- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-12-29
- Bylos Nr.
- AN2-400-999/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00678-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pažeidėjas
- A. S.
Įžanginė dalis
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2025 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės S. S. 2025 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. S. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas už tai, kad Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, jog būtų atskleistas administracinis nusižengimas ROIK (duomenys neskelbtini), UAB „M“ vadovas A. S. per penkias darbo dienas nenurodė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 611 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris 2024 m. lapkričio 7 d. 11.56 val. naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone, valstybinis (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, už ką A. S. paskirta 520 Eur bauda.
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos Nutarimu, Pareiškėjas pateikė skundą teismui, kuris Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad tiek UAB „M“ elektroninio pašto adresas, tiek asmeninis A. S. elektroninio pašto adresas buvo gauti iš valstybės informacinių sistemų (registrų), todėl laikytina, kad minėti dokumentai A. S. išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų.
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį, Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklausė įmonei UAB „M“, tačiau 2025 m. kovo 20 d., t. y. Institucijos pranešimo išsiuntimo metu jis nebuvo naudojamas, kadangi vyko įmonės akcininkų pasikeitimas, buvo perduodama visa įmonės buhalterija su aktualiais dokumentais, o vėliau šis elektroninis paštas įmonės veikloje apskritai nebuvo naudojamas. Pažymi, jog Institucijos pranešimo minėtu elektroniniu paštu išsiuntimo metu Pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose ir nevykdė įmonės vadovo darbo funkcijų, o tuo laikotarpiu UAB „M“ nedirbo nei vienas darbuotojas, todėl Institucijos siųstas pranešimas, net jeigu ir būtų buvęs pristatytas, nebūtų tikrinamas. Tuo tarpu aplinkybė, kad Pareiškėjas 2025 m. kovo 26 d. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. po Institucijos pranešimo išsiuntimo įmonės elektroniniu paštu, neįrodo to, kad Institucija tinkamai informavo Pareiškėją, kadangi šį sandorį Pareiškėjas pasirašė ne kaip UAB „M“ direktorius, o kaip UAB „M“ pagrindinio akcininko UAB „E“ atstovas – akcininkas.
3.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad praktikoje pranešimai pažeidėjams yra siunčiami bent du kartus – įmonės elektroniniu paštu ir vadovo asmeniniu elektroniniu paštu, kadangi atsakomybė turi individualų pobūdį. Tačiau šiuo atveju 2025 m. kovo 20 d. Institucija pranešimą išsiuntė tik įmonės elektroniniu paštu.
3.3. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė Pareiškėjo darbo santykių pabaigos momentą UAB „M“ – iš valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad Pareiškėjas UAB „M“ direktoriaus pareigose buvo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2025 m. balandžio 2 d., tačiau teismas vertino datą, kuria buvo pateikti duomenys valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui, t. y. 2025 m. balandžio 24 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes akcentuoja, kad 2025 m. balandžio 9 d., t. y. Institucijos pranešimo išsiuntimo Pareiškėjo asmeniniu elektroniniu paštu dieną, Pareiškėjas nebuvo tinkamas subjektas dėl numatytos pareigos pateikti informaciją remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 d. nuostatomis, kadangi neturėjo nei darbo, nei teisinių santykių su UAB „M“.
3.4. Pažymi, jog net vertinant, kad Pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas Institucijos 2025 m. balandžio 9 d. siųstas pranešimas jo asmeniniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ar E. pristatymo sistema, jis, nebūdamas UAB „M“ direktoriumi, neturėdamas jokių įmonės dokumentų ar įgaliojimų veikti jos vardu, neturėjo pareigos pateikti nurodytą informaciją. Tokiu atveju, apelianto nuomone, Institucija perkelia savo pareigą rinkti jai aktualią informaciją kitiems asmenims. Juo labiau, joks teisės aktas nenumato pareigos kaupti, saugoti ar pateikti buvusios darbovietės dokumentų.
3.5. Apelianto vertinimu, Institucija pateikdama 2025 m. kovo 20 d. pranešimą įmonės elektroniniu paštu, tuo pačiu turėjo informuoti ir Pareiškėją jo asmeniniu elektroniniu paštu, arba E. pristatymo sistema, arba telefonu, kuris yra viešai prieinamas ir skelbiamas registruose, arba registruota pašto siunta Pareiškėjo registracijos adresu. Tuo tarpu asmuo neturi pareigos domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos.
4. Atsiliepime į Pareiškėjo apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. G. prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. ir netenkinti apeliacinio skundo.
4.1. Atsiliepime nurodo, kad Institucija nesutinka, jog netinkamai informavo Pareiškėją apie pranešimo išsiuntimą. Pažymi, kad 2025 m. kovo 20 d. pranešimą išsiuntė UAB „M“ kontaktiniu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), remdamasi objektyviais ir viešais registrais. Tuo tarpu apelianto argumentai, jog tuo metu įmonės elektroninio pašto adresas nebuvo naudojamas ar tai, kad jis pats buvo vaiko priežiūros atostogose, nėra teisiškai reikšmingi. Pasak Institucijos tai, kad apeliantas pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, patvirtina, kad jis buvo pasiekiamas, dalyvavo teisiniuose santykiuose ir naudojosi elektroninių ryšių priemonėmis.
4.2. Pažymi, kad Institucija neturi pareigos pranešimus siųsti du kartus – transporto priemonės savininkui, o jam nesureagavus – pakartotinai juridinio asmens vadovui. Tuo labiau, kad apeliantas ir teismo posėdžio metu nenurodė, kas naudojosi transporto priemone pažeidimo padarymo metu.
4.3. Nurodo, kad informacija apie Pareiškėjo anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai jį charakterizuoja kaip ne pakankamai drausmingą, nevengiantį veikti savo interesais teisės normų sąskaita.
4.4. Institucijos teigimu, duomenys apie UAB „M“ vadovo pasikeitimą buvo pateikti ir pakeisti tik 2025 m. balandžio 24 d., todėl 2025 m. balandžio 9 d., siunčiant pakartotinį pranešimą, registre apeliantas vis dar buvo nurodytas kaip juridinio asmens vadovas. Juridinių asmenų registro duomenys laikomi teisingi tretiesiems asmenims, o vidinis paskyrimas ir atleidimas yra vidinis sprendimas, sukeliantis santykius įmonės viduje. Esant tokioms aplinkybėms, Institucija turėjo teisę ir pagrindą Pareiškėją laikyti tinkamu subjektu ir būtent jam siųsti pakartotinį pranešimą dėl duomenų pateikimo.
4.5. Pažymi, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis nenumato Institucijos pareigos tirti vidinius juridinio asmens santykius ir aiškintis, ar vadovas faktiškai eina pareigas, kai jis oficialiai įregistruotas registre. Šiuo atveju taikytinas teisėto pasitikėjimo viešaisiais registrais principas, pagal kurį tretieji asmenys turi teisę remtis Juridinių asmenų registro duomenimis, o jų neatnaujinimo rizika tenka pačiam juridiniam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. A. S. Institucijos Nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 520 Eur bauda. Skundo autorius ginčija savo kaltę padarius šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą iš esmės teigdamas, kad jis Institucijos nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalaujamus duomenis, dėl ko jų laikė nepateikė. Pareiškėjo teigimu, Institucija, išsiuntusi pranešimą įmonės elektroniniu paštu Pareiškėjui būnant vaiko priežiūros atostogose, jo nepateikė Pareiškėjo asmeniniu elektroniniu paštu, dėl ko jam nebuvo žinoma apie reikalavimą pateikti duomenis. Tuo tarpu Institucija Pareiškėjui jo asmeniniu elektroniniu paštu pranešimą išsiuntė tuo metu, kai jis jau nebebuvo UAB „M“ direktoriumi, dėl ko jis negalėjo ir neturėjo pareigos pateikti reikalaujamus duomenis.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei Institucijos atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus visų šiai teisinei situacijai reikšmingų aplinkybių, bei nepagrįstai sprendžiant, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Atsižvelgiant į tai, apelianto skundas tenkinamas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis bei Institucijos Nutarimas panaikintini, tuo tarpu A. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
8. ANK 431 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas pakartotinai.
9. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
10. ANK 611 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nusižengimo protokolo, administracinio nurodymo ir nutarimo surašymą tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (be kita ko – numatytą 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse), išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.
11. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 pažymėta, kad aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat darė išvadą, kad administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-397-873/2025).
13. Institucijos Nutarimu Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už 2025 m. balandžio 17 d. 8 val. padarytą administracinį nusižengimą, nurodant, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas ir pristatytas 2025 m. kovo 20 d. 13.15 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. balandžio 9 d. 15.53 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pranešimas 2025 m. balandžio 9 d. 15.53 val. pristatytas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema). Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje iš esmės kilo ginčas, ar Pareiškėjo veiksmuose yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti – kaltė, kadangi pačio apelianto teigimu, Institucija jo tinkamai neinformavo apie pareigą pateikti jos reikalaujamus duomenis. Aukštesnysis teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais dėl žemiau išdėstytų motyvų.
14. Administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad Institucija pranešimą apie užfiksuotą administracinį nusižengimą išsiuntė 2025 m. kovo 20 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), gavėjas – UAB „M“, bei 2025 m. balandžio 9 d. 15.53 val. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir E. pristatymo sistema, gavėjas – A. S.. Sutiktina, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) Institucijos pranešimo išsiuntimo metu, t. y. 2025 m. kovo 20 d. buvo nurodytas kaip tinkamas komunikacijai su įmone, kadangi buvo naudojamas iki 2025 m. balandžio 24 d., o Pareiškėjas tuo metu buvo UAB „M“ direktoriumi (1 t., b. l. 16-18). Tačiau šiuo atveju pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog A. S. Institucijos pranešimo išsiuntimo metu buvo suteiktos tikslinės vaiko priežiūros atostogos (laikotarpiui nuo 2025 m. kovo 7 d. iki 2025 m. gegužės 7 d.) (1 t., b. l. 19; 51), todėl jis neturėjo pareigos tikrinti įmonės elektroninio pašto dėžutę. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 131 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vaikui prižiūrėti yra suteikiamos tikslinės atostogos, kas reiškia, kad darbuotojas, šiuo atveju – Pareiškėjas, nurodytu laikotarpiu, kuriam suteiktos tikslinės atostogos, turi teisę nevykdyti savo darbo funkcijų, tarp kurių – ir įmonės elektroninio pašto dėžutės tikrinimas. Vadinasi, nepaneigta, kad Pareiškėjas minėtu tikslinių vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, neturėdamas galimybės tikrinti elektroninio pašto dėžutės, objektyviai galėjo nežinoti apie Institucijos 2025 m. kovo 20 d. siųstą pranešimą. Juo labiau, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklausė juridiniam asmeniui, o ne pačiam Pareiškėjui. Pažymėtina, kad pagal 2025 m. kovo 20 d. pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo matyti, jog jo gavėjas taip pat nurodyta UAB „M“, o ne A. S.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį Pareiškėjas buvo traukiamas kaip juridinio asmens vadovas, tačiau tikslinių atostogų laikotarpiu jis neturėjo objektyvios galimybės įgyvendinti jam, kaip juridinio asmens vadovui, įstatymu nustatytos pareigos pranešti administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę naudojusio asmens duomenis.
15. Pritartina apelianto argumentui, jog šiuo atveju vien aplinkybė, kad 2025 m. kovo 26 d., t. y. po Institucijos pranešimo išsiuntimo įmonės elektroniniu paštu ir Pareiškėjui suteiktų atostogų vaikui prižiūrėti metu, Pareiškėjas pasirašė UAB „M“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, nepatvirtina, kad A. S. turėjo pareigą tikslinių atostogų metu tikrinti įmonės elektroninio pašto dėžutę, kadangi, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, šį sandorį jis pasirašė kaip UAB „E“ direktorius, o ne kaip UAB „M“ atstovaujantis asmuo (direktorius). Visete nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad 2025 m. kovo 20 d. Institucijos pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir reikalavimą pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, išsiųsta juridinio asmens elektroninio pašto adresu, Pareiškėjas gavo ir jis, veikdamas tyčia, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos.
16. Aukštesnysis teismas sutinka su apelianto motyvu, jog Institucija nepagrįstai 2025 m. kovo 20 d. pranešimą išsiuntė tik UAB „M“ elektroninio pašto adreso, nors šiuo atveju atsakomybė taikoma individualiai jos direktoriui, o būtent – Pareiškėjui. Sisteminė ANK 611 straipsnio 2 dalies ir SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, pranešimas turi būti siunčiamas ne juridiniam asmeniui, o jo vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-719/2025). Vadinasi, Institucijos teiginiai, kad išsiuntus pranešimus bendru įmonės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) tai laikytina tinkamu pranešimu bendrovės vadovui, yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-719/2024, 2AT-39-719/2025).
17. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 yra pažymėta, jog ANK 573 straipsnyje šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimas juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu nėra numatytas. Gramatiškai aiškinant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas, per darbovietę, mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai fiziniams asmenims gali būti įteikiami tik registruotąja pašto siunta. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų.
18. Įvertinus visetą aplinkybių aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Institucija tinkamai neinformavo Pareiškėjo apie būtinybę pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, išsiuntusi pranešimą tik juridinio asmens elektroninio pašto adresu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog Pareiškėjas gavo Institucijos siųstus pranešimus, ypač atsižvelgus į tai, kad A. S. Institucijos pranešimo juridinio asmens elektroninio pašto adresu išsiuntimo metu buvo suteiktos tikslinės atostogos vaikui prižiūrėti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Institucijai tik formaliai įgyvendino savo pareigą pranešti juridiniam asmeniui apie jo valdoma transporto priemone padarytą administracinį nusižengimą ir nesiėmė aktyvių priemonių, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad UAB „M“ vadovas, t. y. Pareiškėjas gavo šį pranešimą ir tyčia nepateikė nurodytų duomenų.
