Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovui V. S., tretieji asmenys V. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo psoėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp šalių nebuvo, atsakovas patenka į namų valdą taip kaip jam patogiau, taip trukdydamas ieškovams naudotis sklypu, dėl ko sklypas ieškovų nenaudojamas pagal paskirtį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė neprieštaravo, jog būtų nustatyta ieškovų prašoma naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Ieškovams A. Š. ir M. Š., atsakovui V. S. kartu trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublika bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,2620 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovams priklauso 18497/26310 ir 7300/52620 dalys, atsakovui V. S. - 5200/5626 dalys, o Lietuvos Respublikai – 3126/5262 dalys žemės sklypo. Šiame žemės sklype yra statiniai: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, rūsys, į kuriuos daiktinės teisės neįregistruotos, statinius valdo atsakovas bei trečiasis asmuo V. M. (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinių knygų išrašai).

Naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. Siekiant išvengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu, ieškovai byloje pageidauja nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant ginčus, kilusius dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, teisingam ginčo išsprendimui, o tuo pačiu ir socialinės taikos tarp bendraturčių įtvirtinimui, pateiktus naudojimosi tvarkos planus būtina įvertinti pagal tokius kriterijus kaip teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Šalys kaip bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią bus naudojamasi žemės sklypu konkrečiomis dalimis, todėl vertintini įrodymai, suteikiantys duomenų apie tai, ar nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, bendraturčiai galės valdyti, naudotis žemės sklypu pagal paskirtį ir ar nebus apsunkintas bendraturčių naudojimasis nustatytomis žemės sklypo dalimis.

Ieškovai pateikė matininko A. R. parengtą žemės sklypo planą, kuriame atsispindi ieškovų pageidaujama nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka, pagal kurią ieškovai pageidauja naudotis 4 4294 m² (36994+7300) ploto žemės sklypu, pažymėtu indeksu 3, atsakovui siūloma paskirti naudotis 5200 m²ploto žemės sklypu, pažymėtu indeksu 2, Lietuvos Respublikai –3 126 m² ploto žemės sklypu, pažymėtu indeksu 1. Ieškovų pateiktame žemės sklypo plane atsispindi atsakovui bei trečiajam asmeniui V. M. priklausančių pastatų ir įrenginių išsidėstymas sklypo atžvilgiu, plane užfiksuotas sklype esantis tvenkinys.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai.

Teismo vertinimu, ši taisyklė rengiant žemės sklypo planą išlaikyta. Pagal ieškovų pateiktą planą atsakovui naudojimuisi atitektų 5200 m² ploto žemės sklypas. Turint omenyje, kad atsakovas valdo 9,88% viso žemės sklypo, kai viso žemės sklypo plotas 52620 m² , pagal ieškovo siūlymą atsakovui tenkanti žemės sklypo dalis atitinka atsakovo turimą bendrosios nuosavybės dalį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003, Nr. 3K-3-604, Nr. 3K-3-132/2009, Nr. 3K-267/2012).

Atsakovas ir trečiasis asmuo jų teisių ir interesų pažeidimą įžvelgė tik dėl žemės sklypo dalies, naudotinos įvažiavimui į namų valdą. Trečiasis asmuo V. M. rašytiniuose paaiškinimuose nesutikdama su ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nurodė, kad nustačius ieškovų prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką bus apsunkintas patekimas į atsakovui bei V. M. priklausančius statinius, nebeturės galimybės patekti į sodybą. Šį argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Pagal pateiktą planą atsakovas ir trečiasis asmuo į naudojamą žemės sklypą galės patekti nuo plane pažymėtos ribos Nr. 10-11, kurios linijos ilgis 4,31 m, besiribojančios su bendro naudojimo keliu. Atitinkamai numatytas patekimas į žemės sklypą ir ieškovams (nuo plane pažymėtos ribos Nr. 11-1) bei trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai (nuo plane pažymėtos ribos Nr. 9-10). Trečiojo asmens V. M. teigimu, naujo įvažiavimo ieškovų nurodytoje vietoje nėra galimybės padaryti, nes jis būtų pačioje žemiausioje vietoje, kurią apsemia vanduo ir išvažiavimas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jame nei šiuo metu sudarytame plane, nei sudarytame 2018 m. žemės sklypo plane joks kelias, kuriuo kaip teigia trečiasis asmuo V. M. privažiuojama prie sodybos, nepažymėtas. Ieškovo A. Š. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas (trečiasis asmuo) į sodybą patenka tiesiog bet kurioje sklypo vietoje formuojamu taku (keliu). Pagal siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą atsakovas nuo bendrojo naudojimo kelio turės galimybę patekti į namų valdą, vykdamas per jam tenkančią žemės sklypo dalį. Kaip jau minėta, nėra duomenų, kad per žemės ūkio paskirties žemės plotą šiuo metu iki atsakovo ir trečiojo asmens V. M. valdomų pastatų būtų suformuotas įvažiavimas, dėl ko teismas atmeta trečiojo asmens V. M. argumentą, jog pagal siūlomą naudojimosi tvarką negalės atvykti specialiosios tarnybos, kadangi tokios galimybės nėra ir šiuo metu.

