- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2-1519/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Trečiasis asmuo
- E. B., G. D., R. J., K. J., J. M., V. P.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Danutės Gasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų
E. B., G. D., R. J., K. J., J. M., V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, uždarosios akcinės bendrovės ,,Leidybos centras“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-2169-656/2011).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankrutuojančios UAB „Leidybos centras“ kreditoriai E. B., G. D., R. J., K. J., J. M., V. P. ir UAB „Sareme sistemos“ skundu prašė pripažinti negaliojančiu BUAB „Leidybos centras“ 2010-07-29 kreditorių susirinkimo 10 nutarimą dėl BUAB „Leidybos centras“ turto įvertinimo ir realizavimo tvarkos bei pardavimo kainų nustatymo. Be to, UAB „Sareme sistemos“ prašė nustatyti BUAB „Leidybos centras“ turto realizavimo tvarką: a) nekilnojamojo turto vertei nustatyti samdyti ne mažiau kaip tris vertintojus; b) turto pardavimo vertę nustatyti kreditorių susirinkime, atsižvelgiant į vertintojų ataskaitas; c) nekilnojamąjį turtą varžytynėse realizuoti atskirais vienetais. Kreditoriai skunde nurodė, kad 2010-07-29 įvyko pirmasis BUAB „Leidybos centras“ kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų, buvo svarstytas klausimas dėl BUAB „Leidybos centras“ turto įvertinimo ir realizavimo tvarkos. Bankroto administratorius siūlė patvirtinti nutarimo projektą: „atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto įvertinimą. Surinkus mažiausiai penkis nepriklausomų turto vertintojų pasiūlymus, kreditorių pritarimu išrinkti priimtiniausią turto vertintojų pasiūlymą<...>“ Nors didžioji dalis susirinkime dalyvavusiųjų kreditorių šiam nutarimo projektui pritarė, tačiau kreditoriaus AB bankas Snoras balsų persvara nutarimo projektas atmestas ir patvirtintas kreditoriaus AB bankas Snoras pasiūlytas sprendimas: „AB bankui Snoras įkeistą turtą pardavinėti visą kartu komplekse, nustatant pradinę pardavimo kainą pirmosioms varžytynėms - 25 000 000 Lt. Pirmosioms varžytynėms neįvykus, antrosioms varžytynėms nustatyti pradinę pardavimo kainą - 20 000 000 Lt. Nustatyti kainos kėlimo intervalą varžytynėse - 50 000 Lt<...>“. Kreditorius AB bankas Snoras, turėdamas absoliučią daugumą kreditorių susirinkimo balsų, vienašališkai nustatė BUAB „Leidybos centras“ turto kainą ir realizavimo tvarką, tuo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Pagrindinį BUAB „Leidybos centras“ turtą sudaro nekilnojamieji daiktai, esantys Vilniaus centre Strazdelio gatvėje – devyniolika beveik užbaigtų butų, du gamybinės paskirties pastatai ir transformatorinės. Tačiau šį nekilnojamąjį turtą nutarta parduoti nepagrįstai mažomis kainomis. Tai grindžiama argumentais, jog nekilnojamojo turto rinka atsigauna, nekilnojamasis turtas yra patrauklioje centrinėje Vilniaus miesto dalyje, todėl jo rinkos vertė didesnė, be to, nustatyta kaina yra žymiai mažesnė nei finansinės atskaitomybės dokumentuose. BUAB „Leidybos centras“ balanse nekilnojamasis turtas yra vertinamas apytiksliai 40 000 000 Lt. Be jau nurodytų motyvų, kreditorius UAB „Sareme sistemos“ savo skundą grindė ir tuo, jog parduodant bendrovės visą nekilnojamąjį turtą kaip vieną vienetą, toks pardavimo modelis labai susiaurina galimų pirkėjų ratą, jį gali nupirkti tik stambios bendrovės, kai tuo tarpu parduodant atskirais vienetais pirkėjų ratas būtų didesnis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 28 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ 24 str. 1 d.). Priimant ginčijamą nutarimą dėl pradinių AB bankui Snoras įkeisto turto pardavimo kainų „už“ balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 92,119 proc., t. y. turintys daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Todėl teismas sprendė, kad 2010-07-29 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankrutuojančios BUAB „Leidybos centras“ įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainų yra priimtas teisėtai, nepažeidžiant ĮBĮ 24 str. 1 d. reikalavimų. Teismo teigimu, kreditoriai neįrodinėjo ir nenustatyta, kad būtų pažeista BUAB „Leidybos centras“ 2010-07-29 kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo bei balsavimo tvarka, numatyta ĮBĮ 22, 23, 24 bei 25 