- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-1747-733/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00557-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., S. U., J. K.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. U., V. K., V. K. ir J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad jis po motinos I. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį faktiškai valdo.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama I. K., su kuria kartu jis gyveno viename name. Viename namo gale gyveno jis su šeima, kitame - jo mama. Tuo laiku jis gyveno I. K. priklausančioje namo dalyje, kadangi I. K. yra pareiškėjo sutuoktinės motina, tačiau ji gyveno kitoje vietoje, todėl leido gyventi jai priklausančioje namo dalyje. Mama I. K. savo namo dalyje gyveno viena, kadangi jos sutuoktinis J. K. mirė dar (duomenys neskelbtini), todėl senyvo amžiaus mama rūpinosi pareiškėjas. Ji (duomenys neskelbtini) parašė testamentą, kad po savo mirties visus jai priklausančius žemės sklypus palieka jam. Po mamos mirties pareiškėjas laiku nesuspėjo kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo gimęs tremtyje, Komijos Respublikoje, todėl neturėjo giminystės ryšį įrodančio dokumento, t. y. gimimo liudijimo. Jį parsisiuntė iš Komijos Respublikos, išvertė į lietuvių kalbą. Vėliau buvo užsiėmęs buitiniais reikalais, vis atidėliojo palikimo priėmimo tvarkymą. Taip nuo mamos mirties praėjo keturi metai. Nors pavėlavo kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė kitu būdu - faktiškai pradėdamas jį valdyti. Po mamos mirties jis liko gyventi jai priklausančioje namo dalyje, jam atiteko mamos likę baldai, namų apyvokos daiktai, jis dirbo ir deklaravo po mamos mirties likusią žemę. Mamos po mirties likusioje namo dalyje pareiškėjas tebegyvena ir dabar, prižiūri ir tvarko namą.
Taip pat nurodo, kad I. K. turėjo tris vaikus: pareiškėją - R. K., J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir S. U., bei kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jis visada prižiūrėjo mamos žemę. Yra ūkininkas. Mama nebuvo ūkininkė, ji deklaruodavo žemę. Jis nupjauna pievą, aparia kur reikia, dabar deklaruoju savo vardu. Tvarkė mamos pastato dalį, lubas, stogą, atstatė verandą, keitė langus. Sesuo darbu yra prisidėjusi prie sienos atstatymo mamos namo dalyje. Lėšomis niekas neprisidėjo prie mamos namo dalies remonto. Nori palikimo brolio vaikai. Mama numirė tik palikdama žemę, o namas liko nepaliktas niekam.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašo tenkinti pareiškimą ir priteisti iš suinteresuoto asmens S. U. bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pareiškėjo paaiškinimus patvirtina dokumentai. Kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad I. K. ir J. K. yra seneliai iš tėčio pusės. Jo tėtis J. K. yra miręs. Močiutę pažinojo ir pas ją buvo net apsigyvenęs, kai mokėsi Žemaičių Naumiestyje. Žino, kad visas palikimas R. K. yra paliktas. Močiutė turėjo pusę namo ir žemės. Po močiutės mirties žemę dirbo R. K.. S. U. spaudžiami, jie pasirašė nesutikimą. Atsiliepimas buvo surašytas S. U. ir paduotas jiems pasirašyti. Jis net nespėjo perskaityti atsiliepimo, bet jį pasirašė. Tą pačią dieną ir broliui V. K. nuvežė ir šis, net nesusipažinęs su atsiliepimo turiniu, pasirašė atsiliepimą. S. U. vyras advokatas. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad atsiliepime yra ne jo mintys. Tikrai taip nebuvo, kad močiutė buvo mušama. R. K. su žmona rūpinosi močiute. Kai ji numirė, jos turtą tvarko R. K.. Jis yra geras žmogus. Žino, kad R. K. tvarko močiutės žemes, žino kur ta žemė yra ir tikrai ji yra tvarkoma. R. K. tikrai remontavo močiutės namo dalį ir savo darbu, ir lėšomis. Gali patvirtinti, kad po močiutės mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Brolis sakė, kad jis nieko nenori iš R. K..
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į pareiškimą nurodo nesutinkantis su juo, nurodo, kad tarp mirusiosios I. K., šios sūnaus J. K. ir jo vaikų buvo geri santykiai, jie visi ją prižiūrėjo ir globojo. R. K., gyvenęs kitoje namo pusėje nei I. K., buvo ją apleidęs, nesirūpino. Todėl apgriuvusią motinos namo dalies sieną tvarkė jis, suinteresuotas asmuo, su broliu bei tėvu. Jie iš savo pinigų nupirko statybines medžiagas, sumūrijo sieną, įstatė langus. R. K. prie šių darbų neprisidėjo. Jis tik nuolat motinos reikalavo užrašyti jam turtą, net galimai buvo ją sumušęs. Jis galėjo ją priversti surašyti testamentą. Bijodamas, kad kiti perims turtą, buvo uždraudęs jiems ją lankyti. Po I. K. mirties jie bandė aiškintis dėl palikimo, bet R. K. vijo juos iš kiemo, sakė, kad nėra likę nuosavybės dokumentų, jų pavardės skiriasi, todėl nieko nelaimėsią. Jis nepriėmė motinos palikimo, nes pasiliko gyventi jo uošvei priklausančio namo dalyje, elgėsi nesąžiningai.
Suinteresuotas asmuo S. U., teismo nustatytu terminu nepateikusi atsiliepimo į pareiškimą, ir suinteresuotas asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant minėtiems suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. K. (medicininis mirties liudijimas, įrašo Nr. 87). Jos sutuoktinis J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. 7). Gyventojų registrų centro duomenimis I. K. ir J. K. vaikai yra R. K. ir J. K., miręs (duomenys neskelbtini), kurio vaikai yra V. K., V. K. ir J. K., į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis.
Iš byloje esančio testamento matyti, kad I. K. jai priklausiusius tris žemės sklypus, esančius Rumšų k., Šilutės r. sav., po savo mirties paliko sūnui R. K..
VĮ Registrų centro duomenimis, I. K. nuosavybės teise priklausė ir 31/100 dalys gyvenamojo namo bei 31/100 dalys šulinio, esančios (duomenys neskelbtini).
Iš Testamentų registro 2021-06-07 išrašo matyti, kad po testatorės I. K. mirties nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Juknaičių seniūnas 2021-04-13 raštu Nr. V3-(2.12.)-90 nurodė, kad R. K. visokeriopai rūpinosi savo mama I. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kadangi ji dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų buvo nepakankamai savarankiška. Duomenų, kad kiti artimieji rūpinosi ja, neturi. Minėtas seniūnas 2021-04-13 ir 2021-05-31 raštais nurodė, kad R. K. 2017 - 2020 metais žodiniu susitarimu dirbo ir deklaravo savo mamos nuosavybės teise valdomus 1,80 ha, 0,43 ha ir 0,77 ha žemės sklypus.
Liudytoja A. R. parodė, kad jie yra žemės kaimynai bei žino, jog R. K. prižiūrėjo mamą I. K. ir rūpinosi, remontavo namą, dirbo žemę. I. K. gyveno viename mane su Romaldu. Po I. K. mirties tame name gyveno ir gyvena R. K. su šeima. Buvo remontuotas namas po Irenos mirties. Visas žemes tvarko R. K. su žmona.
Liudytojas R. S. parodė, kad R. K. yra jo uošvis. I. K. gyveno tame pačiame name su R. K., tik kitame namo gale. Po I. K. mirties namą valdo R. K., jis ten ir remontą atliko, perstatė priestatą, perdarė vieną kambarį. Neturėjo I. K. žemės. Paskui jo uošvis tą valdišką žemę, kurią dirbo I. K., išpirko dar jai gyvai esant. Ta žemė prie namų buvo išpirkta ir ją dirba R. K..
Įstatymas numato, kad turtas yra paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: 1) dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti; 2) veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, nutarties 20 punktas).
Pareiškėjas po motinos mirties įstatymu nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes neturėjo gimimo liudijimo. Jį parsisiuntė iš Komijos Respublikos, išvertė į lietuvių kalbą. Vėliau, kaip nurodo, buvo užsiėmęs buitiniais reikalais, vis atidėliojo palikimo priėmimo tvarkymą. Tačiau iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios byloje nenuginčytos, nustatyta, kad po motinos mirties jis dirbo ir deklaravo po mamos mirties likusią žemę. Be to, liko gyventi mamai priklausančioje namo dalyje, tvarkė, remontavo namą, rūpinosi likusiais mamos baldais, namų apyvokos daiktais. Tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo V. K., liudytojai A. R. ir R. S..
Suinteresuotas asmuo V. K., kuris atsiliepimu nesutinka su pareiškimu, jame nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, įvertintini ir suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimai apie jo bei V. K. atsiliepimų pasirašymo aplinkybes.
Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po I. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdo jos sūnus R. K. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, iš suinteresuoto asmens S. U. priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pareiškėjui R. K. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdo jos sūnus R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. U., gim. (duomenys neskelbtini), penkis šimtus eurų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.