- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-121/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Silberauto“, UAB „Big Auto Tuning“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Big Auto Tuning“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, I. B.
- Advokatai
- Aušra Ručienė, Giedrė Lastauskienė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Silberauto“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-165-395/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Auto Tuning“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Silberauto“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, I. B. dėl turtinės žalos atlygimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Silberauto“ kreipėsi ieškovas UAB „Big Auto Tuning“ ir prašė priteisti iš atsakovo 101 388,56 Lt žalos atlyginimo ir 12 980 Lt išlaidų, susijusių su bylos paruošimu ir nagrinėjimu teisme, iš viso 114 368,56 Lt.
Ieškinyje nurodė, kad, vadovaujantis 2005 m. spalio 11 d. tarp atsakovo UAB „Silberauto“ ir UAB „Big Auto Tuning“ sudaryta Autoserviso paslaugų ir autodetalių tiekimo sutartimi, ieškovas 2005 m. kovo 15 d. perdavė atsakovui 101 388,56 Lt vertės 2003 m. laidos, vin WDBUF65J73A280307, be valstybinių numerio ženklų automobilį Mersedes Benz E320 autoserviso paslaugoms atlikti. Ieškovo perduodamą automobilį remontui priėmė ir užsakymą sudarė atsakovo UAB „Silberauto“ darbuotojas, kuriam, be automobilio, buvo perduoti ir automobilio dokumentai bei raktelis, todėl tuo pačiu atsakovui perėjo ir atsakomybė už jam perduoto automobilio saugumą iki jo grąžinimo savininkui, kaip tą numato 2005 m. spalio 4 d. tarp šalių sudarytos sutarties 2.5 punktas. Ieškovo teigimu, 2006 m. kovo 17 d. apie 13 valandą 45 minutės iš UAB „Silberauto“ teritorijos jam priklausantis automobilis Mersedes Benz E320 buvo pavogtas, dėl ko ieškovui buvo padaryta 101 388,56 Lt dydžio žala. Žala ieškovui buvo padaryta todėl, kad atsakovas neužtikrino jam patikėto automobilio apsaugos ir dėl netinkamų atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o vagystę įvykdę kalti asmenys nenustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Silberauto“ ieškovui UAB „Big Auto Tuning“ 90 000 Lt nuostolių atlyginimo ir 2 700 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Silberauto“ 30,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas nurodė, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė patikimų įrodymų, jog ieškovo UAB „Big Auto Tuning“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas dėl R. B. paskyrimo laikinuoju įmonės vadovu būtų suklastotas. Teismo teigimu, atsakovui visiškai nekilo jokių įtarimų, kad R. B. yra neįgaliotas atstovauti UAB „Big Auto Tuning“ asmuo. Aplinkybę, kad R. B. yra tinkamas ieškovo atstovas, kaip laikinasis įmonės direktorius, teismo teigimu, patvirtina ir tai, jog atsakovas neginčija ir pripažįsta nuolatinio bendradarbiavimo, teikiant automobilių serviso paslaugas ieškovui, 2005 m. spalio 11 d. Autoserviso paslaugų ir autodetalių tiekimo sutartį, kurią, kaip bendrovės vadovas, pasirašė R. B. . Teismas padarė išvadą, kad advokatė R. Ručienė, sudarydama 2006 m. spalio 2 d. atstovavimo sutartį su UAB „Big Auto Tuning“, turėjo teisę pasirašyti patikslintą ieškinį bei atlikti kitus procesinius veiksmus ieškovo vardu ( CPK 111 str. 4 d.).
