Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo J. H. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2896 EUR bauda, taip pat konfiskuoti 2367 pakeliai cigarečių „Minsk“ su baltarusiškomis banderolėmis, saugomi Vilniaus teritorinėje muitinėje. H. H. vardu registruotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus teritorinėje muitinėje, grąžintas savininkui ar teisėtam valdytojui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat teismas, pats sau prieštaraudamas, nurodė, kad nėra kitų ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, kai jau konstatavo, jog automobilis priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnui, taigi yra ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytas transporto priemonės konfiskavimo pagrindas - automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui.

Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (nagrinėjamu atveju - lengvasis automobilis „AUDI A6“, v/n 2654IB-l, registruotas H. H. vardu) ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose privalomai turi buti konfiskuotas, kadangi jis buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui.

Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Pažeidėjo padaryta veika yra viena iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK. Transporto priemonę J. H. tiesiogiai panaudojo kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti, jam skirta tik minimali sankcijoje numatyta bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto J. H. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pagal nuo 2016-01-01 galiojančios naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio 1 dalį konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Minėtoje naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, nes gabentų cigarečių kiekis yra didelis, be automobilio J. H. negalėtų tokio kiekio gabenti, be to, cigaretės buvo slėptos po kapotu, automobilio sparnuose, bagažinėje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šio automobilio savininkas yra pažeidėjo J. H. sūnus H. H.. Byloje nėra jokių duomenų, kad H. H., laikinai perleisdamas savo tėvui J. H. automobilio valdymą, būtų žinojęs, kad jis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis vien pažeidėjo paaiškinimu. Tokia išvada padaryta įvertinus visus byloje surinktus duomenis. J. H. anksčiau atsakomybėn už panašaus pobūdžio veikas trauktas nebuvo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad automobilį paėmė sūnui esant komandiruotėje. Automobilio savininkas H. H. savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino šias aplinkybes, neigė perdavimo metu žinojęs, kam tėvas panaudos jo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliacinio skundo teiginius, kad minėtas asmuo teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo, tačiau šis asmuo yra Baltarusijos Respublikoje gyvenantis šios šalies pilietis. Jam apie teisminį bylos nagrinėjimą buvo žinoma, tačiau jis į posėdį neatvyko, pateikdamas savo rašytinius paaiškinimus. Tokie pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Jie įvertinti kartu su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarytos atitinkamos išvados. Remdamasis tuo, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kad H. H., perleisdamas savo tėvui J. H. automobilio valdymą, būtų žinojęs, kad jis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, tad automobilio konfiskacija ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra negalima.

Pirmosios instancijos teismas kitų ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį daiktą, nenustatė. Įvertinęs byloje surinktus duomenis šių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo būti konfiskuotas ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu Vilniaus teritorinės muitinės skunde yra netinkamai interpretuojamas naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

Pagal ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ar pajamos, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Taigi, iš gramatinės šios teisės normos konstrukcijos seka, kad joje kalbama apie galimybę konfiskuoti kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausantį daiktą, jeigu daiktas jam (kitam asmeniui, o ne pažeidėjui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde) buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Byloje, kaip minėta, yra nustatyta, kad automobilis tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po to priklausė J. H. sūnui H. H.. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Teismo vertinimu konfiskacija šios teisės normos pagrindu yra galima tik tuomet, kai yra nustatomos tam tikros sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad iš aiškinamojo rašto, lydinčio naujos redakcijos ATPK 26 straipsnio projektą, kuriuo susiaurintos konfiskavimo galimybės, matyti, kad įstatymo leidėjas įstatymo pataisomis siekė daugiau apsaugoti sąžiningų trečiųjų asmenų, kuriems priklausantis turtas gali būti konfiskuotas, teises.

Iš įrašų administracinio teisės pažeidimo protokole ir H. H. rašytinių paaiškinimų matyti, kad H. H. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo. Teismas nenustatė jokių sąsajų, siejančių minėtą automobilio perleidimą ir nagrinėjamą J. H. padarytą pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, duomenų, kad H. H., lakinai perleisdamas savo tėvui J. H. automobilio valdymą, būtų žinojęs ar bent galėjęs žinoti, kad jis bus panaudotas administraciniam teisės pažeidimui daryti, nėra. Tad spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti konfiskaciją ir ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-394-312/2016).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti remiantis Vilniaus teritorinės muitinės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

J. H. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išdėstyti jam skirtos baudos mokėjimą 24 mėnesiams dėl sunkios turtinės padėties. Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi po nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tad minėtas prašymas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.