19. Aukštesniojo teismo vertinimu, Pareiškėjo tinkamo neinformavimo apie padarytą administracinį nusižengimą ir jo pareigą pateikti reikalaujamus duomenis patvirtina ir aplinkybė, kad Institucija pranešimą A. S. asmeniniu elektroniniu paštu ir į jo E. pristatymo dėžutę išsiuntė tik 2025 m. balandžio 9 d., t. y. pasibaigus jo, kaip UAB „M“ direktoriaus, įgaliojimams. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad A. S. buvo suteikti UAB „M“ direktoriaus įgaliojimai nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. balandžio 2 d. (1 t., b. l. 16-18). Šioje byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 7 d. 11.56 val. Kauno m. sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), naudojantis UAB ,,M“ priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, buvo padarytas administracinis nusižengimas – vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėms į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas ir vietinės reikšmės apsaugines zonas nuostatų pažeidimas. Taigi, pagal ANK 611 straipsnio 2 dalį, UAB ,,M“ vadovas, ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo Institucijos pranešimo apie šį administracinį nusižengimą gavimo dienos privalėjo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi UAB ,,M“ priklausančia transporto priemone. Pagal teismų praktiką, būtent juridinio asmens vadovas, jeigu šio juridinio asmens vidaus teisės aktais nenustatyta kitaip, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-489/2023). Taigi, įstatymas numato pareigą būtent juridinio asmens vadovui pateikti reikalaujamus duomenis, tuo tarpu asmeniui, kuris nebeturi juridinio asmens įgaliojimų, negali būti išplečiamos atsakomybės ribos ir iš jo reikalaujama pateikti duomenis, kuriuos turėtų ir galėtų pateikti tuo metu juridinio asmens vadovo pareigas einantis asmuo. Todėl sutiktina su skundo argumentu, jog Pareiškėjas, nebebūdamas UAB „M“ direktoriumi, nebuvo tinkamas subjektas Institucijos reikalavimui nurodyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, kadangi šiuo atveju Institucija turėjo kreiptis į tuometinį juridinio asmens vadovą.
20. Vertinant Institucijos Nutarimo nepagrįstumą pažymėtina, kad jame nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2025 m. balandžio 17 d. Institucijos Nutarimu Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad nevykdė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigos pateikti Institucijos reikalaujamus duomenis. Tuo tarpu kaip jau nurodyta šiame nutarime, A. S., kaip UAB „M“ direktoriaus, įgaliojimai pasibaigė 2025 m. balandžio 2 d. Nors Institucija akcentuoja pirminį pranešimą UAB „M“ elektroninio pašto adresu siuntusi 2025 m. kovo 20 d., o tą pačią dieną pirminis pranešimas ir buvo pristatytas, tačiau iš 2025 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. S. buvo inkriminuota, jog administracinį nusižengimą jis padarė 2025 m. balandžio 17 d. 8 val., t. y. praėjus penkioms darbo dienoms nuo 2025 m. balandžio 9 d. pranešimo išsiuntimo Pareiškėjo elektroninio pašto adresu. Todėl vertintina, kad ir pati Institucija tinkamu pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą išsiuntimu laiko ne 2025 m. kovo 20 d. išsiųstą pranešimą UAB „M“ elektroninio pašto adresu, o 2025 m. balandžio 9 d. Pareiškėjo asmeniniu elektroninio pašto adresu išsiųstą pranešimą. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad Pareiškėjas negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kurį gali padaryti tik specialus subjektas – transporto priemonės savininkas, šiuo atveju - juridinio asmens vadovas, kai jo įgaliojimai būnant UAB „M“ direktoriumi jau buvo pasibaigę.
21. Aptartų aplinkybių visetas, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad A. S. tyčia nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų ir kartu patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiuo atveju akivaizdu, jog Institucijai išsiuntus pranešimą Pareiškėjo asmeniniu elektroninio pašto adresu, esant pasibaigus jo, kaip juridinio asmens direktoriaus, įgaliojimams, A. S. negalėjo būti laikomas specialiu subjektu pagal administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, ir jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
22. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju A. S. veiksmuose nebuvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Įvertinus šias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. S. skundas tenkinamas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis bei Institucijos Nutarimas panaikintini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutartį bei Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės S. S. 2025 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.