Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1044-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-14
Bylos Nr.: e2A-1044-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10762-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Renata Volodko
Atsakovas: G. C., A. M.
Ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1044-803/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10762-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20; (S) 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams G. C. ir A. M. dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 13 947,12 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad patikrinimo metu nustatė, jog nuo įsteigimo 2004 m. birželio 3 d. UAB „Brabus“ apdraustųjų sąraše buvo 27 apdraustieji, iš kurių 20 apdraustųjų atskirais ketvirčiais nurodytos žymiai didesnės, nei kitų įmonės darbuotojų, draudžiamosios pajamos, 15 apdraustųjų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – fondo biudžetas) yra mokamos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ir šioms apdraustosioms žymiai didesnės draudžiamosios pajamos apskaičiuotos būtent tais laikotarpiais, iš kurių apskaičiuotos socialinio draudimo išmokos. Viena iš UAB „Brabus“ apdraustųjų – atsakovė G. C., buvo priimtą į darbą UAB „Brabus” 2007 m. rugsėjo 19 d. UAB „Brabus“ vadovu buvo atsakovas A. M.. Atsakovei už 2007 metų 4-ą ketvirtį buvo apskaičiuota 18 600 Lt (5 386,93 Eur) draudžiamųjų pajamų.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2008 m. sausio 15 d. sprendimu atsakovei paskirta 1 777,86 Lt (514,90 Eur) motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. Motinystės pašalpa atsakovei turėjo būti apskaičiuota pagal jos 2007 metų 3 ketvirčio (liepos – rugsėjo mėnesių) draudžiamąsias pajamas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu atsakovei paskirta 123 749,90 Lt (35 840,44 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpa už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2010 m. kovo 8 d.

3. Kilus įtarimams, kad UAB „Brabus“ atstovai galimai elgėsi nesąžiningai, teikdami duomenis apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas, ir kad UAB „Brabus“ darbuotojams draudžiamosios pajamos atitinkamais laikotarpiais buvo padidintos ne dėl jų atliekamo darbo, o siekiant gauti nepagrįstą naudą – iš fondo biudžeto mokamas socialinio draudimo išmokas, ieškovas 2008 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyrių (toliau – FNNT) su prašymu ištirti, ar UAB „Brabus“ veikloje nėra nusikalstamos veikos požymių. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus, pradėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovai A. M., G. C. ir kiti asmenys kaltinami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

4. Atsakovei G. C. buvo sumokėta paskirta 1 777,86 Lt (514,90 Eur) motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. ir dalis paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos (už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2009 m. vasario 28 d.) – 59 681,34 Lt (17 284,91 Eur), iš viso 61 459,20 Lt (17 799,81 Eur). Iš nurodytos sumos 48 156,62 Lt (13 947,12 Eur) buvo pervesta į atsakovės asmeninę sąskaitą ir 13 302,58 Lt (3 852,69 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio. Dėl atsakovei sumokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apskaičiuotų pagal UAB „Brabus“ nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, fondo biudžetui padaryta 48 156,62 Lt (13 947,12 Eur) žala.

Žemesnės instancijos teismas

5. Ieškovas 2009 m. liepos 22 d. buvo pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00123-08 dėl fondo biudžetui padarytos žalos. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 atsakovės G. C. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Dėl atsakovų A. M. ir G. C. nusikalstamų veiksmų, G. C. išmokėjus motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuotas pagal UAB „Brabus“ fiktyviai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, fondo biudžetui padaryta 17 799,81 Eur (61 459,20 Lt) žala, kurią turi atlyginti atsakovai.

6. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 15 d. rašto, pateikto ikiteisminio tyrimo įstaigai, kilus įtarimams, kad duomenys apie UAB „Brabus“ apdraustųjų labai dideles draudžiamąsias pajamas buvo teikiami, turint tikslą gauti nepagrįstai didesnes išmokas iš fondo biudžeto. Ieškovas 2009 m. liepos 22 d. (praėjus maždaug 7 mėnesiams nuo 2008 m. gruodžio 15 d. kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą) baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimo buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas. Kauno apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutraukus baudžiamąjį procesą G. C. atžvilgiu, civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas, todėl laikytina, kad civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį pateikė 2022 m. gegužės 3 d. (praėjus maždaug 19 mėnesių nuo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties ir praėjus maždaug 26 mėnesiams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos), t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino.

Šalies argumentai

7. Atsakovas A. M. nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad niekas nedraudžia mokėti darbo užmokestį tokį, kokį tarpusavyje sutaria darbuotojas ir darbdavys. Abi šalys turi savo pasirinkimų laisvę ir jos riboti niekas negali. Nėra tokių įstatymų, kurie nustatytų, kiek galima mokėti darbuotojui, o kiek negalima. Buvo mokamas ne vien darbo užmokestis, nuo jo buvo mokami mokesčiai ir gana dideli tiek pačiam ieškovui, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė ieškinį jau buvo pareiškusi baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje byloje, o nagrinėjamoje byloje ieškovas bando antrą kartą pateikti tą patį ieškinį. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškininio senaties terminas. Dėl to ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties pradžią reikia skaičiuoti nuo motinystės išmokų sustabdymo momento 2009 m. vasario 27 d. Ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei dešimčia metų, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti.

8. Atsakovė G. C. nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovė nėra draudėja. Už UAB „Brabus“ veiklą ji neatsako. Atsakovė netikrino draudėjo pateikiamų dokumentų ir jo buhalterinės apskaitos, nes neturėjo tokių teisių bei pareigų. Atsakovė nežino, kokį ryšį turėjo ieškovės darbuotojai su UAB „Brabus“, dėl to ji negali atsakyti už kitų asmenų veiklą. Pagrindinis klausimas nagrinėjamoje byloje yra ieškinio senatis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalį ieškiniui turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pirmą kartą ieškovas praleido ieškinio senatį, pateikdamas FNTT civilinį ieškinį, tai yra praleidęs vienerių metų senaties terminą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi byla atsakovei buvo nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Ieškovas po vienerių metų ir aštuonių mėnesių, praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, vėl teikia ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui solidariai iš atsakovų A. M. ir G. C. 13 947,12 Eur žalos atlyginimo. Priteisė iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 357,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 178,65 Eur.

10. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo 2008 m. gruodžio 15 d. prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus, baudžiamoji byla, kurioje A. M., G. C. ir kiti asmenys kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir kt., buvo perduota teismui. Ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2009 m. liepos 22 d., prokuroras ieškovą pripažino civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje.

11. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 atsakovės G. C. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 baudžiamasis procesas atsakovo A. M. atžvilgiu dėl pareikštų kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

12. Atsakovas A. M. baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „Europos kontinentas“ ir UAB „Brabus“ fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus G. C. ir kitiems asmenims, ir pasiūlius šį planą vykdyti, G. C. ir kiti asmenys sutiko su šiais pasiūlymais.

13. Atsakovė G. C. baudžiamojoje byloje buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. iki 2009 m. kovo 17 d., Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybėse, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupe su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo – pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjimo srityje, savo ir A. M. naudai įgyti svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule savo ir A. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 48 156,62 Lt Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančių lėšų – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. G. C. žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – Lietuvos Respublikos VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB „Brabus“, tačiau ji – G. C. realiai UAB „Brabus“ darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „Brabus“ ataskaitinių laikotarpių apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „Brabus“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį.

14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovui atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurie pasireiškė neteisingos informacijos ieškovui pateikimu ir sąlygojo nepagrįstą motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokų išmokėjimą.

15. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir nuo 2017 m. sausio 1 d. – 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovui išmokėjus atsakovei G. C. motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2010 m. kovo 8 d. Taigi žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

16. Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo ginčo dėl: 1) fakto, kad ieškovui duomenys apie asmens (darbuotojo) draudžiamąsias pajamas buvo pateikti iš UAB „Brabus“ atsakovo A. M. iniciatyva; 2) ieškovui pateikti duomenys apie darbuotojo draudžiamąsias pajamas buvo tokie, kokius nurodė ieškovas; 3) ieškovui pateikti duomenys buvo neteisingi (fiktyvūs) (atsakovė nedirbo nurodytoje bendrovėje); 4) ieškovui pateiktų neteisingų duomenų pagrindu buvo apskaičiuotos ir išmokėtos atsakovei G. C. motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2010 m. kovo 8 d.; 5) bendra išmokų suma atsakovei nurodytu laikotarpiu sudaro 17 799,81 Eur sumą (iš jų 13 947,12 Eur pervesta į atsakovės G. C. asmeninę sąskaitą ir 3 852,69 Eur sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).

17. Ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, taip pat žalos dydis ir nurodė atsakovų veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, t. y. atsakovė, žinodama, kad yra nėščia, sutiko, kad būtų formaliai įdarbinta atsakovo A. M. nurodytoje bendrovėje, tačiau joje niekada nedirbo, o jai sumokėtas pašalpas nurodytais laikotarpiais dalijosi su atsakovu. Nurodytas aplinkybes ieškovas įrodinėja į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais iš baudžiamosios bylos – kaltinamuoju aktu, taip pat teismo nutartyse, kuriomis buvo nutrauktas baudžiamasis procesas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovų atliktų veiksmų.

18. Pagal BK 95 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Vadinasi, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 38-1734) tiek, kiek pagal ją nagrinėjimo teisme metu, kai nustatoma Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartyje, atsižvelgdamas į minėto Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus, yra nurodęs, kad visose nebaigtose nagrinėti bylose, kuriose proceso teisme metu suėjo BK 95 straipsnyje nustatyti terminai, turi būti užtikrinama, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir nustačius, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, o išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-746/2016, 6–10 punktai).

20. Nutraukiant baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties yra konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, kas duoda neginčytiną pagrindą pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, tačiau BPK 307 straipsnis neleidžia vartoti šio termino kituose procesiniuose dokumentuose, išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi kaltininkas pripažįstamas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nepripažįstamas kaltu dėl jos padarymo. Tai suponuoja teismo išvadą, kad atsakovai baudžiamojoje byloje pagrįstai buvo kaltinami jiems pareikštų kaltinimų padarymu, tačiau jų atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai nebuvo priimti dėl apkaltinamųjų nuosprendžių senaties taikymo ir jiems neprašant tęsti proceso. Tokiu būdu atsakovų neteisėti veiksmai šiame civiliniame procese įrodyti.

21. Byloje nustatyta, kad UAB „Brabus“ jokios veiklos nevykdė, jos direktorius atsakovas A. M. fiktyviai įdarbinęs nėščias moteris, VSDF valdybos Vilniaus skyriui pateikęs žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, siekė apgaule įgyti VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus atsakovei G. C., ir pasiūlius šį planą vykdyti, G. C. sutiko su šiuo pasiūlymu ir gavo jai nepriklausančias sumas.

22. Atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių šių teismo nustatytų aplinkybių (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), ir jų veiksmuose yra visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, žala, priežastinis ryšys dėl veiksmų ir žalos). Teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 13 947,12 Eur žalos atlyginimo pripažino pagrįstu ir tenkino (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.245-6.249 straipsniai).

23. Teismas nustatė, kad pirma motinystės ir motinystės (tėvystės) išmoka atsakovei buvo apskaičiuota 2008 m. sausio 15 d. ieškovo sprendimu, o ieškovo pranešimas ikiteisminio tyrimo institucijai apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus ir atitinkamai žalos fakto buvo pateiktas 2008 m. gruodžio 15 d. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadinasi, 2008 m. gruodžio 15 d. yra data, kada ieškovas įvertino ir suprato apie galimai jam atsakovų veiksmais padarytą žalą. Teismas sutiko su ieškovo paaiškinimais, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. gruodžio 15 d., kuri laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena.

24. Ieškovas 2009 m. liepos 22 d., t. y. praėjus maždaug 7 mėnesiams nuo 2008 m. gruodžio 15 d. kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, baudžiamojoje byloje ieškovas pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos, susidariusios iš Fondo biudžeto lėšų išmokėjus atsakovei G. C. ir kitoms UAB „Brabus“ apdraustosioms motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo, ir šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovui ikiteisminio tyrimo metu pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties terminas nutrūko.

25. Prieš atsakovę G. C. pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o prieš atsakovą – Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi. Pagal CK 1.130 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Baudžiamąjį procesą nutraukus ir teismui nepasisakius dėl ieškovo pareikšto civilinio ieškinio, laikytina, kad ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu. Ieškovo ieškinys nagrinėjamoje civilinėje byloje teismui pateiktas 2022 m. gegužės 3 d. Taigi ieškinys pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Atsakovė G. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą ir bylą nutraukti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Pagal pirminį ieškovo 2009 m. liepos 22 d. pareikštą ieškinį atsakove byloje buvo nurodyta ir UAB „Brabus“. Dėl to ir nagrinėjamoje byloje atsakovais turėjo būti UAB „Brabus“ ir A. M., nes dėl jų veiksmų ieškovas patyrė žalą. Kauno apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutraukus atsakovės atžvilgiu baudžiamąjį procesą, civilinis ieškovas taip pat nereikalavo tęsti baudžiamojo proceso, nors ir turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, nes civilinio ieškinio klausimas nebuvo išspręstas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nepripažino civilinio ieškovo teisės į ieškinio patenkinimą, taip pat neperdavė klausimo dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neteko teisės reikšti ieškinio civilinio proceso tvarka.

26.2. Ieškovas, nesulaukęs galutinio teismo nuosprendžio ar nutarties baudžiamajame procese priėmimo, 2022 m. gegužės 3 d. pateikė dar vieną ieškinį nagrinėjamoje byloje. Dėl to skirtingose teismuose buvo nagrinėjamos dvi bylos: Kauno apylinkės teisme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir civilinis ieškinys nagrinėjamoje byloje dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to teismas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą turėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį. Pagal BPK 112 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas turėjo teisę atsisakyti pareikšto ieškinio baudžiamojoje byloje iki to laiko, kol teismas neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Tačiau civilinis ieškovas tokia teise nepasinaudojo. Dėl to buvo priimti du skirtingi teismų sprendimai tuo pačiu klausimu: Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 -198-1129/2023 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimas nagrinėjamoje byloje. Tokia situacija prieštaravimas įstatymų normoms.

26.3. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė ieškovo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kadangi ieškovas du kartus padavė tą patį ieškinį baudžiamajame procese, kuriame civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovas prarado teisę vėl kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Byla prieš atsakovę yra nutraukta, nes suėjo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje, neturi nei prejudicinės, nei įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Aplinkybės, kad atsakovė veikė bendrai su atsakovu A. M., neįrodyta ir nenustatyta. Dėl to nėra pagrindo pripažinti atsakovų solidariosios atsakomybės.

26.4. Atsakovė negali atsakyti už ieškovo, kaip draudėjo apskaitą ir veiksmus, nes neturėjo tam nei teisių nei pareigų. Draudėjo veiklą ir pateikiamus dokumentus tikrina ir privalo tikrinti jo darbuotojai. Kokį ryšį turėjo ieškovo darbuotojai su UAB „Brabus“ atsakovė neturi, todėl ji negali atsakyti už kitų asmenų veiklą. Aplinkybė, kad atsakovė veikė bendrai su A. M., neįrodyta, todėl nėra pagrindo jiems taikyti solidarią atsakomybę. Atsakovė 2007 m. rugsėjo 19 d. buvo priimta UAB „Brabus“ dirbti siuvėja. Dėl to atsakovei pareikštas reikalavimas yra kilęs iš darbo teisinių santykių. Taigi ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Atsiliepimas

27. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad atsakovais nagrinėjamoje byloje turėtų būti A. M. ir UAB „Brabus“. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį civilinis ieškinys yra reiškiamas įtariamajam arba kaltinamajam. Baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti ne UAB „Brabus“, o būtent atsakovams A. M. ir G. C.. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Brabus“ realiai darbo funkcijų nevykdė. Kadangi darbo santykiai tarp UAB „Brabus“ ir G. C. buvo fiktyvūs, o iš ne teisės teisė neatsiranda, atsakovė negali būti laikoma UAB „Brabus“ apdraustąją, o UAB „Brabus“ negali būti laikoma jos draudėja. UAB „Brabus“ nėra atsakinga už žalą, kuri atsirado dėl atsakovų nusikalstamų veikų.

27.2. Teismas, remdamasis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai konstatavo, kad kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama. Remdamasis ieškovo iš baudžiamosios bylos pateiktais įrodymais, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas kitas civilinės atsakomybės sąlygas įrodė, o atsakovams nesutinkant su ieškiniu pareiga paneigti ieškovo pateiktus įrodymus – dėl žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos, perėjo atsakovams. Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, įrodymų paneigiančių baudžiamojoje byloje nustatytą faktą, jog jos darbas UAB „Brabus“ buvo fiktyvus, nepateikė, todėl teismas pagrįstai konstatavo visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti buvimą ir ieškinį pagrįstai tenkino.

27.3. Atsakovė klaidingai interpretuoja BPK 115 straipsnį ir teigia, kad ieškovas neteko teisės į ieškinio nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo negalima, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutraukė baudžiamąjį procesą atsakovės atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. BPK nėra aiškiai reglamentuota, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys baudžiamojo proceso nutraukimo atveju.

27.4. Pagal teismų praktiką, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas ir gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. Dėl to teismui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje atsakovės atžvilgiu palikus nenagrinėtu, ieškovas įgijo teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje buvo priimta dėl likusių paskutinių dviejų kaltinamųjų atžvilgiu ir nėra susijusi su nei su atsakove nei su atsakovu A. M.. Minėta nutartis taip pat nėra susijusi ir su ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu dėl žalos, kurią sudaro būtent atsakovei G. C. nepagrįstai išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų suma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

28. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, įrodinėjant nepagrįstai išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų faktą. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo pateikti įrodymai, jog 2007 m. rugsėjo 19 d. atsakovė G. C. pradėjo dirbti UAB „Brabus“, per 2007 metų 4 ketvirtį jai buvo apskaičiuota 18 600 Lt (5 386,93 Eur) draudžiamųjų pajamų. Ieškovas 2008 m. sausio 15 d. sprendimu atsakovei paskyrė 1 777,86 Lt (514,90 Eur) motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. gegužės 8 d., o 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu paskyrė 123 749,90 Lt (35 840,44 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2010 m. kovo 8 d. Pagal šiuo sprendimus iš Fondo biudžeto atsakovei G. C. buvo sumokėta iš viso 48 156,62 Lt (13 947,12 Eur).

29. Ieškovui kilus įtarimų dėl galimo UAB „Brabus“ atstovų nesąžiningumo, jis 2008 m. gruodžio 15 d. pateikė FNTT prašymą ištirti, ar UAB „Brabus“ veikloje nėra nusikalstamos veikos požymių. Pagal šį prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00123-08, kurio metu atsakovams A. M. ir G. C. bei kitiems asmenims buvo pareikšti įtarimai, padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas prokuroro 2014 m. vasario 10 d. kaltinamuoju aktu, kuris 2014 m. vasario 20 d. buvo perduotas Kauno apylinkės teismui.

30. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) atsakovės G. C. atžvilgiu nutraukė baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) atsakovo A. M. atžvilgiu nutraukė baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Visa baudžiamoji byla Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) likusių kaltinamųjų atžvilgiu buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

31. Ieškovas pateikė ieškinį teismui, prašydamas civilinio proceso tvarka priteisti iš atsakovų solidariai padarytą 13 947,12 Eur žalą Fondo biudžetui, nes motinystės pašalpa atsakovei G. C. buvo skirta ir sumokėta nepagrįstai, remiantis melagingais duomenimis apie atsakovės ir UAB „Brabus“ darbo santykius, kurių faktiškai nebuvo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

32. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

33. Atsakovė G. C. apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tačiau atsakovė nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 19 d. posėdžio, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės ir kuriame dalyvavo atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, pažeidimų, nenurodė, kokios bylos aplinkybės galėtų būti geriau atskleistos žodinio proceso metu, nenurodė liudytojų, kurie turėtų būti papildomai apklausti posėdžio metu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendros bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nuostatos, ir atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl ieškinio senaties termino ir ieškinių tapatumo

34. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškovas ieškiniu reikalavo iš atsakovų žalos atlyginimo, todėl pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį (po 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 įsigaliojimo – 9 dalis) reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo 2008 m. gruodžio 15 d., kada pateikė prašymą FNTT dėl UAB „Brabus“ veiklos. Apeliaciniame skunde atsakovė šios aplinkybės neginčija.

35. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos (CK 1.130 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime pareiškė 2009 m. liepos 22 d. Taigi ieškinio senaties terminas nutrūko, o iki tol buvo praėję tik septyni mėnesiai nuo ieškovo sužinojo apie galimą jo teisių pažeidimą iki civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo.

36. Prieš atsakovę G. C. pradėtas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pagal BK 95 straipsnį, kuriame nustatyta, kad praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nusikaltimo padarymo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio senatis yra reglamentuojama baudžiamosios teisės normų, o civilinė atsakomybė taikoma remiantis CK nuostatomis. Taigi aplinkybė, kad baudžiamasis procesas dėl atsakovės atliktų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas, nereiškia, kad jai nebegali būti taikoma civilinė atsakomybė.

37. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-00123-2008-4) buvo išaiškinta, kad proceso nutraukimas dėl senaties nėra kaltininko išteisinimas, pažymėta, kad kaltinamosios nereikalavo tęsti baudžiamojo proceso, pareiškė prašymus nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas. Atitinkamai ir Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-00123-2008-4) nustatyta, kad kaltinamasis A. M. nereikalavo tęsti baudžiamojo proceso, pateikė prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

38. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, nutraukdamas baudžiamąjį procesą prieš atsakovę G. C., nepasisakė dėl ieškovo civilinio ieškinio. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi asmens atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Todėl, nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010).

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį teismui pateikė 2022 m. gegužės 3 d., t. y. praėjus metams ir septyniems mėnesiams nuo baudžiamojo proceso atsakovės G. C. atžvilgiu nutraukimo, todėl pagal CK 1.130 straipsnio nuostatas ieškovas nebuvo praleidęs trejų metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsakovės G. C. atžvilgiu nutraukus baudžiamąjį procesą, ieškovas pagrįstai pateikė ieškinį teismui civilinio proceso tvarka, kad nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu baudžiamosios bylos Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-00123-2008-4) nagrinėjimas toliau buvo tęsiamas kitų kaltinamųjų atžvilgiu.

40. Kadangi tarp kitų kaltinamųjų buvo ir atsakovas A. M., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi buvo sustabdęs nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-188-288/2022 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) įsiteisės. Tik Kauno apylinkės teismui 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi nutraukus baudžiamąją bylą ir atsakovo A. M. atžvilgiu, buvo atnaujintas nagrinėjamos bylos nagrinėjimas. Pažymėtina, kad pati baudžiamoji byla Nr. 1-198-1129/2023 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) Kauno apylinkės teisme dar buvo toliau nagrinėjama dėl kaltinimų, pareikštų likusiems dviem kaltinamiesiems.

41. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi ši baudžiamoji byla buvo nutraukta ir paskutiniųjų kaltinamųjų atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Dėl to atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad buvo priimti du skirtingi teismų sprendimai tuo pačiu klausimu. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gegužės 23 d. nutartimis buvo tik nutrauktas baudžiamasis procesas atsakovų G. C. ir A. M. atžvilgiu, tačiau nenagrinėtas ir nevertintas ieškovo civilinis ieškinys, pareikštas atsakovams G. C. ir A. M.. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi teik baudžiamoji byla buvo nutraukta, tiek civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu tik likusių dviejų kaltinamųjų (V. J. ir O. G.) atžvilgiu, kurioms nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas ieškinio nereiškė.

Dėl tinkamo atsakovo ir solidariosios atsakomybės

42. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis ir teigia, kad atsakovais nagrinėjamoje byloje turi būti A. M. ir UAB „Brabus“.

43. Kauno apylinkės teismui pateiktame prokuroro 2014 m. vasario 10 d. kaltinamajame akte atsakovai G. C. ir A. M. buvo kaltinami tuo, kad nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. iki 2009 m. kovo 17 d., Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybėse, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, G. C., veikdama bendrininkų grupe su A. M., veikdama išankstine tiesiogine tyčia ir siekdama vieningo nusikalstamo sumanymo – pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjimo srityje, savo ir A. M. naudai įgyti svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule savo ir A. M. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 48 156,62 Lt VSDF biudžetui priklausančių lėšų – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų. G. C. žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB „Brabus“, tačiau ji – G. C. realiai UAB „Brabus“ darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „Brabus“ ataskaitinių laikotarpių apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „Brabus“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį.

44. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad G. C. darbo funkcijų UAB „Brabus“ neatliko bei darbo užmokesčio negavo, į 2007 m. rugsėjo 20 d. pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad G. C. 2007 m. rugsėjo 19 d. priimta į darbą UAB „Brabus“, ant šio pranešimo įspaudė UAB „Brabus“ direktoriaus D. Š. parašo spaudą ir 2007 m. rugsėjo 24 d. pateikė šį pranešimą VSDFV Vilniaus skyriui, į 2007 m. spalio 11 d. pranešimą Nr. 4 apie UAB „Brabus“ 2007 m. 3 ketvirčio apdraustuosius įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad G. C. 2007 m. 3 ketvirtį gavo 280,00 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo įspaudė UAB „Brabus“ direktoriaus D. Š. parašo spaudą ir 2007 m. spalio 12 d. pateikė šį pranešimą VSDFV Vilniaus skyriui, į 2008 m. sausio 15 d. pranešimą Nr. 5 apie UAB „Brabus“ apdraustuosius už 2007 m. 4 ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad G. C. 2007 m. 4 ketvirtį gavo 18 600,00 Lt draudžiamųjų pajamų, ant šio pranešimo įspaudė UAB „Brabus“ direktoriaus D. Š. parašo spaudą ir 2008 m. sausio 16 d. pateikė šį pranešimą VSDFV Vilniaus skyriui.

45. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką 2008 m. sausio 8 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą ir 2008 m. sausio 4 d. nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, kuriuose buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad G. C. dirba UAB „Brabus“. Šių dokumentų pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. sausio 15 d. sprendimu apskaičiavo 1 777,86 Lt motinystės pašalpos bei, iš šios sumos išskaičiavus 169,35 Lt pajamų mokestį, įsipareigojo G. C. išmokėti 1 608,51 Lt motinystės pašalpos. VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. sausio 15 d. sprendimo pagrindu 2008 m. sausio 21 d. mokėjimo pavedimu į G. C. vardu atidarytą sąskaitą pervedė 1 608,51 Lt motinystės pašalpos, po to A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis G. C. vardu išduota debetine kortele, išgrynino minėtą pinigų sumą ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą minėtų pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė G. C..

46. A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gegužės 14 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad G. C. dirba UAB „Brabus“, ir 2008 m. gegužės 13 d. UAB „Brabus“ direktoriaus D. Š. įsakymą Nr. 4 suteikti G. C. vaiko priežiūros atostogas nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2010 m. kovo 8 d. Šių dokumentų pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu G. C. apskaičiavo 123 749,90 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos bei, iš šios sumos išskaičiavus 27 772,39 Lt pajamų mokestį, įsipareigojo G. C. išmokėti 95 977,51 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos. VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo pagrindu laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 12 d. iki 2010 m. kovo 17 d. į G. C. vardu atidarytą sąskaitą pervedė 46 548,11 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, po to A. M., naudodamasis G. C. vardu išduota debetine kortele, išgrynino minėtą pinigų sumą ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą minėtų pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė G. C..

47. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamojoje byloje įtarimai bei kaltinimai nei UAB „Brabus“, nei jo tuometiniam vadovui nebuvo pateikti. Atsakovas A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo UAB „Europos kontinentas“ vadovu. Todėl nėra jokio pagrindo nagrinėjamoje byloje atsakove traukti UAB „Brabus“. Pažymėtina, kad UAB „Brabus“ Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva yra likviduota ir išregistruota nuo 2023 m. sausio 30 d.

48. Ieškovas pateikė nagrinėjamoje byloje baudžiamosios bylos Nr. 06-1-00123-08 duomenis: 2009 m. balandžio 23 d. įtariamosios G. C. apklausos protokolą ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. balandžio 24 d. įtariamosios G. C. apklausos protokolą. Pastarajame protokole užfiksuota, kad atsakovė G. C. savo kaltę pripažino ir parodė, kad laukėsi vaiko, neturėjo darbo. Atsakovės sesuo jai davė telefono numerį asmens, vardu A., kuris priima besilaukiančias moteris į darbą. Tuomet G. C. su A. susitarusi dėl fiktyvaus darbo. Kai atsakovė buvo šeštame nėštumo mėnesyje, A. ją nuvežė į UAB „Brabus“, kur ji pasirašė darbo sutartį ir pareiškimą apie atleidimą iš darbo, kuriame nenurodė datos. Vėliau atsakovė kartu su A. nuvyko į banką, kuriame pateikė prašymą atidaryti jos vardu sąskaitą ir išduoti mokėjimo kortelę, kurią atsakovė iš karto atidavė A. Šalys buvo susitarę, kad A. paims pinigus iš kortelės ir dalį atiduos atsakovei. Iš viso iki 2008 m. liepos mėnesio A. G. C. perdavė 6 000 Lt (1 737,72 Eur). Atsakovė pripažino, kad realiai ji UAB „Brabus“ nedirbo.

49. Aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovė G. C. UAB „Brabus“ nedirbo ir jos nesiejo su UAB „Brabus“ darbo teisiniai santykiai. Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, jeigu patikslinus draudėjo pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Nagrinėjamoje byloje UAB „Brabus“ nebuvo atsakovės draudėja, nes atsakovė G. C. faktiškai joje nedirbo, su darbo santykiais susijusius dokumentus VSDFV Vilniaus skyriui sudarydavo ir perduodavo UAB „Brabus“ vardu atsakovas A. M..

50. Nagrinėjamoje byloje, priešingai, negu atsakovė teigia apeliaciniame skunde, ieškovo patirta žala nėra grindžiama VSDF valdybos ir UAB „Brabus“ teisiniais santykiais, susijusiais su darbuotojų valstybiniu socialiniu draudimu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žala nagrinėjamoje byloje turi būti atlyginta bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovė nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00123-08 dokumentuose užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad atsakovė G. C. faktiškai UAB „Brabus“ nedirbo, o motinystės pašalpą gavo dėl A. M. neteisėtai sudarytų ir nepagrįstai ieškovui perduotų dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie atsakovės darbą ir apie jos gautas pajamas.

51. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtino abiejų atsakovų susitarimą bendrais veiksmais gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, aplinkybes, kad pagal atsakovų susitarimą iš atsakovės G. C. vardu atidarytos sąskaitos ieškovo pervestą pašalpą išgrynindavo A. M., dalį pinigų pasilikdamas sau, likusius perduodamas atsakovei G. C..

52. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiksliai nustatyta, kokią pinigų sumą sau pasilikdavo atsakovas A. M., o kokią perduodavo atsakovei G. C.. Baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00123-08 esančiame 2009 m. balandžio 23 d. įtariamosios G. C. apklausos protokole ir ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. balandžio 24 d. įtariamosios G. C. apklausos protokole užfiksuota, kad atsakovė G. C. parodė, jog iš viso iki 2008 m. liepos mėnesio A. jai perdavė 6 000 Lt (1 737,72 Eur). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo apskaičiuotos G. C. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas buvo sustabdytas 2009 m. kovo 1 d. Jokių duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti, kokio dydžio dalį iš 48 156,62 Lt (13 947,12 Eur) ieškovo pervestos į atsakovės G. C. sąskaitą sumos būtų sau pasilikęs A. M. ir kiek būtų perdavęs atsakovei G. C., byloje daugiau nėra. Atsakovė G. C. tokių duomenų neteikė ir pirmosios instancijos teismui, jų nenurodė ir apeliaciniame skunde.

53. Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra subjektyviojo bendrininkavimo atvejis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą, dėl to sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovams solidariąją atsakomybę.

54. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su darbo teisiniais santykiais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė dalį žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovas neprašė atlyginti jam bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, šalims jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, nepriteistinos.

59. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti atsakovės G. C. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rūta PetkuvienėAndrius VerikasRenata Volodko