- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- I-2968-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01555-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl išvados panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (1 t., b. l. 154–157), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 6 d. išvadą Nr. 10-Il-6887 (toliau – Išvada); 2) priteisti pareiškėjui iš Komisariato 675,30 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigia iki 2018 m. liepos 10 d. ėjęs Komisariato kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, vertindamas jo tarnybinę veiklą už 2017 m. metus, įvertino jį „labai gerai“ ir pateikė Komisijai siūlymą nustatyti pareiškėjui didesnę pareiginę algą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) priede šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus, o vėliau, paaiškėjus, kad didesnio pareiginės algos koeficiento nustatyti nėra teisinės galimybės, pateikė siūlymą skirti vienkartinę piniginę išmoką. Tačiau Komisija skundžiama 2018 m. balandžio 6 d. Išvada nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertinimui ir pareiškėjo tarybinę veiklą įvertino „gerai“.
2.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pažymi, kad Komisijos atliekamas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas turi aiškiai apibrėžtą objektą – vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, kvalifikaciją, pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus pagal tiesioginio vadovo suformuluotas užduotis. Pareiškėjo pokalbis su Komisija vyko vos kelias minutes, pokalbio metu Komisija išklausė jo tiesioginio vadovo nuomonę, kad pareiškėjas viršijo nustatytų tarnybinių užduočių rezultatų rodiklius, todėl yra pagrįstai įvertintas „labai gerai“ bei paklausė pareiškėją apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą. Pokalbio metu nebuvo aptarti klausimai, susiję su pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatais, kvalifikacija ir tinkamumu einamoms pareigoms, t. y. pareiškėjo tarnybinė veikla šiais aspektais nebuvo nagrinėjama. Pareiškėjo nuomone, Komisija, atlikdama jo vertinimą, padarė esminių procedūrinių pažeidimų, kurie, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sudaro pagrindą pripažinti administracinį aktą neteisėtu.
2.2. Pareiškėjas pažymi, kad dėl neteisingo jo tarnybinės veiklos įvertinimo, kai iš tikrųjų pareiškėjas labai stengėsi puikiai atlikti jam nustatytas užduotis, sutriko jo fizinė sveikata ir emocinė būsena. Pareiškėją kamavo nerimas ir nemiga, jis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų ir stresą, dėl šios priežasties jam paūmėjo nugaros skausmai, kurie pradėjo plisti į dešinę koją. Praėjus kelioms savaitėms nuo Komisijos posėdžio, pareiškėjas tapo laikinai nedarbingas, nedarbingumo periodas tęsėsi nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 29 d. Dėl nedarbingumo metu negauto darbo užmokesčio jis patyrė 675,30 Eur turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokų skirtumas.
2.3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Komisariatas pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą (2 t., b. l. 1–7), kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo patikslinto skundo argumentais ir mano, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti.
3.1. Atsakovas pažymi, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjo kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms, nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo siūlymui ir vertino pareiškėjo veiklą 2017 m. „gerai“, kadangi dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos buvo siūloma atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn., vilkėdamas policijos tarnybinę uniformą, filmavosi seriale „Moterys meluoja geriau“, scenoje, kurioje atvaizduojamas neviešo pobūdžio policijos tariamas darbas areštinėje su ten kalinamu asmeniu, siekiant išgauti iš pastarojo policijai reikalingą informaciją. Pareiškėjas nesikreipė į Komisariato sudarytą Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo nuolatinę komisiją su prašymu leisti dirbti kitą darbą. Dėl nurodytų priežasčių Komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus viršininkas siūlė įvertinti pareiškėjo veiklą tarnybinės atsakomybės aspektu. Komisija, įvertindama pareiškėjo veiklą „gerai“, atsižvelgė į šį siūlymą, kadangi tarnybinė atsakomybė – tai ne formalumas, taikant ją pareigūnui gali būti sukeltos tam tikros pasekmės.
3.2. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas dėl Komisijos Išvados panaikinimo yra neteisėtas – pareiškėjas reikalauja, kad teismas kištųsi į policijos įstaigos vidaus administravimą. Atsakovas teigia, kad Komisijos Išvados panaikinimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Komisija pažeidė teisės aktuose nustatytus procedūrinius reikalavimus.
3.3. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, esą dėl neteisingo jo tarnybinės veiklos vertinimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, dėl kurių paūmėjo nugaros skausmai. Atsakovo nuomone, nugaros skausmų paūmėjimas labiau sietinas su jam nustatyta diagnoze – suaugusiųjų stuburo osteochondroze, o ne su Komisijos sprendimu, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra nepagrįstas. Nors pareiškėjas teigia, kad Komisijos sprendimas sukėlė jam stresą, jis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, vis dėlto tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, juo labiau kad šiuos išgyvenimus jis patyrė tik po 3 savaičių nuo Komisijos Išvados priėmimo, kai dėl paūmėjusių nugaros skausmų kreipėsi į gydytoją.
3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, vadovaudamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos Išvados (b. l. 10), kuria pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. įvertinta „gerai“ ir nepritarta siūlymui skirti pareiškėjui vienkartinę piniginę išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Pareiškėjas ėjo Komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas (1 t., b. l. 47–51). 2017 m. laikotarpiui pareiškėjui buvo iškeltos 4 užduotys: 1) užtikrinti tinkamą kelių eismo taisyklių pažeidimo prevenciją; 2) gerinti kelių eismo pažeidimų ir eismo įvykių dokumentacijos pildymą; 3) maksimaliai dalyvauti fizinio pasirengimo, taktikos bei šaudybos praktiniuose mokymuose, savarankiškai sportuoti, tobulinti taktikos bei kovinės savigynos pagrindus; 4) vadovaujantis teisės aktais, vykdyti korupcijos prevenciją, reaguoti į visas korupcijos apraiškas, nedelsiant pranešti apie visus bandymus papirkti (1 t., b. l. 5–9). Pareiškėjo tiesioginis vadovas šių užduočių atlikimą, taip pat pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją įvertino didžiausiais (4) balais. Taigi, pareiškėjo tarnybinė veikla už 2017 m. buvo įvertinta „labai gerai“ ir pareiškėjo tiesioginis vadovas, atsižvelgęs į jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, pateikė siūlymą nustatyti pareiškėjui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šiai pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus. Vėliau, paaiškėjus, kad pareiškėjui yra taikomas didžiausias galimas pareiginės algos koeficientas, tiesioginis vadovas pasiūlė skirti pareiškėjui vienkartinę piniginę išmoką (1 t., b. l. 10; bylos priedo 3 vokas). Nepaisant to, 2018 m. balandžio 4 d. įvykusiame Komisijos posėdyje, kuriame buvo vertinama Komisariato pareigūnų tarnybinė veikla (1 t., b. l. 33–35), buvo nuspręsta pareiškėjo veiklą įvertinti „gerai“ ir nepritarti tiesioginio vadovo siūlymui skirti pareiškėjui vienkartinę piniginę išmoką (1 t., b. l. 32).
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, taip pat Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 (toliau – Taisyklės).
6.1. Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 1 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 25 straipsnio 6, 7 dalys). Statuto 25 straipsnyje reglamentuota, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų, o šio straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui nuosekliai didesnę pareiginę algą pagal šio statuto priede jo pareigybei nustatytus pareiginės algos koeficientus; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas; 3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga (Statuto 25 straipsnio 15 dalis). Tuo atveju, jei vertinimo komisija įvertina pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (Statuto 25 straipsnio 16 dalis).
6.2. Pareigūnų vertinimo tvarka detalizuojama Taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių 111 punktu, pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą, kurią pareigūnas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui (Taisyklių 113 punktas). Atlikę šiuos veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (Taisyklių 114 punktas). Taisyklių 116 punkte reglamentuota, kad po pokalbio su pareigūnu, tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą, surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (Taisyklių 116 punktas).
6.3. Vertinimo išvados, kuriose pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, pateikiamos vertinti vertinimo komisijai (Taisyklių 124 punktas). Vadovaujantis Taisyklių 132 punktu, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Taisyklių 133 punkte reglamentuota, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo (Taisyklių 134 punktas).
7. Taigi, iš aptariamų teisės aktų nuostatų matyti, kad vertinant pareigūno tarnybinę veiklą, yra siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno vertinimą atlieka jo tiesioginis vadovas, kuris, po pokalbio su pareigūnu, surašo pareigūno vertinimo išvadą, išdėstydamas joje pareigūno veiklos apibūdinimą pagal pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“ – tai vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-166/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2466/2013).
8. Nagrinėjamu atveju, išklausius byloje pateiktą Komisijos posėdžio garso įrašą (bylos priedo 3 vokas), nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, kurio metu buvo aptartos aplinkybės, susijusios su jo atžvilgiu pradėtu tarnybiniu patikrinimu (Komisijos nariai, be kita ko, klausė pareiškėjo, kada ir dėl kokių priežasčių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, aiškinosi tam tikras galimo pažeidimo aplinkybes), taip pat buvo aptarta tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje (1 t., b. l. 5–9) suformuluota pirma užduotis – užtikrinti tinkamą kelių eismo taisyklių pažeidimų prevenciją. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad šią užduotį jis atliko gerai ir viršijo nustatytus rodiklius. Pažymėtina, kad Komisija neišreiškė nesutikimo su tokiu iškeltos užduoties vertinimu ir neturėjo jokių kitų klausimų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos. Be to, garso įrašas patvirtina, kad po pokalbio su pareiškėju, tardamiesi dėl galutinio sprendimo, Komisijos nariai taip pat nenagrinėjo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados, iš esmės nevertino pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. rezultatų, jo kvalifikacijos ir tinkamumo atlikti tarnybines pareigas, tačiau apsiribojo tik pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo, kurio baigtis ir rezultatai vertinimo metu dar nebuvo žinomi, aptarimu. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Komisija iš esmės neįvertino pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos išvados, nors, kaip minėta, Komisijos paskirtis yra tikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kurioje pareigūnas įvertintas „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“, yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose pateiktų rekomendacijų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų ir netinkamai vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą.
9. Antra vertus, teismas laikosi pozicijos, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo tarnybinę veiklą, atliko ne tik procedūrinius pažeidimus, tačiau taip pat netinkamai vertino faktinę situaciją ir atsisakė vertinti pareiškėjo veiklą „labai gerai“ dėl aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjo 2017 m. tarnybine veikla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisariato Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas, patikrinęs informaciją dėl pareiškėjo vykdomos papildomos veiklos, 2018 m. kovo 14 d. pranešimu (1 t., b. l. 53–56) pasiūlė įvertinti pareiškėjo veiklą tarnybinės atsakomybės aspektu, o Komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. kovo 27 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (1 t., b. l. 82) pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą. Komisija, kaip vienintelį pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumą, vertino aplinkybę, kad jo atžvilgiu yra pradėtas pirmiau minėtas tarnybinis patikrinimas, nors Komisijos nariai, aptardami pareiškėjo tarnybinę veiklą, pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu tikrinamos aplinkybės yra susijusios ne su pareiškėjo 2017 m. atliktomis tarnybinėmis funkcijomis, kurios turi būti vertinamos Komisijos posėdyje, bet su jo anksčiau vykdyta veikla ir eitomis pareigomis. Kitaip tariant, Komisijos nariai pripažino, kad net ir galimas tarnybinio pažeidimo padarymas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas netinkamai atliko jam 2017 m. paskirtas funkcijas. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas užbaigtas nenustačius jo veiksmuose pažeidimų (1 t., b. l. 42–46), o tai reiškia, kad vienintelis motyvas, dėl kurio Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, o ne „labai gerai“, nepasitvirtino. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo tarnybinės veiklos tyrimą, netinkamai įvertino faktinę situaciją ir be pagrindo nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo siūlymui jo veiklą vertinti „labai gerai“.
10. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytą teiginį, esą teismas galėtų panaikinti Komisijos Išvadą tik nustatęs procedūrinių pažeidimų, tačiau teismas neturi pagrindo vertinti Komisijos išvadų turinio prasme. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobūdžio bylose teismas turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013). Vadinasi, teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai vertino tiek aplinkybę, ar išvada priimta tinkamai atlikus teisės aktuose nustatytas procedūras, tiek ir faktinių aplinkybių vertinimo aspektus.
11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija netinkamai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 m., nepagrįstai netyrė pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados, nevertino pareiškėjo kvalifikacijos ir tinkamumo eiti pareigas, apsiribodama tik aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjo tarnybine veikla, vertinimu ir padarydama netinkamas išvadas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas tenkintinas ir Komisijos Išvada naikintina.
12. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisingo jo tarnybinės veiklos įvertinimo jautė nerimą, pažeminimą, sukėlusius jam neturtinę žalą, be to, dėl patirto streso sutriko jo sveikata, paūmėjo nugaros skausmai, todėl jis turėjo laikiną nedarbingumą, negavo darbo užmokesčio, taigi, patyrė ir turtinę žalą. Vis dėlto pažymėtina, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams; 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; 3) teisės pažeidimu padarytai žalai, todėl pareiškėjas, siekdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti ne tik atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų buvimą, tačiau ir žalos faktą bei priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
13. Kaip matyti iš medicininių dokumentų išrašų, pareiškėjas iš tikrųjų turėjo laikiną nedarbingumą nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 12 d. (1 t., b. l. 163), jis skundėsi juosmens skausmais, plintančiais į dešinę koją, dešinės kojos tirpimu. Minėtuose medicininiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad skausmai sustiprėja nuo fizinio krūvio ir streso, bei pažymėta, kad nugaros skausmai pareiškėją vargina jau apie 1 m., jam yra taikytas gydymas (1 t., b. l. 158). Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad laikiną pareiškėjo nedarbingumą sąlygojo neigiamas jo tarnybinės veiklos vertinimas, o ne pareiškėjui jau anksčiau diagnozuotos ligos paūmėjimas. Tuo tarpu vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, visų pirma, pažymi, kad šie argumentai yra pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais, pareiškėjas neįrodė, kad iš tikrųjų patyrė neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tiek intensyvūs, kad sukėlė jam neturtinę žalą. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, pareiškėjui nebuvo pareikšta priekaištų dėl jo tarnybinių funkcijų atlikimo, todėl toks Komisijos vertinimas per se (pats savaime) neturėjo sukelti jo nurodomų neigiamų padarinių, be kita ko, pažeminimo ir sumenkinimo bendradarbių akyse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. balandžio 6 d. išvadą Nr. 10-IL-6887.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.