Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1513-944/2014 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims UAB „Lesto“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Kauno energijai“ dėl buto šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų be 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Teismas sprendimą priėmė pažeisdamas civilinėje byloje įrodymų vertinimo principus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, vadovavosi išskirtinai atsakovo atstovo paaiškinimais. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. Š. 2011-02-11 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos energetikos skyriui prašymą dėl buto šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinkle šildymo būdo keitimo. 2011-10-07 buvo gautas atsakymas, kuriuo informuota, jog dėl pareiškėjui priklausančio buto atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų reikia kreiptis į daugiabučio namo valdytoją. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą radiatoriai tiek butuose, tiek ir bendrojo naudojimo patalpose priskiriami bendrajai inžinerinei įrangai. Todėl vadovaujantis Civiliniu kodeksu norint juos atjungti ir/ar pakeisti reikalingas ir bendraturčių sutikimas. Atliktų darbų atitikimą paprastojo remonto aprašui turi patvirtinti pastato valdytojas.Pažymi, kad savivaldybės administracijos direktorius savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas, norėdamas pakeisti šildymo būdą ir atjungti šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų, vadovaujantis Taisyklių 108.1.1 punktu, privalo Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimą leisti pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad neatsižvelgė į trečiųjų asmenų pateiktus atsiliepimus, kuriuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog ieškovui, siekiančiam įgyvendinti savo teises, jų įgyvendinimas negali būti dirbtinai suvaržytas, tačiau nevertino aplinkybės, jog 2011 m. apeliantas rinko daugiabučio namo, esančio Rasytės g. 6, Kaune, gyventojų parašus, kad galėtų savo butą atjungti nuo šilumos perdavimo tinklų. Buvo surinkta daugiau kaip pusė visų namo gyventojų parašų ir jie buvo pristatyti Kauno miesto savivaldybės administracijai.Akivaizdu yra tai, kad apeliantas turi bendrosios dalinės nuosavybės savininkų daugumos pritarimą atsijungti nuo šilumos perdavimo tinklų, todėl reikalavimas iš esmės ir yra dėl raštiško valdytojo sutikimo davimo pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.1. Taigi, daugiabučio namo gyventojai kiekvienas individualiai pasirašė ir sutiko, kad 32 butas galėtų atsijungti nuo namo šildymo sistemos, o tai reiškia, kad gyventojų valia išreikšta aiškiai, nedviprasmiškai ir negali būti kvestionuojama.Taigi teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog apeliantas buvo nurodęs, kad atsakovė turi teisę susipažinti su šiais duomenimis savivaldybėje, kad teisės aktų reikalavimuose nėra nustatyta ieškovui pareigos šiuos duomenis pateikti atsakovei. Teismas nevertino aplinkybės, jog 2011-09-30 gautame atsakyme, dėl šilumos atjungimo, atsakovė sutikimo nepateikė, motyvuodama tuo jog nebuvo nurodyti alternatyvūs šildymo būdai, kuriuos apeliantas naudos savo bute. Pažymi, kad pateikė UAB Lesto Prisijungimo sąlygas Nr. TS-42030-11-A792, kurios galioja iki 2014-09-30.Pažymi, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkte nurodyta, kokius dokumentus su prašymu išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto aprašui (pertvarkant pastato inžinerines sistemas) savivaldybės institucijai privalo pateikti atsijungimo iniciatorius. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra nurodyta, jog tuos dokumentus turi pateikti namo valdytojui, todėl pirmininko - valdytojo atsisakymas surengti susirinkimą ir jame priimti sutikimą dėl šilumos atjungimo, laikytinas visiškai nepagrįstas. Akivaizdu yra tai, kad atsakovė netinkamai atlieka savo pareigas, vengia atlikti veiksmus kuriuos jai būtina atlikti, piktnaudžiauja savo teisėmis ir įgaliojimais nesuteikdama sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas A. Š. 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrių su prašymu pakeisti jam priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymą, atjungiant jo buto šilumos įrenginius nuo bendrų šilumos perdavimo tinklų (1 t., b. l. 9–10). Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2011 m. spalio 7 d. informavo ieškovą, kad dėl ieškovo buto šilumos įrenginių atjungimo turi būti daugiabučio namo, kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendimams, projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus valdo, prižiūri 222-oji daugiabučių namų savininkų bendrija. Ieškovas 2011 m. birželio 1 d., 2011 m. rugsėjo 26 d., 2011 m. spalio 6 d., 2011 m. spalio 10 d. kreipėsi į 222-ąją daugiabučio namo, kuriame yra ieškovui priklausantis butas, savininkų bendrijos pirmininką su prašymu duoti sutikimą dėl jo buto atjungimo nuo bendrų šilumos perdavimo tinklų (1 t., b. l. 11–14). Visus kartus daugiabučio namo bendrijos pirmininkas pateikė raštu atsakymus, jog ieškovas, norėdamas gauti gyvenamojo namo bendrijos narių sutikimą, turi pateikti visus dokumentus, kuriuos pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriui. Ieškovas, negaudamas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos narių sutikimo dėl jo buto atjungimo nuo bendrų šilumos perdavimo tinklų, kreipėsi su ieškiniu tiesiogiai į teismą, kuriuo prašė suteikti sutikimą atjungti šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų be 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos valdytojo sutikimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas, ar atsakovas 222-oji DNSB pagristai neduoda ieškovui sutikimo atjungti savo butą nuo bendrų viso gyvenamojo namo šilumos perdavimo tinklų.