Teismas taip pat nurodė, kad automobilį Mercedes Benz E320 ieškovo nurodymu jo darbuotojas 2006 m. kovo 15 d. perdavė atsakovo UAB „Silberauto“ darbuotojui autoserviso paslaugoms atlikti. Teismo teigimu, aplinkybę, kad tarp šalių faktiškai buvo sudaryta rangos sutartis, patvirtina ir tai, jog atsakovui perduodamam automobiliui 2006 m. kovo 15 d. buvo forminamas užsakymas – sutartis autoserviso paslaugoms atlikti, bei paties atsakovo pateiktų ir patvirtintų autoserviso paslaugų atlikimo taisyklių 7.1. ir 7.2. punktai, pagal kuriuos atsakomybė dėl priimto automobilio praradimo vykdytojui (atsakovui) atsiranda, šalims sudarius Užsakymą autoserviso paslaugoms ar darbams atlikti ir jo įgaliotam atstovui priėmus automobilį, jo raktus, registracijos liudijimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo iš atsakovo, nes pagal CK 6. 657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto, šiuo atveju automobilio, praradimą ar sužalojimą. Teismas taip pat nurodė, kad, nustačius vagystės kaltininką, atsakovas galės iš jo reikalauti žalos, susijusios su nuostolių už automobilio praradimą atlyginimu, o įrodžius oficialaus dokumento suklastojimo faktą ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmenis pripažinus kaltais, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodomų veikų padarymu būtų pagrindas atsakovui kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrinamas realios prarasto turto vertės atkūrimas, o ne turto įsigijimo išlaidų kompensavimas, nurodė, kad ieškovo reikalavimas mažintinas iki realios ir ieškovo pateiktais įrodymais pagrįstos sumos, kuri nustatoma ne pagal suremontuoto automobilio ir jam atlikto remonto darbų kainą, bet pagal objektyvių dokumentų visumą. Nurodęs, kad ieškovo atstovas iš karto po automobilio vagystės savo pareiškime nurodė, jog pavogtojo automobilio vertė yra 90 000 Lt, toks pat bendrovei padaryto nuostolio dydis nurodomas 2006 m. kovo 21 d. tarnybiniame pareiškime, teismas sumažino ieškovui priteistiną nuostolių atlyginimo sumą iki 90 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Silberauto“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas nepagrįstai nepaliko ieškinio nenagrinėto, nes ieškovo vardu ieškinį padavė ir įrodymus teikė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Įgalinimus veikti įmonės vardu ir teikti ieškinį advokatei suteikė R. B. , kuris pats tokių įgalinimų neturėjo. Juridinių asmenų registro išraše nėra nurodyta, kad R. B. kada nors yra buvęs UAB „Big Auto Tuning“ direktorius. Nors bendrovės vadovas nuo 2005 m. vasario 22 d. yra A. Z. , tačiau ieškinio teikimo dieną jis nebuvo direktorius, o kitas vadovas nebuvo paskirtas. Nors ieškovas pateikė 2006 m. sausio 24 d. UAB „Big Auto Tuning“ akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo laikinai einančiu vadovo pareigas paskirtas R. B. , tačiau taip pat pateikė direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymą, kuriuo nuo 2006 m. kovo 27 d. laikinai einančiu direktoriaus pareigas skiriamas R. B. . Dėl 2006 m. sausio 24 d. akcininkų susirinkimo protokolo klastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2. Teismas nepagristai nesustabdė bylos nagrinėjimo, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-143-07. Neišsprendus akcininkų susirinkimo protokolo klastojimo klausimo, neįmanoma nagrinėti ir šios civilinės bylos. Teisinis neapibrėžtumas dėl galimybės atstovauti ieškovą užkerta kelią teisingai ir objektyviai išnagrinėti ginčą iš esmės.
3. Teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis. 2005 m. spalio 11 d. autoserviso paslaugų ir autodetalių tiekimo sutartis yra bendro pobūdžio ir įtvirtino tik ilgalaikio bendradarbiavimo taisykles ir principus. Šia sutartimi šalys susitarė, kad jos vadovaujasi vykdytojo, t.y. atsakovo, nustatytomis „Autoserviso paslaugų atlikimo taisyklėmis“ (2.1 p.) ir kad autoserviso paslaugą užsakyti gali asmuo, pateikęs rašytinį užsakovo įgaliojimą, kaip tai numatyta šios sutarties 2.1 p. aptartose taisyklėse (2.2 p.). Remiantis sutartimi, priimant užsakymą autoserviso paslaugoms, yra pildomi nustatytos formos užsakymų blankai, kurių pildymo tvarka aptarta Taisyklių 2.1 p., pagal kurį atliekamų autoserviso paslaugų ir darbų apimtys, jų atlikimo tvarka bei terminai nustatomi užsakovo ir vykdytojo pasirašytame užsakyme, turinčiame sutarties galią. Teismas neteisingai interpretavo taisyklių 7.2 punktą ir jo neaiškino kartu su 7.1 punktu. Užsakyme nėra ne tik užsakovo duomenų ir parašo, bet ir darbuotojo parašo. Automobilis buvo atvežtas trečiųjų asmenų pajėgomis, nelydimas ieškovo darbuotojo ir iškrautas atsakovo kieme.
4. Ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios patyrė žalą. Ieškovui priklausantis automobilis tralu buvo atvežtas 2006 m. kovo 8 d., o ne 2006 m. kovo 15 d., nedalyvaujant jokiems ieškovo darbuotojams. Darbuotojai negalėjo tiksliai įvardinti išskirtinai svarbios automobilio vagystei aplinkybės - pasakyti, su vienu ar su dviem rakteliais įsigytas automobilis. Automobilis buvo neapdraustas ir jame nebuvo įrengta papildoma signalizacija.
5. Teismas neteisingai nustatė ieškovui padarytos žalos dydį. Ieškovas neįrodė jo dėl vagystės prarasto turto realios vertės, o teismas, atmetęs ieškovo pateiktą žalos skaičiavimo metodiką, neargumentavo, kodėl įrodymais nepagrįstas baudžiamojoje byloje deklaruotas galimas automobilio vagyste padarytas žalos dydis gali būti laikomas pagrįstu. Ieškovas neteisingai apskaičiavo automobilio įsigijimo vertę, nes pagal dolerio ir lito santykį (ieškovas automobilį įsigijo 2005 m. balandžio 25 d. už 15 315,00 dolerių), tai atitinka 40 662,8565 Lt, o ne 43 214,34 Lt. Ieškovas nepagrindė investicijų ir nepateikė jokių įrodymų, kad iš UAB „Giedrola“ įsigytos detalės buvo panaudotos būtent šiam automobiliui, nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo pavogtas būtent su tomis padangomis ir ratlankiais, kurie nurodyti pažymoje.
6. Teismas nevertino atsakovo argumentų. Iš ieškovo panašiomis aplinkybėmis pavogti trys automobiliai. Automobilis MB-E320 turi išskirtinai saugią gamyklinę apsaugos sistemą, tačiau pagal remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, dienos metu prie automobilio priėjo žmogus ir per 10-15 sekundžių, neturėdamas užvedimo raktelio, įsėdęs išvažiavo. Ieškovas imituoja automobilių vagystes. Įtartina, kad ieškovas žingsnis po žingsnio fotografavo remontuojamą automobilį ir po to nuotraukas pateikė teismui, siekdamas pagrįsti padarytų investicijų apimtį. Automobilis buvo atvežtas iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo, kuriame konstatuota, kad automobilis yra patikrintas, o ieškovas visiškai techniškai tvarkingą automobilį atvežė tralu kaip nevažiuojantį, nors nevažiavo jis tik todėl, kad jame nebuvo benzino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 55 straipsnio 1 dalies nuostatą, juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Asmenys taip pat gali vesti bylą per atstovus, kuriais gali būti ir advokatai (CPK 56 str. 1 d. 1 p.).
Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Auto Tuning“ vardu padavė advokatė A. Ručienė, kartu su ieškiniu pateikdama 2006 m. spalio 18 d. sudarytą atstovavimo sutartį (t. 1, b.l. 67). Kaip nustatyta šioje byloje, atstovavimo sutartį, kurios pagrindu advokatė padavė ieškinį ieškovo UAB „Big Auto Tuning“ vardu, šios bendrovės vardu sudarė R. B. , sutartimi suteikdamas advokatei, kaip bendrovės atstovei pagal pavedimą, pasirašyti ir paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo, o taip pat ir kitas procesines teises, tarp jų ir atsisakyti ieškinio. Šios aplinkybės šalys neginčija. Taigi, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo šioje byloje ieškovas padavė per atstovę pagal pavedimą, veikiančią sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu.
Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaliko ieškinio nenagrinėto, nes ieškovo vardu ieškinį padavė ir įrodymus teikė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Atsakovo įsitikinimu, įgalinimus advokatei veikti įmonės vardu ir teikti ieškinį suteikė R. B. , kuris pats tokių galių neturėjo. Tokį savo teiginį ieškovas grindžia keletu aplinkybių. Viena iš tokių aplinkybių - tai faktas, kad juridinių asmenų registro išraše nėra nurodyta, kad R. B. kada nors yra buvęs UAB „Big Auto Tuning“ direktorius. Iš tiesų, byloje esantys duomenys - atsakovo pateikti juridinių asmenų registro išrašai (t. 1, b.l. 109, t. 2, b.l. 186) - tokį apelianto teiginį patvirtina. Tačiau ši aplinkybė negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad R. B. atstovavimo sutarties sudarymo metu neturėjo teisės atstovauti ieškovo įmonės bei pavesti atstovauti įmonę kitam asmeniui. Nors Akcinių bendrovių įstatymas (37 str. 3 d.) apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą reikalauja ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui (37 str. 3 d.), tačiau nei šio įstatymo, nei CK ar kitų įstatymų normos šios juridinių asmenų pareigos nevykdymo nesieja su tokiomis pasekmėmis, kaip paskirtojo ar išrinktojo vadovo įgalinimų netekimas, tuo labiau vadovo įgalinimų atsiradimo momento įstatymas nesieja su duomenų apie jo paskyrimą (išrinkimą) įrašymu į juridinių asmenų registrą.
Kita aplinkybė, dėl kurios atsakovas neigia R. B. turėjus teisę atstovauti įmonę, taigi ir įgalioti advokatę pareikšti ieškinį įmonės vardu, tai ieškovo akcininkų susirinkimo, vykusio 2006 m. sausio 24 d., protokolo galimas suklastojimas. Galimo suklastojimo faktą apeliantas grindžia aplinkybe, kad dėl šio dokumento suklastojimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, o taip pat aplinkybe, kad be minėto protokolo ieškovas taip pat pateikė direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 124-1, pagal kurį nuo 2006 m. kovo 27 d. laikinai einančiu direktoriaus pareigas skiriamas R. B. .
Kaip nustatyta CPK 184 straipsnio 1 dalyje, asmuo, pareiškęs apie byloje pateikto įrodymo suklastojimą, teismo įpareigojimu turi pateikti suklastojimo įrodymus. Tokių įrodymų šioje byloje ieškovas nepateikė. Kaip matyti iš byloje pateiktų ikiteisminio tyrimo institucijų duomenų (t. 2, b.l. 137, 139, 147, 150), ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Big Auto Tuning“ akcininkų susirinkimo 2006 m. sausio 24 d. protokolo suklastojimo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos - dokumento suklastojimo fakto. Todėl kiti byloje esantys duomenys, kuriais atsakovas grindžia galimą ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriame užfiksuotas nutarimas R. B. paskirti laikinai einančiu įmonės vadovo pareigas, suklastojimą, negali būti pakankami išvadai apie šio dokumento suklastojimą bei teiginiui apie tai, kad R. B. neturėjo teisės atstovauti ieškovą bei įgalioti kitą asmenį, pasirašant su juo atstovavimo sutartį ieškovo vardu. Todėl iš esmės pagrįsta bylos duomenimis yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokatė R. Ručienė, sudariusi 2006 m. spalio 2 d. atstovavimo sutartį su UAB „Big Auto Tuning“, turėjo teisę pasirašyti patikslintą ieškinį bei atlikti kitus procesinius veiksmus ieškovo vardu. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai nepaliko ieškinio nenagrinėto, nes ieškovo vardu ieškinį padavė ir įrodymus teikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, atmetamas kaip nepagrįstas.
Kadangi ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo yra nutrauktas, nenustačius suklastojimo fakto, tai apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-143-07, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp šios bylos šalių buvo sudaryta rangos sutartis ir kad atsakovas, kaip rangovas, yra atsakingas už automobilio praradimą. Tokį savo teiginį apeliantas grindžia faktu, kad užsakyme, kuris turėjo būti pildomas, perduodant automobilį, nėra ne tik užsakovo duomenų ir parašo, bet ir darbuotojo parašo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo atsakovo patvirtintų autoserviso paslaugų atlikimo taisyklių 7.2 punktą ir jo neaiškino kartu su 7.1 punktu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, šios bylos šalys 2005 m. spalio 11 d. sudarė autoserviso paslaugų ir autodetalių tiekimo sutartį (t. 1, b.l. 68), kuria, be kita ko, numatė, kad autoserviso paslaugas užsakyti gali asmuo, pateikęs rašytinį užsakovo (ieškovo) įgaliojimą (2.3 p.), priimant užsakymą autoserviso paslaugoms pildomi nustatytos formos užsakymų blankai (2.3 p.), o vykdydamos sutartį, šalys vadovaujasi vykdytojo (atsakovo) autoserviso paslaugų atlikimo taisyklėmis (2.1 p.). Šių taisyklių (t. 1, b.l. 77-81) 7.1 punkte nustatyta, kad vykdytojas (atsakovas) prisiima atsakomybę dėl priimto automobilio (agregato) praradimo, šalims sudarius užsakymą autoserviso paslaugoms ar darbams atlikti ir jo įgaliotam asmeniui priėmus automobilį (agregatą), automobilio raktus, registracijos liudijimą, o atsakomybė už automobilio (agregato) praradimą ar sužalojimą užsakovui (ieškovui) pereina nuo to momento, kai jis priima automobilį, jo raktus ir registracijos liudijimą bei leidimą išvažiuoti iš vykdytojo (atsakovo) įmonės teritorijos.
Byloje esantis dokumentas - užsakymas-sutartis autoserviso paslaugoms atlikti (t. 1, b.l. 46) - iš tiesų nėra pasirašytas nei vienos iš šalių atstovų, todėl jis negali būti vertinamas kaip rangos sutarties tarp šalių sudarymą patvirtinantis dokumentas. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad atsakovas neneigia, jog toks užsakymas buvo pildomas ir jį pildė atsakovo darbuotojas po to, kai automobilis buvo atgabentas į atsakovo įmonės teritoriją (t. 2, b.l. 159). Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas R. O. (t. 2, b.l. 161, 162). Atsakovas taip pat pripažįsta, kad jam buvo palikti automobilio rakteliai. Šios aplinkybės vertintinos kaip aplinkybės, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis patvirtinančios rangos sutarties tarp šalių sudarymą patvirtinančios aplinkybės.
Kita aplinkybė, patvirtinanti, kad tarp šios bylos šalių faktiškai buvo sudaryta automobilio remonto rangos sutartis, yra faktas, kad atsakovas ėmėsi automobilio remonto darbų ir faktiškai juos atliko: atliko diagnostiką, pakeitė daviklį, įpylė kuro. Kad tokie darbai buvo atlikti, atsakovas neginčija ir šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojai T. S. ir R. O. (t. 2, b.l. 161, 162). Todėl faktas, kad atsakovas ėmėsi automobilio diagnostikos ir remonto bei aptarnavimo darbų, nepriklausomai nuo jų sudėtingumo ir kiekio, reiškia, kad jis faktiškai ėmė vykdyti rangos sutartį, nors jos ir nustatyta tvarka neįforminus, ir tuo pačiu prisiėmė atsakomybę už jam patikėto automobilio saugumą bei privalo atsakyti už automobilio praradimą, kaip tai ir numatyta CK 6.567 straipsnyje. Todėl iš esmės pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šios bylos šalių buvo sudaryta rangos sutartis ir kad atsakovas, kaip rangovas, yra atsakingas už automobilio praradimą.
Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo atvežtas tralu 2006 m. kovo 8 d., nedalyvaujant ieškovo darbuotojams, bei tai, ar automobilis buvo įsigytas su vienu, ar su dviem rakteliais, galėtų būti svarbios, nustatant automobilio vagystės aplinkybes, o atsakovo, kaip rangovo, atsakomybei šios aplinkybės turėtų reikšmės tuomet, jeigu automobilis būtų pagrobtas, atsakovui nepradėjus remonto darbų, t.y. faktiškai nepriėmus automobilio.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su tuo, kad iš ieškovo panašiomis aplinkybėmis pavogti trys automobiliai, su ginčo automobilio pagrobimo būdu ir aplinkybėmis, gali būti reikšmingi, nustatant konkrečius nusikaltimą (automobilio pagrobimą) įvykdžiusius asmenis, o apelianto teiginį, kad ieškovas imituoja automobilių vagystes, galėtų patvirtinti tik baudžiamojo proceso tvarka surinkti ir patvirtinti duomenys. Tačiau prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga bei kiti ikiteisminio tyrimo institucijų šioje byloje pateikti duomenys tokių ieškovo teiginių nepatvirtina ir todėl šios aplinkybės atsakovo, kaip rangovo, atsakomybei dėl prarasto ieškovo turto negali turėti įtakos.
Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovui padarytos žalos dydį, neargumentavo, kodėl įrodymais nepagrįstas baudžiamojoje byloje deklaruotas galimas automobilio vagyste padarytas žalos dydis gali būti laikomas pagrįstu, o ieškovas neįrodė jo dėl vagystės prarasto turto realios vertės.
Reikšdamas reikalavimą dėl automobilio praradimu padarytos žalos atlyginimo, ieškovas žalos dydį grindė faktiškai vieninteliu įrodymu – jo paties sudaryta kalkuliacija (t. 1, b.l. 12). Tačiau šis įrodymas negali būti laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu, galinčiu patvirtinti buvusią prarastojo automobilio vertę bei ieškovui padarytos žalos dydį. Minėtas dokumentas yra be datos, todėl nėra aišku, kada jis yra sudarytas. Ieškovas nepateikė jokių finansinių dokumentų, pagrindžiančių kalkuliacijoje nurodytas išlaidas. Pagal pateiktą kalkuliaciją negalima identifikuoti, kada ir kokios joje nurodytos detalės ir kokiam automobiliui buvo panaudotos. Be to, šioje byloje pateikta kalkuliacijos kopija (t. 1, b.l. 12) bei prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-338-06 esanti kopija (b.l. 20) yra skirtingos. Todėl automobilio praradimu patirtos žalos dydžio šis dokumentas negali pagrįsti.
Tačiau negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo pasirinktu žalos nustatymo būdu, kuris iš esmės yra pagrįstas tik paties ieškovo atstovo formalia ir įrodymais nepagrįsta deklaracija apie padarytos žalos dydį, pateikta ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Toks subjektyvus žalos nustatymo būdas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, nėra tinkamas būdas nustatyti prarastojo automobilio tikrąją vertę ir ieškovo patirtos žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė pažymas apie analogiško prarastajam automobilio rinkos vertę, buvusią 2006 metais, t.y. ieškovui priklausiusio automobilio dingimo metu. Pagal ieškovo pateiktą UAB ,,Kauno nepriklausomų ekspertų biuro“ 2009 m. vasario 26 d. pažymą (t. 2., b.l. 184) 2006 m. balandžio mėnesį 2003 m. balandžio 2 d. Vokietijoje JAV rinkai pagaminto automobilio Mersedes Benz E320, ketverių durų ,,lim“ kėbulu, su įrengtu 3199 cm³ varikliu vidutinė rinkos kaina buvo 89 380 Lt. Tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ 2009 m. gegužės 12 d. pažymą (t. 2, b.l. 190) techniškai tvarkingas toks automobilis prieš tris metus (t.y. 2006 m.) galėjo kainuoti apie 45 000 Lt. Taigi, šalių pateikti duomenys apie dingusio automobilio rinkos kainą yra labai skirtingi. Nesant kitų objektyvių duomenų apie prarastojo automobilio realią rinkos vertę, kolegija, remdamasi šiomis šalių pateiktomis pažymomis, daro išvadą, kad prarastojo automobilio vertė įvykio (automobilio pagrobimo iš ieškovo teritorijos metu) buvo 67 190 Lt. Taigi, dėl automobilio praradimo ieškovo patirtos žalos dydis, šiuo atveju sutampantis su šio automobilio rinkos verte, yra lygus 67 190 Lt.
Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų, tuo pažeisdamas proceso teisės normas, ir dėl šio pažeidimo bylą iš dalies išsprendė neteisingai – ieškovo patirtos žalos dydį nustatė neteisingai, o tai yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti, ieškovui priteistą žalos atlyginimo sumą sumažinant (CPK 329 str. 1 d.).
Sumažinus ieškovui priteistą žalos atlyginimo sumą, atitinkamai mažinama ir jam iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 2 d., 4 d.).
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti – t. 2, b.l. 100, 118, 119 ) (CPK 93 str. 3 d., 98 str.). Iš ieškovo taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.
Šiuo sprendimu iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Silberauto“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Big Auto Tuning“ priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažinti iki 67 190 Lt, o žyminio mokesčio išlaidų sumą sumažinti iki 2025 Lt.
Kitą Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Auto Tuning“ 1275 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Silberauto“.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Auto Tuning“ 43,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.