Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant gynėjai advokatei A. Ž., nukentėjusiajam J. V., jo atstovui advokatui B. S., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, spec. vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2011 m. balandžio 20 d., apie 23 val., Šilalės r. Jaunodavos kaime, kelyje Kaltinėnai – Varniai tyčia sudavė J. V. smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. apie 22 val. su R. P. ir tėvu P. S. automobiliu Audi, kurį vairavo jis pats, važiavo pas tėvą parsivežti dalių traktoriui. Važiuojant link Kaltinėnų pamatė vežime su arkliu važiuojantį J. V.. Kadangi mama jam buvo sakiusi, kad J. V. pjovė jų mišką nutarė pasikalbėti su juo, paklausti kodėl pjauna medžius. Sustojęs nuėjo prie J. V., šis buvo girtas, piktai nusiteikęs, norėjo griebti jį, tačiau jam pasitraukus J. V. iškrito iš vežimo ant kairiojo šono. Krisdamas parvertė ir jį bei įsikibo jam į pečius. Todėl gindamasis nuo J. V. gulėdamas sudavė jam apie 6 smūgius į šoną. Išgirdę triukšmą atėjo tėvas P. S. ir R. P.. Tėvui pasakius nesidaryti problemų sėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Nors M. S. kaltu neprisipažino jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d., apie 22 - 23 val. su arkliu važiavo iš namų. Kartu važiavo J. Š. ir T. E.. Važiuojant juos aplenkė automašina ir sustojo. Iš mašinos išlipo vaikinas, kuris priėjo prie jo vežimo. Galvodamas, kad vaikinas klaus kelio pasilenkė į šoną, o priėjęs vaikinas jį paėmęs už nugaros ištempė iš vežimo dėl ko jis nugriuvo sprandu ant žemės. Jį gulintį ant žemės M. S., kurio tuo metu nepažinojo, pradėjo jį spardyti, mušti rankomis į įvairias kūno vietas. Po sumušimo skaudėjo sprandą, buvo sumušta ranka, šonai, nugara, galva. Namie pasijuto blogai, todėl buvo išvežtas į ligoninę. Prieš tai tą pačią dieną buvo konfliktas su M. S. tėvu P. S. dėl miško kirtimo. Mišką jis kirto paprašęs P. S. uošvienės D., tačiau pretenzijas jam reiškė P. S..

2011 m. birželio 8 d. specialisto išvada Nr. G190/11(11) nustatyta, kad J. V. padaryti daugybiniai kūno sumušimai, šie sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu ar kitu panašiu daiktu. J. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6-7).

Liudytoja J. Š. parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. vakare jai su sūnumi T. E. važiuojant J. V. vežime juos pralenkė mašina ir sustojo. Iš automašinos išlipo ir prie jų atėjo du jaunuoliai, kaip dabar žino S.. Vienas jų, paėmė už nugaros ir išvertė stačia galva J. V. iš vežimo. Šis griuvo ant nugaros kažkiek šonu. J. V. gulintį pradėjo iš pradžių dviese daužyti kumščiais per galvą, spardyti. Vėliau vienas pradėjo sakyti kad nebemuštų. Po sumušimo su J. V. nuvažiavo pas ją. Būnant pas ją J. V. pasidarė bloga, todėl iškvietė greitąją. J. V. buvo sumušta galva, ji visa buvo mėlyna, kakta praskelta, ištinusi, nugara visa buvo mėlyna nuo mušimo. Po sumušimo ji J. V. dar visą savaitę slaugė namie, nes jam buvo dideli skausmai.

Liudytojas P. S. parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. apie 23 val. su sūnumi M. S. ir R. P. vežė dalis sūnaus traktoriui. Važiuojant keliu Kaltinėnai – Varniai sūnus sustabdė automobilį pasakė, kad važiuoja J. V. ir išlipo iš automobilio. Būdamas mašinoje išgirdo triukšmą, todėl išlipo iš automobilio ir nuėjęs prie vežimo matė, kad J. V. guli ant žemės, o sūnui pasakė, kad važiuotų, nes nenorėjo nemalonumų. Kad kas būtų mušęs J. V. nematė.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2011 m. balandžio 20 d. su M. S. važiavo pas jo tėvą dalių traktoriui. Grįžtant pravažiavo vadeliuotoją su vežimu. M. S. pasakęs, kad važiuoja J. V. sustabdė automobilį ir nuėjo prie vežimo. Paskui M. S. išlipo jo tėvas P. S.. Dar po kiek laiko išlipo ir jis ir pamatęs bėgantį arklį jį sulaikė. Kas vyko prie vežimo nematė.

