Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-231-843/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
AN2-231-843/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Bielskė
Advokatai
Olga Siomina
Kategorijos
Byla Nr. AN2-231-843/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00784-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3.; 16.9.6.; 16.9.3.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. T. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N1899-2019 (toliau – Nutarimas) pripažinti A. T. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje (įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), ir jis nubaustas galutine 300 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. sausio 22 d. Nutarimu A. T. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), 417 straipsnio 1 dalį galutine 300 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. sausio 15 d. 00.21 val. Vinco Kudirkos gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Highlander Hybrid, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės girtumas, be to jis (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui su pritvirtinta lentele su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, sukdamas į dešinę nesustojo prieš „Stop“ liniją. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 76 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. kovo 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas A. T. skundo netenkino ir Nutarimą paliko galioti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinės teisės pažeidėjui už padarytus ANK pažeidimus buvo paskirtos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam privalomam skirti laikotarpiui (12 mėnesių). Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai. Kadangi vairavimas neblaiviam vertinamas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas, nepaisant to, jog girtumo norma buvo viršyta labai nežymiai, ši veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė ar nepavojinga. Teismo vertinimu, A. T. anksčiau padaryti ir galiojantys ANK bei KET pažeidimai dar labiau paneigia galimą nuobaudos švelninimą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išskirtinių pažeidėjo asmenybę ar situaciją charakterizuojančių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis pripažįsta kaltę dėl nusižengimų, nuoširdžiai gailisi dėl jų, turi rūpintis savo ligotu tėvu, jo darbo ir visuomeninių įsipareigojimų pobūdis reikalauja nuolatinio transporto priemonės vairavimo, nėra išskirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. T. atstovė prašo pakeisti 2019-03-04 teismo nutartį bei Nutarimą ir sutrumpinti 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalies (įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) sankcijoje. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas taikydamas 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nevertino A. T. kaltės formos ir rūšies, dėl ko liko neįvertinta tai, kad A. T. sąžiningai klydo dėl alkoholio kiekio jo organizme. Be to teismas nenurodė motyvuotų argumentų, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų užtikrinti nuobaudos tikslai. Taip pat neįvertinti A. T. paaiškinimai, pateikti papildomi įrodymai dėl jo tėvo sunkios sveikatos būklės, teigiamai charakterizuojantys duomenys. A. T. nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių.

A. T. atstovės advokatės Olgos Siominos

Motyvuojamoji dalis

apeliacinis skundas atmestinas.

4. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis, kuria paliktas galioti Nutarimas nubausti A. T. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) ir 417 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta ir teisėta.

5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija konstatuotų administracinių nusižengimų sudėties ar teisinės kvalifikacijos. Esminis šiuo atveju yra paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).

6. Įvertinęs surinktus duomenis apygardos teismas pritaria padarytai išvadai, kad šioje byloje nenustatyta jokių teismų praktikoje paprastai pripažįstamų ir nagrinėjamoje situacijoje svarbių bei išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, peržengti sankcijos ribas ir A. T. skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog A. T. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų, kad nusižengimas padarytas vėlyvos nakties metu, kuomet eismas nėra intensyvus, kad pareiškėjas turi rūpintis savo ligotu tėvu, kad A. T. darbo ir visuomeninių įsipareigojimų pobūdis reikalauja nuolatinio transporto priemonės vairavimo, jis teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, kas ir buvo padaryta, nes jam skirta minimali sankcijoje numatyta bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju asmuo gali ir toliau rūpintis sergančiu artimu asmeniu bei vykdyti darbinę ir visuomeninę veiklą naudodamasis viešuoju transportu ar, pavyzdžiui, pasitelkęs trečiųjų asmenų paslaugas. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto itin šiurkštaus KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip pažymėjo apylinkės teismas, A. T. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog naudodamasis teise vairuoti pasirūpina tiek savimi, tiek savo sergančiu tėvu, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu asmuo, puoselėdamas šeimos narių sveikatą, norėdamas gerai atlikti savo darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

7. Apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog A. T. nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių. Pastaruosius skundo teiginius paneigia analizuojamų administracinių nusižengimų padarymo metu pažeidėjo turėtos galiojančios administracinės nuobaudos. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 5 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per pastaruosius 7 metus (b. l. 22-28), nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki nagrinėjamų veikų padaryto A. T. administracine tvarka buvo baustas trylika kartų, iš kurių dauguma atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad A. T. per pastaruosius pusę metų buvo padaręs tris administracinius nusižengimus, sietinus su transporto priemonių vairavimu: 2018-08-01 transporto priemonės pastatymas stovėjimo vietoje nesumokėjus vietinės rinkliavos, 2018-08-07 leistino greičio viršijimas 25 km/h, 2018-12-03 automobilio vairavimas ranka naudojantis mobiliojo ryšio priemone. Paskutinė veika įvykdyta vos prieš pusantro mėnesio iki nagrinėjamų įvykių. Šie duomenys leidžia spręsti, kad skiriamos piniginės baudos savo tikslų nepasiekia, prevencinės, auklėjamosios įtakos nedaro, nes A. T. vėl ir vėl pažeidžia teisės aktų reikalavimus, pernelyg dažnai elgiasi neatsakingai, o jo padarytas paskutinis administracinis nusižengimas jau yra itin pavojingas. Tai įvertinus skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui negali būti laikomas neproporcinga, pernelyg griežta poveikio priemone, neatitinkančia ANK 22 straipsnyje aprašytos paskirties.

8. Minėtų išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, jog A. T. sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį netrukus po alkoholio vartojimo, kurį gėrė nevalgęs, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktų reikalavimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. Išvados netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų nekeičia ir apelianto įvardytas nustatytas santykinai nedidelis A. T. neblaivumo laipsnis, nes ši aplinkybė buvo tinkamai įvertinta kartu su kitomis bausmės individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis A. T. parenkant minimalią nuobaudą.

9. Visuma aptartų aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra ir šiuo atveju būtent teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bet ir juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – A. T. pagrįstai paskirta 300 eurų nuobauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti A. T. atstovės advokatės Olgos Siominos apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Aušra Bielskė