Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

- BK 187 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir A. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. L. bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta A. L. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Civilinės ieškovės T. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo A. L. jos naudai priteista 2 852,61 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 30 d. apie 20.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patekti į namą bei pagrobti svetimą turtą, tyčia su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu, išlaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugines namo lango žaliuzes ir plastikinį langą, 400 Eur vertės, lauko duris, 800 Eur vertės, namo vidaus duris 400 Eur vertės ir tokiu būdu įsibrovęs į T. K. priklausantį namą, iš jo pagrobė filmavimo kamerą „Sony“ su priedais, bendros 200 Eur vertės, elektrinį pakėlėją „Talė“ su priedais, bendros 66,61 Eur vertės, fotoaparatą 10 Eur vertės, elektrinę drėlę „Skill 550W“ su priedais, 200 Eur vertės, elektrinį šlifuoklį „Skill“ su priedais, 100 Eur vertės, lituoklį „Skill 12W“ su priedais, 50 Eur vertės, sidabrinę lėkštę, 200 Eur vertės, dvylikos banknotų litų kolekciją, 100 Eur vertės, sidabrinę grandinėlę ant rankos, 100 Eur vertės, dušo stovą „Hansgrohe“, 97 Eur vertės, baltos spalvos gitarą, 29 Eur vertės ir gitarą 300 Eur vertės, t. y. sugadino svetimą T. K. priklausantį, turtą, padarydamas jai 1 400 Eur turtinę žalą ir pagrobė svetimą, T. K. priklausantį, turtą bendros 1 452,61 Eur vertės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl paskirtų bausmių

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. L. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra per griežtos, bausmės paskirtos tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirtos bausmės ir dydžiai atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad A. L. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, žemesnės instancijos teismas nurodė, kad jis praeityje teistas, taip pat teistas ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės yra neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 88-97). Taip pat teismas pažymėjo, kad A. L. yra baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 81-86), be kita ko, ir už smulkias vagystes, yra nedirbantis (2 t., b. l. 79), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale, VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas, negydytas (2 t., b. l. 50,52). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. L. už nusikalstamas veikas skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, taipogi, teismas įvertinęs tai, kad turtinio pobūdžio nusikalstama veika, žala nėra didelė, nusikalstama veika padaryta dėl sunkios materialinės padėties, todėl laisvės atėmimo terminus už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatė mažesnį nei bausmės vidurkis, ir už apysunkį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo padarymą paskyrė A. L. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinktomis bausmėmis ir jų dydžiu. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas A. L. nėra pirmasis. Žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė, kad iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (turto iššvaistymas, turto pasisavinimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, pasikėsinimas padaryti vagystę bei neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) apelianto atžvilgiu buvo priimti net 4 apkaltinamieji nuosprendžiai. Be to, šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose nuteistasis yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 189 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Taip pat nustatyta, kad vien laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (t. y. vienerių metų laikotarpyje) A. L. buvo 6 kartus baustas administracine tvarka, tarp jų ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį, numatantį atsakomybę už smulkią vagystę, transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimą, transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, kurie vėliau buvo pakeisti į laisvės apribojimo bausmę, laisvės atėmimas, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tiek savo pobūdžiu už laisvės atėmimą švelnesnės bausmės, tiek bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, ką neabejotinai patvirtina ir nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – visas nusikalstamas veikas A. L. padarė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui.

13. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia visiškai pritarti skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, be kita ko, ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikalstamos veikos, dėl kurių jis nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys. Nuteistojo veikos nepasižymėjo ypatingu pavojingumu – vykdant vagystę nuteistasis pasikėsino tik į svetimą nuosavybę, į namus, iš kurių buvo pagrobtas kaltinime nurodytas turtas, priklausęs nukentėjusiajai T. K., į namus buvo įsibrauta. Tačiau taip pat akivaizdu, jog nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės ar nustatyti trumpesni jų terminai būtų pakankami pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu A. L. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (už šią veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnesis ir 15 dienų), taip pat ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, savo dydžiu mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (už šią veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnesis ir 15 dienų) – yra proporcingos, adekvačios nuteistojo asmenybei, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei yra reikalingos bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Dėl bausmių subendrinimo

15. Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis, o bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklės nustatytos BK 64 straipsnyje. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas.

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už atskiras nusikalstamas veikas A. L. skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir laisvės atėmimas 8 mėnesiams) subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Be to, ši subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, apeliantui dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, keturis kartus praeityje teistam asmeniui, kuris pakartotinai nusikalto neišnykus teistumui, už dvi nusikalstamas veikas apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra pakankamai švelni ir ne per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, todėl dar labiau ją mažinti nėra jokio pagrindo.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendį bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 14 d. baudžiamąjį įsakymą. Nutartis įsiteisėjusi, bausmė neatlikta, neatlikta bausmės dalis 1 metai 5 mėnesiai 21 diena.

18. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnį nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių ir tinkamai subendrino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi (kuria subendrintos pagal šios nutarties 17 punkte minėtus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtos bausmės) paskirtą galutinę subendrintą - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su skundžiamame nuosprendyje paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausme – 1 metais laisvės atėmimo, t. y. prie pagal minėtą nutartį neatliktos bausmės dalies 1 metų 5 mėnesių 21 dienos (kuri yra didesnė) pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (kuri yra mažesnė) ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantui nuosprendžiu ir nutartimi paskirtas bausmes, parinko dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo būdą. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju nekyla jokios abejonės, jog A. L. charakteristika ir kitos bylos aplinkybės, kurios jau buvo aptartos šioje nutartyje, patvirtina, kad nuteistajam, kuriam teismas ir taip parinko palankesnį dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdą, pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis turi būti pakankamai žymi, o šiuo atveju prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalies (1 metų 5 mėnesių 21 dienos) pirmosios instancijos teismas pridėjo vos 6 mėnesius ir 11 dienų laisvės atėmimo iš paskirtos subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl laikyti ja neteisinga, neproporcinga, aiškiai per griežta, negalima. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės bausmės dydžiu, nereiškia, kad bausmė jam buvo individualizuota netinkamai.

19. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto prašymas, jog būtų įskaitytas jo atliktos bausmės laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartį, yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Kaip buvo minėta anksčiau, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis buvo pridėta prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi subendrintos galutinės ir neatliktos bausmės, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo įskaityti bausmės laiko, atlikto pagal minėtąją nutartį, nes bausmės buvo bendrinamos BK 64 straipsnio nuostatomis, su pilnai neatlikta bausmės dalimi (1 metai 5 mėnesiai 21 diena). Šiame kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad BK 64 straipsnio nuostatos nenumato pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės ar jos dalies įskaitymo. Šiuo atveju, naujai paskirta bausmė subendrinta tik su ta bausmės dalimi, kuri procesinio sprendimo priėmimo dieną buvo neatlikta. Atitinkamai paskaičiuota ir bausmės pradžia nuo naujo procesinio dokumento priėmimo dienos. Taigi, tenkinti nuteistojo prašymą ir papildomai įskaityti atliktos bausmės dalį pagal minėtąją nutartį, apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

20. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. pažyma Nr. APD-2022-10651 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 156,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

22. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Kita vertus, nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naują šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. niekur nedirba, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, paskiriant nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. L. turtinę padėtį, taip įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiajai pagal skundžiamą nuosprendį (nukentėjusiajai T. K. priteista suma turtinei žalai atlyginti sudaro viso 2852,61 Eur, neturtinei žalai atlyginti 200 Eur), bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš A. L. valstybės naudai 156,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal patikslintą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. pažymą Nr. APD-2022-10651.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.