Pažymėtina, kad LR CK 6.390 str. 1 d. nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. LR šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Konkrečiai šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reglamentuoja Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 108 punkte nustatyta, kokius dokumentus savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, privalo pateikti savivaldybės institucijai, tame tarpe turi būti pateiktas daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas (Taisyklių 108.1.1. p.). Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo bei kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, norint atsijungti buto šilumos įrenginius nuo bendrų šilumos perdavimo tinklų, visų pirma turi būti organizuojamas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas, kurio metu turi būti priimtas sprendimas pritarti iniciatoriaus atsijungimui nuo šilumos perdavimo tinklų ir leisti pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą aptartomis sąlygomis, bei turi būti nurodytas raštiškas pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą.

Atsakovo 222-osios DNSB pirmininkas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2012 m. liepos 7 d., 2013 m. kovo 17 d. vykusiuose susirinkimuose daugiabučio gyvenamojo namo nariai priėmė neigiamą sprendimą dėl ieškovo prašymo atsijungti nuo šilumos perdavimo tinklų. Iš byloje esančių (1 t., b. l. 43–47, 84–85) 222-ojo DNSB susirinkimo protokolų matyti, jog klausimas dėl ieškovui priklausančio 32 buto atjungimo nuo šilumos tiekimo tinklų iš viso nebuvo keliamas. Toks klausimas į susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutikimo gavimo, t.y. 2014 m. balandžio 11 d. (1 t., b. l. 121–127). Iš šio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 49 butų nariai, nedalyvavo 32 butų nariai. Antruoju darbotvarkės klausimu 48 balsų dauguma buvo priimtas nutarimas neduoti sutikimo 32-ajam butui atsijungti nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Šiame susirinkime ieškovas nedalyvavo ir jokių dokumentų, projektų gyvenamojo namo bendrijos nariams nepateikė. Apeliantas nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, jog dar 2011 metais jis buvo surinkęs daugiau kaip pusės gyvenamojo namo gyventojų parašus, kurie sutiko su ieškovo pageidavimu atsijungti nuo namo šildymo sistemos. Apelianto vertinimu, jis 2011 metais jau turėjo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų daugumos pritarimą atsijungti nuo šilumos tinklų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos kaip nepagrįstus atmeta. Pažymėtina, kad pagal ieškovo kreipimosi į savivaldybę dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos metu galiojusio 1995 m. vasario 21 d. LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (Žin., 2000, Nr. 56-1639) (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą šildymo radiatoriai esantys tiek butuose, tiek bendrojo naudojimo patalpose priskiriami bendrajai inžinerinei įrangai. Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Šiuo atveju buvo minėta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis 32 butas yra (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo patalpoms administruoti nuo 1995 m. spalio 17 d. įsteigta 222-oji daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (1 t., b. l. 93–99). Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (CK 4.85 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, tiek ieškovo kreipimosi į savivaldybę 2011 metų vasario mėnesį galiojusioje redakcijoje, tiek šiuo metu galiojančioje Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 108.1.1 punkte nustatyta, kad turi būti pateiktas daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo raštiškas sutikimas. Taigi, apelianto argumentai, kad jis dar 2011 metais buvo surinkęs daugiau kaip pusės gyvenamojo namo gyventojų sutikimo atmestini, kadangi Taisyklių 108.1.1 punkte, kurio redakcija nepasikeitusi iki šiol, aiškiai reglamentuota, jog turi būti pateikti ne atskirų gyvenamojo namo butų savininkų sutikimai, o pagal teisės aktų reikalavimus priimtas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sprendimas. Kaip jau buvo minėta prieš tai, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sprendimas dėl sutikimo atsijungti nuo centralizuotos namo šildymo sistemos davimo yra neigiamas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 222-osios DNSB 2014 m. balandžio 11 d. priimtas neigiamas ieškovo atžvilgiu sprendimas įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo (DNSBĮ 21 str. 4 d. 7 p.), todėl jis yra galiojantis ir ieškovui privalomas. Aplinkybė, jog atsakovas vengė sušaukti bendrijos narių susirinkimą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės.

Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t.y. ieškovas neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai nedavė sutikimo.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.