- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- 1-148-890/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01662-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, užsiima automobilių kėbulų remontu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tai yra: jis pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą privalėdamas mokėti lėšas sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-06-30 iki vaiko pilnametystės, būdamas darbingas ir dirbantis laikotarpiais: nuo 2012-06-01 iki 2013-09-30, nuo 2013-11-01 iki 2014-03-30 nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnaus išlaikymui.
Kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino iš dalies, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo sudaręs santuoką su P. S., padėdavo išlaikyti vaiką. Buvo priteista mokėti po 400 Lt vaiko išlaikymui. Visų 400 Lt niekada nemokėjo, nes neturėjo tiek pinigų. Jis dirba, bet sumoka nuomą ir nelieka pinigų. Sumokėjus visus mokesčius jam likdavo apie 200-300 Lt, kiek galėdavo duodavo pagal galimybes. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo paskutinius mėnesius visai nemokėjo, o prieš tai mokėjo porą kartų po 500-600 Lt. Bendrauja su kita moterimi, su ja bendrų vaikų neturi. Jam pačiam išgyvenimui nežino kiek reikia, turi automobilį, turi pragyvenimui. Bandė keisti darbą, dirbo kitame autoservise, bet kelis mėnesius padirbus jam už darbą nesumokėjo. Jį išlaiko jo draugė E. Š., nekilnojamojo turto neturi, gyvena sugyventinės bute. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais nemokėjo išlaikymo savo sūnui. Dabar susidaręs apie 14 000 Lt įsiskolinimas. Stengsis įsiskolinimą padengti. Kol vyko skyrybų procesas nemokėjo išlaikymo vaikui. Tuo metu dirbo tą patį darbą. Nors skyrybų byloje teismui sakė, kad galės mokėti po 300 Lt sūnaus išlaikymui, bet negalėjo. Sumokėjo tik už vieną mėn. po teismo sprendimo. Jam reikia bent tūkstantį litų užsidirbti, kad galėtų išlaikymą mokėti vaikui. Jis tinka tik vienam darbui. Už nuomą moka iki 800 Lt per mėn. Paskolos „Swedbank“, nemoka, yra 31 000 Lt suma, moka tik P. S. Dabar dirba vienas, ankščiau turėjo darbuotojų, dar vienas darbuotojas yra jo įmonėje.
Nukentėjusioji P. S. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnaus D. S. tėvas, su juo kartu negyvena nuo 2009 m. Iki teismo sprendimo priėmimo iš M. S. sūnui buvo priteistas laikinas išlaikymas - po 200 Lt. M. S. nemokėjo pinigų, ji bandė tartis, kad duos jam sąrašą prekių, o jis kartu su vaiku nueis ir viską nupirks, tai vieną kartą nupirko pėdkelnes ir knygutę, skyrybų proceso metu. Po teismo sprendimo priėmimo, M. S. tik 2014 m. padarė 4 pervedimus. Pervedė 2014-02-28 - 298 Lt 70 ct, 2014-06-26 - 229 Lt, 2014-09-10 - 533 Lt 20 ct, 2014-11-05 – 758 Lt 67 ct, čia už 2014 metus. M. S. bandė žadėti, kad perves likusius pinigus, bet pinigų nekaip nepervesdavo. M. S. tik teisme sako, kad neturi galimybių mokėti. Jiems susitikus jis vis tvirtindavo, kad po savaitės sumokės, bet nepervesdavo. Žino, kad M. S. turi ir kitų skolų, tačiau jo toks būdas, jis niekur nemoka pinigų, buvo juokingų sumų - pavyzdžiui 5 Lt Sodrai įsiskolinimas. Kai gyveno santuokoje, M. S. dirbo tą patį darbą, jis pilnai išlaikydavo šeimą, ji tuo metu mokinosi, nebuvo jokių bėdų. Patirtis didėja, klientų daugėja, kaltinamojo pajamos taip pat turėtų didėti. Šiai dienai išlaikymo įsiskolinimas yra didesnis nei 14 000 Lt.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendime nurodyta, kad iš M. S. sūnaus D. S. išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-30 iki vaiko pilnametystės (t. 1, b.l. 6-17). Iš antstolio A. Selezniovo patvarkymų matyti, jog pagal minėtą teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš M. S. antstolio priimtas vykdymui 2012-04-10 (t. 1, b.l. 28-29).