Iš byloje pateiktų atsakovo ir trečiojo asmens V. M. rašytinių pareiškimų seka, kad iš esmės šalių nesutarimai kyla ne dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, bet dėl atsakovo ir trečiojo asmens V. M. įsitikinimo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo padaryti pažeidimai, lėmę tai, kad atsakovas neteko teisės naudotis visa seneliui priklausiusia žeme. Atsakovas žemės sklypo dalį įgijo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Atsakovo ir trečiojo asmens V. M. inicijuoti procesai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pasibaigę, todėl nurodomos aplinkybės dėl neteisingo nuosavybės teisių atkūrimo (anot atsakovo) nėra reikšmingos, sprendžiant ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Ieškovas A. Š. 7300/52620 dalį žemės įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktą, kartu su ieškove 18497/26310 dalis žemės įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Plungės apylinkės teismo sprendimu atsakovo reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto, kuriuo ieškovas įgijo teisę į 7300/52620 dalis žemės sklypo, pripažinimo negaliojančiu atmestas, teismo sprendimas įsiteisėjęs (civ. byla e2-164-884/2023), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovų daiktinės teisės į žemės sklypo dalis įregistruotos. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), todėl nustatydamas naudojimosi tvarką, teismas vadovaujasi nekilnojamojo turto kadastro duomenimis apie šalims priklausančią žemės dalį bendrojoje nuosavybėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-85/2006; Nr. 3K-3-291/2007). Vertinant ieškovų pateiktą planą šiuo požiūriu, teismas nenustatė, kad atsakovo interesai būtų pažeisti, paskiriant ieškovams didesnės vertės, ekonomiškai naudingesnį žemės plotą ir pan. Tokių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovas. Viso žemės sklypo paskirtis vienoda - žemės ūkio paskirties, siūlant nustatyti nustatant naudojimosi tvarką, atsižvelgta į atsakovo valdomų statinių užimamą teritoriją, sudaroma reali galimybė patekti atsakovui prie pastatų, dėl ko teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens V. M. teiginiais, jog ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeis atsakovo ir jos teises ir teisėtus interesus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Pagal ieškovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą nėra bendro naudojimo ploto, tokiu būdu eliminuojama ar bent iki minimumo sumažinama konfliktų tikimybė. Pagal siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą užtikrinamas atsakovo patekimas į jo faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį apie pastatus, siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte yra nustatytos taisyklingos formos žemės sklypo dalys, kurios tenka kiekvienam bendraturčiui, besiribojančios su bendro naudojimo keliu, Ieškovas planuoja dirbti žemę pagal jos tikslinę paskirtį, teismo vertinimu ieškovų siūlom naudojimosi tvarka atitinka tiek ieškovų, tiek atsakovo interesus.

Pastebėtina ir tai, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybai, kurios atstovas 2022 m. kovo 9 d. suderino siūlomą projektą, o teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Respublikos atstovė patvirtino, jog siūlomas projektas atitinka ir trečiojo asmens (valstybės) interesus.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas įrodymų, jog ieškovų siūloma žemės naudojimosi tvarka pažeis jo interesus nepateikė, apsiribodamas tik bendro pob9doi samprotavimais apie galimai pažeidžiamus jo interesus.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, tačiau atsakovas procese atsisakė dalyvauti, pareiškęs, kad niekada nedalyvausiantis procesuose, vykstančiuose Plungės teisme. Toks atsakovo pareiškimas vertintinas kaip atsisakymas ginčą spręsti bendraturčių sutarimu.

Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 260 straipsnį galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas šalių ginčą turi išspręsti taip, kad tarp jų ateityje kiltų kuo mažiau ginčų dėl to paties objekto. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsisakant tenkinti ieškovų reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, šalys būtų paliktos tęstinio ginčo situacijoje, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina teismo pagal ieškovų siūlomą projektą, atsakovui nepateikus įrodymų, jog naudojimosi tvarkos nustatymas pagal pateiktą projektą kaip nors pažeis atsakovo interesus.

Dėl prašymo informuoti prokuratūrą

Atsakovas ir trečiasis asmuo V. M. rašytiniais paaiškinimais prašė teismo ieškinį perduoti tirti Generalinei prokuratūrai. Teismo vertinimu nėra pagrindo CPK 299, 300 straipsniuose nustatyta tvarka pranešti prokurorui (perduoti tirti kaip nurodo atsakovas ir trečiasis asmuo) apie nusikaltimo požymius ieškovų veikoje, pateikiant ieškinį teismui. Išaiškintina atsakovui ir trečiajam asmeniui V. M., kad jie turi teisę patys su pareiškimu kreiptis į prokurorą ir pranešti apie nusikaltimo požymius, jeigu, jų nuomone, ieškovų veikoje yra nusikalstamos veikos požymių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog išlaidos advokato padėjėjo pagalbai sudarė 1 000 Eur (2022-03-03 sąskaita Nr. 14/2022, 2022-03-03 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 205). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, jos yra būtinos ir pagrįstos, ieškovo ieškinys tenkinamas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), 88 Eur žyminis mokestis ir 100 Eur išlaidos, sumokėtos už žemės sklypo plano parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų A. Š. ir M. Š. ieškinį tenkinti.

Nustatyti 5,2620 ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., naudojimosi tvarką pagal 2022 m. vasario 8 d. A. R. parengtą žemės sklypo planą ir ieškovų A. Š. ir M. Š. naudojimui paskirti 4 4294 m² ploto žemės sklypu, pažymėtu indeksu 3, atsakovui V. S. paskirti naudotis 5 200 m²ploto žemės sklypu, pažymėtu indeksu 2, Lietuvos Respublikai paskirti naudotis 3 126 m² ploto žemės sklypu, pažymėtu indeksu 1.

Priteisti ieškovui A. Š. iš atsakovo V. S. 1 188 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.