Nors M. S. nurodė, kad jis gindamasis sudavė apie šešis smūgius J. V., tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. iškrito iš vežimo jam mostelėjus ranka ir išsigandus arkliui. J. V. nugriuvus jis priėjo ir sudavė kumščiu šešis smūgius į dešinį šoną. Todėl kaltinamojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi ir yra nenuoseklūs. Teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 93-1-00164-11, b. l. 33) parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo teisingi. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau iš parodymų matosi, kad ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. sudavė tik šešis smūgius į dešinį šoną. Byloje yra duomenų, kad M. S. J. V. gulintį mušė su kitu asmeniu. Nukentėjusysis parodė, kad jautė, jog vienu metu jam spyrė du asmenys. J. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne tik dešiniajame šone, bet įvairiuose kūno vietose: galvoje, kakle, nugaroje, krūtinėje. Todėl nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija, pobūdis paneigia M. S. versiją, kad jis gynėsi ir gulėdamas sudavė tik šešis smūgius. Liudytojų P. S. ir R. P. parodymai, kad jie nematė, kad jog J. V. buvo mušamas nelogiški. Iš liudytojo R. P. parodymų matosi, kad P. S. iš automobilio išlipo iškart po M. S.. Liudytoja J. Š., kad prie vežimo iš automobilio išlipo ir atėjo du asmenys. Todėl tokie kaltinamojo ir liudytojų P. S. ir R. P. parodymai prieštarauja specialisto išvadai apie daugybinius kūno sužalojimus, nukentėjusiojo ir liudytojos J. Š. parodymams. P. S. yra kaltinamojo tėvas R. P. draugas todėl jie suinteresuoti bylos baigtimi M. S. naudai. M. S., teigia, kad jis negalėjo sumušti J. V. ir dėl sveikatos būklės nes 2010 m. rudenį turėjo sudėtingą operaciją, sunkiai gijo. Tačiau iš M. S. medicininių dokumentų (b. l. 37-40) matosi, kad ligoninėje jis gydėsi iki 2010-11-17. Iš ikiteisminio tyrimo metu M. S. ir liudytojo R. P. duotų parodymų matosi, kad jis yra sveikas ir darbingas, nes būtent 2011-04-20 pats M. S. dirbo žemę traktoriumi. Byloje nėra duomenų, kad nusikaltimo padarymo metui M. S. būtų turėjęs sveikatos problemų. Teisme kaltinamojo ir liudytojo R. P. parodymai, kad traktoriumi dirbo ne M. S. vertintini kaip bandymas padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam. Dėl šių aplinkybių teismas netiki nesiremia šių liudytojų P. S., R. P. ir kaltinamojo M. S. parodymais, nes jie prieštarauja J. V. padarytiems sužalojimams, jų atsiradimo būdui, lokalizacijai, logiškai nepaaiškina kaip jie galėjo atsirasti yra prieštaringi. Nukentėjusiojo ir liudytojos J. Š. parodymai apie J. V. padarytus sužalojimus atitinka specialisto išvadai, bei esminėse aplinkybėse sutampa tarpusavyje. Atsiradę netikslumai nukentėjusiojo ir liudytojos parodymuose, kad paskutinius smūgius pagal J. V. jis patyrė stovint, o pagal liudytoją, kad gulint gali būti paaiškinami J. V. girtumu ir traumos pasekmėmis.

Aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad M. S. 2011 m. balandžio 20 d., apie 23 val., Šilalės r. Jaunodavos kaime, kelyje Kaltinėnai – Varniai tyčia sudavė smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas J. V., dėl ko padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia M. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusysis J. V. prašo priteisti iš M. S. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus – 2011-06-08 specialisto išvadą ir specialisto A. G. paaiškinimus teisme, įrašus jo ligos istorijose, nukentėjusiojo J. V., liudytojos J. Š. parodymus, konstatuoja, kad M. S. veiksmais J. V. padaryti daugybiniai kūno sumušimai, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po sužalojimo J. V. paūmėjo kitos ligos, t.y. dėl pakitimų kaklo slanksteliuose atsirado skausmai, jėgos sumažėjimas rankose. Gan ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai. Šie duomenys patvirtina, kad J. V. dėl sužalojimų tiek jų padarymo metu tiek vėliau patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, kurie yra nevienkartinio pobūdžio. Dėl sužalojimų išprovokuoto susirgimo, sumažėjus darbingumui J. V. negalėjo dirbti jam įprastų darbų, t.y. rūpintis gyvuliais, sumažėjo galimybė užsidirbti pragyvenimui. Tai taip pat rodo jo bendravimo galimybių sumažėjimą, nes tuo atveju, jei dėl sužalojimo asmuo negali tęsti savo veiklos, t.y. dirbti tokiu pačiu intensyvumu ir yra bendravimo galimybių sumažinimas, nes apribojama asmens aktyvi veikla. Kitas žalos nustatymo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. M. S. žalą J. V. padarė darydamas tyčinį nesunkų nusikaltimą. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Sužalojimus M. S. padarė prieš silpnesnį, gerokai vyresnį asmenį, tai taip pat turi reikšmės žalos dydžiui, ne/s tokiu atveju asmuo labiau žeminamas. Todėl šios aplinkybės sudaro prielaidas nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat turi įtakos nustatomam neturtinės žalos dydžiui. Iš bylos duomenų matosi, kad M. S. yra nedirbantis išlaikomas mamos, savarankiškų pajamų ir turto neturi. Tačiau kaltinamojo turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovas M. S. yra jauno amžiaus, todėl ateityje turi galimybių uždirbti žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, sužalojimo sunkumą, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais mažintinas ir J. V. priteistinas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamasis M. S. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, tačiau kaltu neprisipažino, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos. M. S. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą – dėl padarytų sužalojimų sukėlė nukentėjusiajam skausmingas pasekmes įvairiuose kūno vietose, kaltinamojo požiūrį į pasekmes - nesiekia sušvelninti, kompensuoti jų, motyvus ir tikslus, kaltės rūšį ir formą – tyčia padarė nusikaltimą asmeniui, M. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nukentėjusiajam J. V. iš M. S. priteistinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Iš kvito serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), matosi, kad už nukentėjusiojo J. V. teisinę pagalbą jis advokatui sumokėjo 1000 litų. Atstovavimo išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę yra protingo dydžio, todėl iš kaltinamojo priteistinos atstovavimo išlaidos 1000 Lt atstovavimo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad M. S. yra bedarbis, padarė smurtinį nusikaltimą, kaltinamajam teigiamą įtaką, formuojant jo asmenybę, darytų įpareigojimas - dalyvavimas pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“ (BK 48 str., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“.

Priteisti iš M. S. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. S. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), advokato paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje J. V. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.