Iš mokėjimo nurodymų matyti, jog M. S. sūnaus D. S. išlaikymui pervedė tokias sumas: 2014-05-09 kaltinamojo draugė E. Š. į antstolės V. Daugirdienės kontoros sąskaitą pervedė 200 Lt, 2014-04-07-100 Lt, 2014-02-26 pervedė 100 Lt, 2013-10-28 pervesta 200 Lt, 2012-05-10 pervesta 200 Lt (t. 1, b.l. 59 -61, 75-77). Iš kasos kvitų matyti, jog 2012-09-23 pirkta prekių už 42 Lt, 2012-09-06 – už 83,97 Lt, 2012-05-19 prekių už 27,52 Lt (t. 1, b.l. 62-65). Iš M. S. metinių pajamų deklaracijų matyti, jog jis deklaravo gautas iš individualios veiklos pajamas už 2011 m., 2012 m. (t. 1, b.l. 66-73). Kaltinamasis bankų sąskaitose grynųjų pinigų neturi (t. 1, b.l. 80-83). IŠ SODROS duomenų matyti, jog M. S. nuo 2009-11-02 vykdo individualią veiklą (t. 1, b.l. 90).
Motyvuojamoji dalis
BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005) (LAT nutartis Nr. 2K-124/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis M. S. inkriminuotais laikotarpiais pagal teismo sprendimą vengė mokėti lėšas vaikui išlaikyti, objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų vaiko išlaikymo įmokų nemokėjimą, nenustatyta. Tiek nukentėjusiosios P. S. parodymais, jog kaltinamasis laikotarpiais nuo 2012-06-01 iki 2013-09-30 bei nuo 2013-11-01 iki 2014-03-30, kai nemokėjo išlaikymo sūnui, tiek rašytiniais įrodymais – SODROS duomenimis, metinėmis pajamų deklaracijomis nustatyta, jog M. S. darbingas, kaltinime nurodytais laikotarpiais vykdė individualią veiklą, iš kurios gavo pajamų, to jis neneigė ir pats teisme, patvirtindamas, kad dirbo ir gavo pajamų, tačiau lėšų vaikui išlaikyti neskyrė, nes, jo teigimu, pajamų gaudavo nepakankamai. Nors kaltinamasis M. S. savo kaltę dėl vengimo išlaikyti sūnų D. S. pripažino iš dalies, teigdamas, jog išlaikymo neteikė dėl objektyvių priežasčių, kadangi gaunamo darbo užmokesčio nepakakdavo išlaikymui teikti, tačiau kaltinamasis teismui negalėjo paaiškinti, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Akivaizdu, jog tokią pačią darbinę veiklą kaltinamasis vykdė dar gyvendamas santuokoje su nukentėjusiąja, minėta veikla užsiima iki šiol. Tokios aplinkybės, taip pat duomenų apie kaltinamojo sveikatos sutrikimus nebuvimas rodo, jog jis gali pagerinti savo turtinę padėtį ir gauti papildomų pajamų, tačiau to nenori daryti dėl teismui nežinomų priežasčių. Kaltinamasis nerodo jokių pastangų bei noro uždirbti daugiau, nors yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas. Kaltinamojo nurodytos priežastys – jo nepakankamos gaunamos pajamos - nepašalina jo kaltės dėl vengimo išlaikyti sūnų.
Teisme ištirtų įrodymų visuma, patvirtina, kad kaltinamasis, pragyvendamas iš gaunamų pajamų, būdamas darbingas ir sveikas, be pateisinamų priežasčių, sąmoningai neteikė lėšų vaiko išlaikymui, t.y. vengė išlaikyti vaiką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. S. anksčiau neteistas, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad geriausiai bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant atitinkamus įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str., ir jam paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį per visą nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.