Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-09-12 · Civilinė byla Nr. 2S-569-544/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
2S-569-544/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
S. K.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-569-544/2019

teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01976-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5.; 3.4.5.11.; 3.5.16.; 3.5.21.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4908-837/2019 pagal pareiškėjo S. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., K. K. (V.), akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) S. K. pateiktu skundu antstoliui prašė panaikinti antstolio A. B. 2019 m. balandžio 9 d. patvarkymą dėl turto įvertinimo (areštavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0025/19/00203, nes jis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas UAB „Verslavita“ 20 000 Eur yra įkainotas per maža kaina, nes iš viešai skelbiamų duomenų žino, jog toje vietoje panašių žemės sklypų rinkos kaina didesnė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

3. Teismas nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje 2019 m. sausio 24 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0025/19/00203 pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2019 m. sausio 2 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-23) dėl hipoteka užtikrinto skolos išieškojimo iš skolininkų S. K. ir K. V. hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo AB SEB banko naudai. Skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis – 15 996,37 Eur (pagal išieškoto nurodymą, likęs skolos dydis 15 670,63 Eur), vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos – 64,08 Eur, taip pat papildomai išieškoma 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Vykdant priverstinį išieškojimą areštuotas 0,1228 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis S. K. ir K. V.. Siekiant nustatyti areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertę, vadovaujantis CPK 613, 682 straipsniais, 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu skirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti. 2019 m. balandžio 8 d. gautas UAB ,,Verslavita” Panevėžio skyriaus Žemės sklypo ekspertizės aktas Nr. PNE-19-032, kuriuo nustatyta kad 0,1228 ha žemės sklypo rinkos vertė – 20 000 Eur. 2019 m. balandžio 9 d. surašytas Patvarkymas dėl turto arešto (įvertinimo), kuriuo areštuoto 0,1228 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K. ir K. V., vertė nustatyta 20 000 Eur.

4. Teismas nurodė, kad antstolio 2019 m. balandžio 9 d. patvarkymas „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ kartu su 2019 m. balandžio 9 d. turto arešto aktu pareiškėjui (skolininkui) įteiktas asmeniškai 2019 m. balandžio 12 d. Pareiškėjas skundą antstoliui pateikė tik 2019 m. gegužės 2 d., t. y. praleidęs CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų darbo dienų terminą. Pažymėjo, jog papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti paskirta ne tik gavus vykdymo proceso šalių motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, bet ir tuo atveju, kai pats antstolis abejoja dėl eksperto atlikto turto vertės įkainojimo teisingumo.

5. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė, jog byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos, kad atlikta ekspertizė būtų neteisinga, nepateikė jokių objektyvų ir pagrįstų paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) S. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinant jo skundą, arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7. Nurodo, kad nesutinka su UAB „Verslavita“ nustatyta 0,1228 ha žemės sklypo verte. Pagal internetinio puslapio www.aruodas.lt duomenis (duomenys neskelbtini), t. y. toje pačioje vietovėje, kaip ir jo sklypas, 1 žemės aro kaina yra 2 000 – 2 500 Eur – žymiai didesnė, nei nustatyta UAB „Verslavita“. Akivaizdu, kad antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 7 punktą, kuriame nurodyta, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti.

9. Nurodo, kad pareiškėjas tiek ankstesniame skunde, tiek atskirajame skunde pateikia tuos pačius deklaratyvius motyvus, nepagrįstus jokiais rašytiniais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima suabejoti nustatyta vidutine rinkos verte bei būtų būtinybė atlikti nekilnojamojo turto ekspertizę, siekiant nustatyti vidutinę rinkos kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog turto vertinimas atliktas tinkamai, o nustatyta sklypo vertė atitinka realią rinkos kainą. Apelianto teigimu, tokia išvada nepagrįsta, nes UAB „Verslavita“ ekspertizės akte nustatyta ginčo sklypo kaina yra gerokai mažesnė, nei nurodoma toje pačioje vietovėje parduodamų žemės sklypų kaina nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt.

12. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas S. K. nepateikė ir procesiniuose dokumentuose nenurodė objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog antstolio patvarkymo pagrindu atliktos turto vertinimo ekspertizės metu nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta ir neatitinka realios rinkos vertės. Pagal vykdomosios bylos duomenis, vykdant priverstinį išieškojimą, antstolis areštavo 0,1228 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K. ir K. V., bei, jam kilus abejonėms ir siekiant nustatyti areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertę, paskyrė šio nekilnojamojo turto ekspertizę. Antstolio 2019 m. balandžio 9 d. patvarkymas „Dėl turto įvertinimo (areštavimo)“ kartu su 2019 m. balandžio 9 d. turto arešto aktu pareiškėjui (skolininkui) įteiktas asmeniškai 2019 m. balandžio 12 d. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas (skolininkas) būtų pareiškęs prieštaravimus dėl turto įkainojimo per CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų darbo dienų terminą (skundą antstoliui pateikė tik 2019 m. gegužės 2 d.), neprašė antstolio vykdomojoje byloje paskirti pakartotinę ekspertizę.

14. Apeliantas skunde nurodo aplinkybę, jog areštuotas turtas įkainotas ne realia rinkos verte, o gerokai mažesne, ir tai, jo nuomone, patvirtina internetiniame portale www.aruodas.lt skelbiami duomenys apie toje pačioje vietoje parduodamų analogiškų (panašių) žemės sklypų vertę. Tačiau šis argumentas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ekspertizės aktu nustatyta areštuoto turto rinkos vertė neatitinka realios to turto rinkos kainos. Kaip matyti, žemės sklypo ekspertizės akte žemės sklypo vertės skaičiavimas atliktas imant konkrečiai 32.11 verčių zoną arba labai panašią pagal vertę zoną, o lyginamieji objektai pagal individualius požymius parinkti kiek galima panašesni į ginčo sklypą. Tuo tarpu apeliantas tik deklaratyviai ir abstrakčiai nurodo, jog nekilnojamojo turto portale (duomenys neskelbtini), 1 aro kaina yra 2 000 – 2 500 Eur. Net jeigu tokia parduodamų žemės sklypų kainą ir skelbiama, tai dar nereiškia, kad tai ir yra reali žemės sklypo rinkos kaina, už kurią potencialūs pirkėjai turtą perka. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą buvo ženkliai mažesnė ir 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė 13 000 Eur, 2019 m. sausio 1 d. - 12700 Eur. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesivadovauti ekspertizės metu nustatyta žemės sklypo rinkos verte.

15. Apeliantas teigia, jog antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 7 punktą, tačiau kokiu konkrečiu faktiniu turiniu pažeidimas pasireiškė skunde neatskleista. Kaip minėta, antstolis 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu savo iniciatyva paskyrė skolininkams priklausančio žemės sklypo vertės ekspertizę, nes jam kilo abejonės dėl sklypo rinkos vertės. Apeliantas (objekto savininkas) apie objekto apžiūrą buvo informuotas, taigi, apie atliekamą ekspertizę žinojo, tačiau nušalinimų kvalifikuotam turto vertintojui nereiškė ir pats kitos eksperto kandidatūros savalaikiai nesiūlė.

16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad areštuotas nekilnojamasis turtas įkainotas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie ekspertizės aktu nustatytą neatitinkančią rinkos vertės jo kainą, o atlikta ekspertizė būtų atlikta pažeidžiant jos atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Apelianto teiginiai, kad antstolis netinkamai atliko jam nustatytas pareigas, vertinami nepagrįstais, nes yra tik objektyviais duomenimis nepagrįstos apelianto prielaidos.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto teiginiams, tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto įvertinimo klausimus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė nagrinėjamo klausimo esmę, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė