- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-557-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33789-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Seldoras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ‚Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Seldoras“ dėl avansinio mokėjimo grąžinimo, netesybų ir nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Saldoras“ 20 000 Lt avansinio mokėjimo skolos atlyginimą, 20 000 Lt avanso dydžio baudos atlyginimą, 871,20 Lt dydžio delspinigius, 14254,77 Lt kompensuojamų palūkanų, 9 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1654 Lt žyminio mokesčio.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra didelė, atsakovas nuo gauto avansinio mokėjimo iki šiol langų nepagamino, avansinio mokėjimo negrąžino, į ieškovo priminimus ir pretenzijas atsakovas nereaguoja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-14 nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir areštavo atsakovo turtą 56 779,97 Lt sumai.
Šalies argumentai
Dėl šios nutarties atsakovas UAB „Seldoras“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi, sutikdamas su atsakovo UAB „Seldoras“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutarties, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutartį ir ieškovo prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Įvertinęs atsakovo atskirojo skundo motyvus dėl to, kad tarp šalių pasirašytoje sutartyje atsakovo vadovo parašas yra suklastotas, atsižvelgęs į viešajame registre skelbiamus duomenis apie UAB „Seldoras“ vadovus, teismas padarė išvadą, kad esant prieštaringoms ir neaiškioms aplinkybėms yra pagrindas pasinaudoti CPK 334 str. 2 d. 1 p. suteikta galimybe panaikinti skundžiamą nutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutartį. Nurodo, kad atsakovas nurodydamas, jog G. R. UAB „Seldoras“ dirba nuo 2011-12-01 ir sandorių sudarinėti negalėjo, kas įrodo jo nesąžiningumą. Teismas, panaikindamas nutartį, neatsižvelgė į ieškovo argumentus ir faktines aplinkybės dėl avansinio mokėjimo, nes su atsakovu nebuvo įmanoma susisiekti, atsakovas nuo 2008-10-20 atlikto avansinio mokėjimo nepagamino langų, avanso negrąžino, ignoravo ieškovo pretenzijas. Teismas nevertino, jog atsakovas galėjo pasinaudoti nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimu, teismas galėjo nustatyti konkrečią pinigų sumą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas padarys akivaizdžiai neįmanomą ieškovo ieškinio patenkinimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas negrąžino pasirašytos rangos sutarties egzemplioriaus, o tuo tarpu ieškovas mokėjimo faktą patvirtino avansinio mokėjimo įmoka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Seldoras“ prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, ieškovui skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovas argumentų, jog įmonei vadovavo formalus vadovas, nepagrindė jokiais įrodymais. Teismui pateikta sutartis yra nepasirašyta, kas atitinka dokumento klastojimo požymius. Suklastotos sutarties pateikimas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, todėl jam skirtina bauda. Kadangi tarp šalių sutartis sudaryta nebuvo, todėl reikalavimas grąžinti avansinį mokėjimą iš atsakovo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl avansinio mokėjimo grąžinimo, netesybų ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir jo reikalavimų užtikrinimui pirmosios instancijos teismas 2013-10-14 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto areštą (b.l. 15,16). Dėl šios nutarties atsakovui pateikus atskirąjį skundą ir nurodžius, kad rangos sutartis, kuria grindžiami ieškinio reikalavimai yra suklastota, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sutiko su atsakovo atskiruoju skundu ir 2013-10-14 nutartį panaikino, kartu panaikindamas ir atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįstos abejonės, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Todėl prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės, keliančios realią grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinyje, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokias konkrečias aplinkybes nurodė ir jas pakankamai motyvavo, į kurias pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė ir tinkamai įvertino.
Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nurodė, jog atsakovas iki šiol vengia vykdyti savo prievoles pagal rangos sutartį, nors ieškovas mokėjimo pavedimu atsakovui avansą sumokėjo dar 2008-10-20. Šios aplinkybės nėra paneigtos, o kartu su prašymu ieškovas buvo pateikęs ir 2013-07-31, 2013-09-11 pretenzijas atsakovui, mokėjimo detales nurodantį mokėjimą atsakovui 20 000 Lt, nurodant, jog tai yra avansas (b.l. 12-14). Pirmosios instancijos teismui pasinaudojus galimybė viešame registre patikrinti Rangos sutarties pasirašymo metu atsakovo įmonei vadovavusius vadovus ir jų galimybes pasirašyti Rangos sutartį, nesudaro pagrindo galimai manyti, jog atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog Rangos sutartis yra galimai suklastota, nesant kitų objektyvių įrodymų, šiai aplinkybei patvirtinti ar paneigti, teismas turėjo vertinti, ar tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymėtina, jog aplinkybės dėl Rangos sutarties tariamumo ir reikalavimo grąžinti avansinį mokėjimą iš esmės yra susijusios su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl nagrinėjamu atveju, atsakovui nenurodžius pagrįstų argumentų savo atskirajam skundui dėl 2013-10-14 nutarties panaikinimo ir nepateikus juos pagrindžiančių įrodymų bei nesant kitų objektyvių prielaidų manyti, jog atsakovo atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pagrindo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo panaikinti nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad atsakovas turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Bet to civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 148, 149 str.). CPK 146 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsakovas prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 20 000 Lt baudą. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Nagrinėjamojoje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje grindžiami iš CPK kylančių pareigų, o laikinųjų apsaugos taikymo klausimas sprendžiamas vertinant šioje nutartyje jau nurodytus teisinius kriterijus, kurių visuma, kvalifikuojant faktus, yra pagrindas teismui daryti išvadas dėl pareikšto prašymo pagrįstumo. Faktas, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokią teisę ieškovui nustato CPK 144 straipsnis bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai įvertino atsakovo nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo.