- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2-1513-944/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19800-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Lesto“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Kauno energijai“
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovės 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkui P. T., tretiesiems asmenims UAB „Lesto“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Kauno energijai“ dėl buto šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų be 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos sutikimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo suteikti sutikimą atjungti buto šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų be 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2011-02-11 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos I energetikos skyriui prašymą dėl buto šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų būdo keitimo. 2011-10-07 buvo informuotas, jog dėl ieškovui priklausančio buto atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų reikia kreiptis į daugiabučio į valdytoją administratorių. Pažymi, kad šilumos tikimo ir vartojimo taisyklių 108 p. nurodyta, kokius dokumentus su prašymu išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto aprašui (pertvarkant pastato inžinerines sistemas) savivaldybės institucijai privalo pateikti atsijungimo iniciatorius. Nėra nurodyta jog tuos dokumentus turi pateikti namo valdytojui, todėl pirmininko valdytojo, atsisakymas surengti susirinkimą ir jame priimti sutikimą dėl šilumos atjungimo, laikytinas visiškai nepagrįstas. Tokiu būdu pirmininkas valdytojas netinkamai atlieka savo pareigas, vengia atlikti veiksmus kuriuos jam būtina atlikti, piktnaudžiauja savo teisėmis ir įgaliojimais nesuteikdamas sutikimo. 222–osios DNSB pirmininkas valdytojas pažeidžia pareiškėjo teisę atsijungti nuo šilumos tinklų tuo, kad, privalėdamas išduoti raštišką sutikimą pareiškėjui dėl atsijungimo, tokio sutikimo neišduoda, vengia surengti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priimtų sprendimą ir leistų pareiškėjui pakeisti buto šildymo būdą. Tokie pirmininko valdytojo neteisėti veiksmai nepagrįstai varžo pareiškėjo teisę pasinaudoti LR energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 skyriumi. Dėl šių priežasčių ieškovas pagrįstai mano, jog pirmininkas valdytojas, vengia išduoti sutikimą ieškovui, todėl būtų tikslinga, suteikti galimybę pačiam pareiškėjui gavus bendraturčių sutikimą, be valdytojo patvirtinimo pakeisti šildymo būdą.
Atsiliepimas
Atsakovė 222–oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimu nesutinka su ieškiniu pareikštu reikalavimu. Nurodė, kad ieškovui bendrijos pirmininkas žodžiu išaiškino, kokius veiksmus eilės tvarka privalo atlikti asmenys, norintys gauti bendrijos sutikimą. Pažymi, kad pagal teisės aktų reikalavimus, jeigu pastato savininkas nėra vienas asmuo reikalingas visų butų ir kitų patalpų savininkų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemų bendrasavininkių raštiškas sutikimas. Dėl šių priežasčių bendrija negali duoti sutikimo.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovas, norėdamas pakeisti šildymo būdą ir atjungti šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų privalo Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimą leisti pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Ieškovas įgyvendinti savo teisę nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį gali tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Mano, kad būtina nustatyti, ar atsakovas pagrįstai atsisako priimti sprendimą leisti ieškovui pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą ir suorganizuoti bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą.
Trečiasis asmuo AB „LESTO“ atsiliepimu ieškinio reikalavimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad elektros energijos tiekimo vartotojams pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl suinteresuotas asmuo, kaip elektros energijos tiekimo įmonė, pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Tokiu būdu, teismui patenkinus reiškiamus reikalavimus, ir ieškovui įgyvendinus išduotas jam prisijungimo sąlygas, trečiasis asmuo vykdys elektros energijos tiekimą ir pardavimą ieškovui.
Trečiasis asmuo Kauno energija atsiliepimu nurodo, kad reiškiamų reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad buto šilumos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos gali būti vykdomas tik teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ieškovui, siekiančiam įgyvendinti savo teises, jų įgyvendinimas negali būti dirbtinai suvaržytas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2011-09-26, 2011-10-06, 2011-10-10 raštais kreipėsi į atsakovę ir prašė leisti atsijungti nuo namo šilumos teikimo, pakeičiant buto šildymo būdą. Atsakovė 2011-09-30 raštu nurodė, kad ieškovas nenurodė alternatyvaus šildymo būdo, kurį naudotų savo bute; 2011-10-17, 2012-06-01 raštais nurodė, kad ieškovas nepateikė dokumentų, kurie yra perduoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriui. 222-tosios daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimas, vykęs 2014-04-11, nutarė neduoti sutikimo leisti atjungti 32 butą nuo namo šildymo sistemos.
Teismo posėdžio metu iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis apie 2011 m. rinko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų parašus, kad galėtų savo butą atjungti nuo šilumos perdavimo tinklų. Ieškovo teigimu, pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, jis surinko daugiau kaip pusę visų būtinų parašų, kuriuos pristatė Kauno miesto savivaldybei. Ieškovo teigimu, jis turi bendrosios dalinės nuosavybės savininkų daugumos pritarimą atsijungti nuo šilumos perdavimo tinklų, todėl jo reikalavimas iš esmės yra dėl raštiško valdytojo sutikimo davimo pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.1 p. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad jokių konkrečių duomenų apie minėtų parašų rinkimą neturi, jokie duomenys jai nebuvo pateikti, iš gyventojų atsiliepimų tik girdėjo, kad ieškovas rinko parašus. Be žodinių ieškovo paaiškinimų, jokių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra pateikta. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2011-10-07 raštu ieškovą informavo, kad dėl ieškovo buto šilumos įrenginių atjungimo turi būti daugiabučio namo, kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams; projektas (aprašas) turi būti suderintas su valdytoju.
Teismas nurodo, kad šioje byloje kilo ginčas, nes ieškovas siekia atjungti nuo šilumos perdavimo tinklų butą Nr. 32, esantį daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), ir atlikti savo buto šildymo sistemos rekonstrukciją, tuo tarpu atsakovė neduoda raštiško sutikimo. Darytina išvada, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro: ar ieškovas įgyvendino visus privalomus reikalavimus, kad galėtų įgyvendinti savo subjektinę teisę atsijungti nuo centralizuoto šildymo; ar atsakovė pagrįstai neduoda raštiško sutikimo šiems veiksmams.
Teismas nurodo, kad LR CK 6.390 str. 1 d. nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. LR šilumos ūkio įstatymo 29 str. nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pažymėtina, kad tiek ginčo atsiradimo metu, tiek šiuo metu minėtų įstatymo normas detalizuoja LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių 8 skyriuje nustatytos šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva konkrečios sąlygos bei reikalavimai. Minėtų taisyklių 108 p. nustato, kad atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą atsijungimo iniciatoriai privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo); privalomai pridedami dokumentai nurodyti 108.1.1 p. – 108.1.7 p. p.
Išaiškintina, kad 108.1.1 p. nurodyti dokumentai yra dvejopo pobūdžio: pirma, turi būti pateikiamas dokumentas – daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą; antras dokumentas – valdytojo raštiškas sutikimas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad, pirmiausia, teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti organizuojamas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas. Šis susirinkimas turi priimti sprendimą ne tik, kad pritaria iniciatoriaus atsijungimui nuo šilumos perdavimo tinklų ir leidžia pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą aptartomis sąlygomis, tačiau ir šiame sprendime turi būti nurodytas raštiškas pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad daugiabučio namo gyventojai būtų priėmę sprendimą leisti pakeisti ginčo buto šildymo būdą tam tikromis aptartomis sąlygomis ir šiame sprendime būtų pavedę valdytojui keisti buto šildymo būdą. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu 2014-04-11 buvo sušauktas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas, kuris nedavė sutikimo 32 butui (priklausančiam ieškovui) atsijungti nuo namo šildymo sistemos. Šis susirinkimo protokolas nėra apskųstas, kvestionuojamas, todėl laikytinas galiojančiu ir atspindinčiu daugiabučio namo gyventojų valią.
Ieškovas, teigdamas, kad dar 2011 m. surinko gyventojų daugumos pritarimą leisti jo butą atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, turėjo įrodyti šias aplinkybes (LR CPK 178 str.), pateikti tai pagrindžiančius duomenis, kad būtų galima įvertinti šių raštų turinį, spręsti ar apskritai ieškovas savo iniciatyva pradėjo vykdyti reikalavimus, keliamus atjungimui vartotojo iniciatyva. Teismo nuomone, pagal teisės aktų reikalavimus, šiuose raštuose turėto būti nurodyta, kad ieškovas siekia atjungti 32 butą nuo šilumos perdavimo tinklų, nurodytos aiškios konkrečios sąlygos, kuriomis jis ketina tai padaryti, ir pavedimas valdytojui duoti raštišką sutikimą. Kadangi šiuose raštuose turėjo būti pavedimas valdytojui duoti raštišką sutikimą, šie raštai su asmenų parašais turėjo būti pateikti ir atsakovei, nes juose nurodyti veiksmai susiję su atsakovės teisėmis ir pareigomis. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad negali duoti sutikimo, nes nėra supažindinta su šių raštų turiniu. Ieškovas nurodė, kad atsakovė turi teisę susipažinti su šiais duomenimis savivaldybėje, kad teisės aktuose nėra nustatyta ieškovui pareigos šiuos duomenis pateikti atsakovei. Teismas nurodo, kad atsakovė dar 2011-10-17 2012-06-13 raštuose nurodė, kad ieškovas jai nepateikė minėtų dokumentų, kurie ieškovo teigimu perduoti Kauno miesto savivaldybės energetikos skyriui, šių duomenų nepateikė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nepageidavo jų pateikti. Teismas posėdžio metu pasiteiravo šalių, ar šių duomenų nereikia išreikalauti iš trečiojo asmens, tačiau nė viena šalis tokio prašymo nereiškė. Nors teisės aktuose nėra nurodyta, kuris asmuo konkrečiai turi pateikti šiuos duomenis, tačiau, atsižvelgiant į šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CPK 8 str., LR CK 6.38 str. 3 d.), ieškovo pareigą įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimą, laikytina, kad minėta pareiga priskirtina iniciatoriui, t. y. šiuo atveju ieškovui. Byloje nėra jokių duomenų, kad savivaldybės institucija būtų kokiu nors būdu įvertinusi, ieškovo teigimu jai pateiktus duomenis, ir pripažinusi, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ta aplinkybė, kad rašytiniai duomenys buvo pateikti savivaldybės institucijai, neatleidžia nuo asmens įrodinėjimo pareigos ir šios pareigos negali perkelti kitam asmeniui.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12str., 178str.). Ieškovui neįrodžius, kad atsakovė nepagrįstai nedavė sutikimo, ieškinys atmestinas. Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 96str.2d., teismas
nusprendžia:
A. Š. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.