straipsniuose. Teismas nurodė, kad skundo argumentas dėl kreditorių susirinkime nustatytos nepagrįstai mažos nekilnojamojo turto kainos grindžiamas tik prielaidomis, byloje nepateikti jokie šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Kreditorių argumentų, jog 2009-01-16 BUAB „Leidybos centras“ nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta 47 000 000 Lt, teismas nelaikė reikšmingais, nes nekilnojamojo turto rinka yra nestabili, todėl negalima vadovautis pusantrų metų senumo duomenimis. Tuo tarpu AB bankas Snoras teismui pateikė BUAB „Leidybos centras“ nekilnojamojo turto nepriklausomų vertintojų ataskaitą (turto vertės nustatymo pažyma Nr.S-10-12-1), atliktą 2010-09-02, kurioje BUAB „Leidybos centras“ turtas įvertintas 21 000 000 Lt suma (I t, b.l. 155-162). Atsižvelgdamas į nepriklausomų turto vertintojų išvadas bei į ginčijamu nutarimu nustatytą 25 000 000 Lt turto pardavimo kainą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tvirtinimui, jog turtą nutarta parduoti mažesne nei rinkos kaina. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad skundas dėl BUAB „Leidybos centras“ 2010-07-29 kreditorių susirinkimo nutarimo 10 darbotvarkės klausimo atmetamas. Taip pat teismas nurodė, kad nepanaikinus BUAB „Leidybos centras“ 2010-07-29 kreditorių susirinkimo nutarimo 10 darbotvarkės klausimu, netenkintinas ir skundo reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti BUAB „Leidybos centras“ turto realizavimo tvarką: a) nekilnojamojo turto vertei nustatyti samdyti ne mažiau kaip tris vertintojus; b) turto pardavimo vertę nustatyti kreditorių susirinkime, atsižvelgiant į vertintojų ataskaitas; c) nekilnojamąjį turtą varžytynėse realizuoti atskirais vienetais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Tretieji asmenys E. B., G. D., R. J., K. J., J. M., V. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti negaliojančiu BUAB ,,Leidybos centras“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. liepos 29 d. 10 nutarimą dėl BUAB ,,Leidybos centras“ turto įvertinimo ir realizavimo tvarkos bei pardavimo kainų nustatymo. Skunde nurodo, kad teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, susijusias su BUAB ,,Leidybos centras“ kreditorių susirinkimo ginčijamo nutarimo priėmimu, taip pat vėlesniais AB bankas Snoras ir bankroto administratoriaus veiksmais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Nors didžioji dalis BUAB ,,Leidybos centras“ kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių pritarė bankroto administratoriaus siūlomam patvirtinti nutarimo projektui, kreditoriaus AB bankas Snoras balsų persvara nutarimo projektas atmestas ir patvirtintas kreditoriaus AB banko Snoras pasiūlytas sprendimas. AB bankas Snoras nurodė, kad turto vertinimą atlikti netikslinga, nes pakanka nustatyti tokią pradinę kainą, kurios pakaktų visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Tokia išvada aiškiai gina tik įkeitimo teisę turinčio kreditoriaus interesus, pažeidžia BUAB ,,Leidybos centras“ teises bei sudaro sąlygas piktnaudžiauti turto realizavimo procese. Nors AB bankas Snoras ir prieštaravo bankroto administratoriaus bei daugumos kreditorių siūlymui rengti nepriklausomą turto vertinimą skelbiant 3-5 turto vertintojų apklausą, tačiau nepraėjus nė mėnesiui AB bankas Snoras savo iniciatyva kreipėsi į turto vertinimo įmonę ir užsakė atlikti turto vertinimą. Tokie AB banko Snoras veiksmai sudaro prielaidas abejoti pateiktu turto vertinimu ir jo objektyvumu bei manyti, jog vertinimo ataskaitoje atspindėta AB banko Snoras pageidaujama vertė, o ne objektyvi rinkos kaina.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB ,,Leidybos centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai sprendė, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra priimtas nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apeliantų argumentas, kad AB bankas Snoras siekia kuo mažesne kaina perimti atsakovo turtą, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. Kadangi nepriklausomas turto vertintojas 2010-09-02 jau yra nustatęs atsakovo nekilnojamojo turto vertę, vėl grįžti prie klausimo dėl bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto vertinimo yra netikslinga, neekonomiška, tokie veiksmai pažeistų ir bankrutuojančios įmonės kreditorių, ir pačios įmonės interesus.
Trečiasis asmuo AB bankas Snoras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad vertinant balsavimą tiek balsų, tiek dalyvių skaičiumi, akivaizdu, kad didžioji dalis susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo už AB banko Snoras pasiūlytą nutarimo projektą, o ne už administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, kaip teigia apeliantai. Turto vertinimas 2010-09-02 buvo atliktas atsakovo BUAB ,,Leidybos centras“ užsakymu, todėl atmestini apeliantų argumentai dėl vertinimo ataskaitos bei jos objektyvumo. Naujo turto vertinimo nebuvo siūloma dėl to, kad tam būtų reikėję papildomų išlaidų, o bankrutuojančioje įmonėje gaunamos pajamos yra minimalios ir jų nepakanka būtinoms išlaidoms ir administravimo sąmatai padengti, be to užsitęstų bankroto procedūros.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Leidybos centras“ 2010 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime priimto 10 nutarimo dėl įmonės turto įvertinimo ir pardavimo kainų nustatymo.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007 išaiškinta, kad teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo teises, tarp jų teisę tvirtinti įmonės parduodamo turto vertę (ĮBĮ 23 str. 5 p.). ĮBĮ 33 straipsnis nustato bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kito, ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas iš varžytinių ( ĮBĮ 33 str. 1 d. 2, 3 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
Iš 2010 m. liepos 29 d. BUAB „Leidybos centras“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 (t. 1, b. l. 16-23) matyti, kad jame dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtina reikalavimų suma sudarė 23 826 900,32 Lt arba 95,823 procento. Priimant 10 nutarimą už AB banko Snoras pasiūlymą dėl BUAB ,,Leidybos centras“ turto pardavimo tvarkos ir kainos balsavo kreditoriai, turintys 92,119 procento visų teismo patvirtintų kreditorių balsų, t. y. turintys daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Byloje nėra duomenų, kad kreditorių susirinkimo ginčijamas nutarimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimo priėmimo tvarka pažeista nebuvo. Apeliantai kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo argumentu ir neskundžia. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis bei ginčijamas susirinkimo nutarimas neteisėti, nes bankrutuojančios įmonės parduodamas AB bankui Snoras įkeistas nekilnojamas turtas nebuvo įvertintas nepriklausomų turto vertintojų, AB bankui Snoras nurodyta nekilnojamojo turto kaina neatitinka realios jo vertės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymas kreditoriams (kreditorių susirinkimui) suteikia plačias teises, susijusias su bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Kaip jau minėta, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas ir teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant šias kainas. Kreditorių susirinkimas nėra saistomas tikslia turto rinkos verte. Bylos duomenimis, atsakovo BUAB ,,Leidybos centras“ užsakymu turto vertintojas UAB ,,Verslavita“ 2010 m. rugsėjo 22 d. atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą įvertino 21 600 000 Lt (t. 1, b. l. 182-203, t. 2, b. l. 1-18). Kaip matyti ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta pradinę turto pardavimo kainą pirmosioms varžytinėms nustatyti 25 000 000 Lt, t. y. didesnę nei minėto turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė. Apeliantai nesutikdami su nekilnojamojo turto kaina, nepateikė teismui preliminaraus šio turto vertinimo, ar kitų įrodymų, t. y. nepagrindė savo argumentų, jog parduodamo turto kaina yra neprotingai maža, ar yra potencialių pirkėjų nupirkti turtą už didesnę nei kreditorių susirinkime nustatytą kainą. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nustatyta įkeisto turto pardavimo kaina yra neprotingai maža, ar nustatyta tokia įkeisto turto pardavimo kaina pažeidžia kreditorių interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje valstybės įmonė Turto bankas, A.Č. v. A.M., bylos Nr. 3K-3-554/2008, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje K. B. ir kt. v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-580/2010). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog turto vertintojas 2010-09-02 jau yra nustatęs atsakovo nekilnojamojo turto vertę, vėl grįžti prie klausimo dėl bankrutuojančios įmonės nekilnojamojo turto vertinimo yra netikslinga, neekonomiška, tokie veiksmai pažeistų ir bankrutuojančios įmonės kreditorių, ir pačios įmonės interesus.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytas argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.