrovėms UAB „M14 invest“, UAB „T parkas“ ir kt.).

Atsiliepimas

9. Ieškovė Daliom Biopharmaceuticals AG atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.

10. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais teiginiais:

10.1. Atsakovai pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas – iš ieškovės gautą paskolą panaudojo ne pagal paskirtį. Atsakovai pateikė įrodymus, jog ieškovės suteiktą paskolą, buvusią UAB „NEMUNO LINIJA“ sąskaitoje, atsakovas A. E., veikdamas kaip UAB „NEMUNO LINIJA“ vadovas, persivedė į savo asmeninę sąskaitą ir po to nedelsdamas pervedė kitiems juridiniams asmenims kaip savo suteikiamas paskolas.

10.2. Atsakovas A. E. faktiškai įrodo savo nesąžiningumą, tvirtindamas, jog nebeturi galimybės parduoti atsakovės UAB „NEMUNO LINIJA“ nuosavybėn žemės sklypų, už kuriuos sau persivedė visą iš ieškovės gautą paskolos sumą kaip avansą. Negalėdamas įvykdyti savo prievolės, atsakovas avanso negrąžina, taigi tuo objektyviai pagrindžiamas atsakovų sąmoningas ketinimas išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Akivaizdu, kad atsakovo A. E. turtinė padėtis blogės po santuokos nutraukimo proceso ir turto padalijimo.

10.3. Atsakovas A. E. pripažįsta, kad žemės sklypai jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir sutuoktinei L. E.. Vadinasi, jis negalėjo ir neturėjo teisės įsipareigoti parduoti žemės sklypų be sutuoktinės sutikimo. A. E. akivaizdžiai pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Nacionalinės žemės tarnybos pažymas dėl žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo, UAB „Nemuno linija“ banko sąskaitos išrašo kopiją, A. E. priklausančio nekilnojamojo turto sąrašą, A. E. banko sąskaitos išrašą, 2021 m. vasario 10 d. Turto aprašo aktą. Nors atsakovai neprašė pridėti šių įrodymų prie bylos, bet jais remiasi atskirajame skunde, todėl spręstinas šių rašytinių įrodymų priėmimo klausimas.

13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, taip pat įvertinus jų turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su apeliantų atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl klausimo esmės

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

16. Atskirajame skunde apeliantai neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

17. Apeliantai aiškina, kad ieškovė neįrodė jų nesąžiningumo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės išdėstytas aplinkybes susiejo su rizika dėl galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Anot apeliantų, kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytą išvadą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, aktualias sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, šalių argumentus ir skundžiamos nutarties turinį, o taip pat kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais teiginiais, kad šiuo atveju apeliantai ne tik nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet priešingai – ją sustiprino.

19. Kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų, atsakovai iš esmės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie nesąžiningą jų elgesį – atsakovas A. E. atsakovei UAB „NEMUNO LINIJA“ ieškovės suteiktą 750 000 Eur paskolą, kuri buvo skirta tik žemės sklypų įsigijimui, persivedė į asmeninę sąskaitą ir šias lėšas panaudojo kitiems savo komerciniams projektams, nors žemės sklypai nebuvo perduoti atsakovei UAB „NEMUNO LINIJA“. Apeliantai teigia, kad žemės sklypai nebuvo perleisti dėl objektyvių priežasčių – t. y. dėl apelianto A. E. sutuoktinės veiksmų, kuri atsisakė suteikti leidimą žemės sklypų perleidimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama apeliantų nesąžiningumui paneigti – akivaizdu, kad apeliantas A. E. ketino įgyvendinti investicinį projektą nepaisydamas fakto, kad žemės sklypų nuosavybės teisė priklausė ne jam vienam, už žemės sklypus sumokėtą avansą jis panaudojo asmeniniams tikslams, o jokie objektyvūs veiksmai dėl žemės sklypų perleidimo atsakovei UAB „NEMUNO LINIJA“ iš esmės nebuvo atlikti.

20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Nors byloje nėra akivaizdžių duomenų apie atsakovų ketinimą perleisti, paslėpti, iššvaistyti esamą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsirastų prielaidos arba, kitaip sakant, atsakovams nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jie nuspręstų taip pasielgti.

21. Pažymėtina, kad apeliantai neneigia skolos ieškovei, netvirtina, kad preliminariai vertinant ieškinys yra nepagrįstas, tačiau nėra grąžinę net dalies skolos. Atsakovai atskirajame skunde neteigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės esmingai pažeidžia jų teises ar interesus, kokiu nors būdu sukels neproporcingas neigiamas pasekmes ar kitus nepatogumus.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis