Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LS Consult“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15019-615/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LS Consult“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Qvalitek“ dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB „LS Consult“ ieškinys dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, neištaisius ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

25. Ieškovė (apeliantė) UAB „LS Consult“ su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025; ieškovės UAB „LS Consult“ 2025 m. vasario 26 d. ieškinį su priedais; ieškovės UAB „LS Consult“ 2025 m. kovo 18 d. Pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo su priedais.

26. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas.

27. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

28. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateiktas 2025 m. vasario 26 d. ieškinys ir 2025 m. kovo 18 d. pareiškimas su priedais buvo pateikti kitoje civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025, taip pat į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovės pateiktų įrodymų (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. bei 2025 m. kovo 26 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025 ir 2025 m. vasario 26 d. ieškinio bei 2025 m. kovo 18 d. pareiškimo su priedais).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

29. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir, vykdant savo veiklą, nenaudoti ieškovės konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos, susijusios su ieškovės klientams įvykdytais projektais; įpareigoti atsakovę viešai paskelbti savo svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis ieškinyje nurodyto turinio pranešimą; bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 21 268 Eur žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pašalinti visus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. bei 2025 m. kovo 26 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025 jau nustatytus ieškinio trūkumus. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, nurodydama, jog visi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. bei 2025 m. kovo 26 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025 nustatyti ieškinio trūkumai jau buvo pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė ieškinyje aiškiai nesuformulavo jo faktinio pagrindo dėl to, ar buvo tarp ieškovės ir atsakovės direktoriaus, pastarajam dirbant pas ieškovę, sudarytas atlygintinis būsimo nekonkuravimo susitarimas, ir kokiomis aplinkybėmis ieškovė grindžia, jog jos apyvartos sumažėjimą lėmė būtent atsakovės veiksmai, sprendė, jog ieškovė visų teismo 2025 m. kovo 10 d. ir 2025 m. kovo 26 d. nutartimis nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškovės ieškinį laikė nepaduotu.

30. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. bei 2025 m. kovo 26 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025 nustatytus ieškinio trūkumus ji pašalino. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodomą trūkumą, jog apeliantė ieškinyje aiškiai nesuformulavo jo faktinio pagrindo dėl to, kad nenurodė, ar buvo tarp jos ir atsakovės direktoriaus sudarytas atlygintinis būsimo nekonkuravimo susitarimas, apeliantė yra pašalinusi, nurodydama, jog atskirų – papildomų susitarimų (nekonkuravimo, konfidencialumo, kt.) tarp atsakovės direktoriaus (M. A.) ir apeliantės nebuvo. O dėl ieškinio trūkumo, jog ieškovė nenurodžiusi, kokiomis aplinkybėmis ji grindžia, kad jos apyvartos sumažėjimą lėmė būtent atsakovės veiksmai, apeliantė nurodo, kad atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei žalos dydžio nustatymas yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliantės teigimu, ieškinio priėmimo dieną teismas išsakė išankstinę nuomonę dėl ieškinio reikalavimų netenkinimo ir nebuvo nešališkas jos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, iš esmės turi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.

31. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentą dėl teismo šališkumo, priimant skundžiamą nutartį, atmeta, kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad bylą išnagrinėjusio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantei, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Apeliantės argumentas dėl teismo šališkumo sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo pagrindu. Apeliantė nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo. Atskirajame skunde pateikiamas apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas pats savaime neįrodo teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo fakto.

32. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

34. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pašalino ne visus ieškiniui nustatytus trūkumus, t. y. ieškinyje, be kita ko, aiškiai nesuformulavo jo faktinio pagrindo dėl to, ar buvo tarp ieškovės ir atsakovės direktoriaus, pastarajam dirbant pas ieškovę, sudarytas atlygintinis būsimo nekonkuravimo susitarimas, ar ieškovė, taupydama pinigines lėšas, tokio susitarimo nesudarė. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, argumentuodama tuo, jog šis ieškinio trūkumas buvo pašalintas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šį apeliantės argumentą laiko pagrįstu.

36. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė, šalindama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, 2025 m. kovo 18 d. Pareiškime dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, be kita ko, nurodė, kad atskirų – papildomų susitarimų (nekonkuravimo, konfidencialumo, kt.) tarp M. A. (atsakovės direktoriaus) ir ieškovės nebuvo. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025 matyti, jog teismas ieškovės patikslintą ieškinį laikė nepaduotu iš esmės nepašalinus tik vieno iš 2025 m. kovo 10 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. tinkamai nesuformuluoto antrojo ieškinio reikalavimo, kuris yra nekonkretus, be aiškių ribų, nukreipiantis į kitus tame ieškinio reikalavime konkrečiai neįvardintus dokumentus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė šioje nagrinėjamoje byloje, šalindama pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, pateiktame pareiškime dėl ieškinio trūkumų pašalinimo dar kartą pažymėjo, jog šis 2025 m. kovo 10 d. nutartyje nustatytas ieškinio trūkumas buvo pašalintas. Atsižvelgus į šiame nutarties punkte nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog minėtas ieškinio trūkumas, t. y. aiškiai nesuformuluotas jo faktinis pagrindas dėl to, ar buvo tarp ieškovės ir atsakovės direktoriaus, pastarajam dirbant pas ieškovę, sudarytas atlygintinis būsimo nekonkuravimo susitarimas, nėra pašalintas.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai, remdamasis vien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. ir 2025 m. kovo 26 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025, nustatė ieškinio trūkumus, nenurodęs, kokie konkrečiai ieškinio trūkumai yra nustatomi šioje byloje pateiktam ieškovės ieškiniui. Pažymėtina, jog, kaip minėta, 2025 m. kovo 26 d. teismo nutartimi iš esmės konstatuota, jog nepašalintas tik vienas iš 2025 m. kovo 10 d. nutartyje nurodytų trūkumų (dėl ieškinio antrojo reikalavimo netinkamo suformulavimo), tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, tik abstrakčiai nurodydamas, jog ieškovė turi pašalinti visus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. bei 2025 m. kovo 26 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2-10057-528/2025 nustatytus ieškinio trūkumus.

38. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog liko nepašalintas ieškinio trūkumas – ieškinyje aiškiai nesuformuluotas jo faktinis pagrindas, kokiomis aplinkybėmis ieškovė grindžia, kad jos apyvartos sumažėjimą lėmė būtent atsakovės veiksmai. Apeliantė nesutinka su šia teismo išvada, argumentuodama tuo, jog atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei žalos dydžio nustatymas yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, šį apeliantės argumentą laiko pagrįstu.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiama išskirtinai dėl procesinio pobūdžio prielaidų ir teisės kreiptis į teismą sąlygų, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialiojo teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė, šalindama šios nutarties 38 punkte nurodytą ieškinio trūkumą, nurodė negauto pelno apskaičiavimą bei aplinkybes, kuriomis yra grindžiama, kad galimai atsakovės veiksmai lėmė ieškovės negautą pelną; taip pat pateikė papildomą informaciją apie ieškovės teikiamų paslaugų poreikio nepertraukiamumą klientui; pažymėta, kad ieškovei itin reikšmingai sumažėjusi nuolatinių paslaugų teikimo apimtis klientui UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog tai sąlygota atsakovės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors ieškovė nurodo savo apyvartos sumažėjimą, tačiau priežastinį ryšį su atsakovės veiksmais pagrindžia ne kokiomis nors konkrečiomis aplinkybėmis, bet bendro pobūdžio abstrakčia informacija. Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė dėl ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Pažymėtina, jog, kaip minėta nutarties 34, 39 punktuose, ieškinio priėmimo stadijoje turėjo būti sprendžiama tik tai, ar ieškinys atitinka formalius CPK nustatytus ieškinio formos ir turinio reikalavimus, o prašomos priteisti žalos (ne)pagrįstumo klausimas, taip pat ir atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei ieškovės žalos nustatymo klausimas, turėjo būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo eigoje, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, kaip pagrįstai nurodo apeliantė.

41. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl be teisėto pagrindo ir formaliai konstatavo, kad nėra pašalinti ieškinio trūkumai, ir šiuo pagrindu ieškinį laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

42. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės UAB „LS Consult“ ieškinio dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.