- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- A-2393-502/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04585-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatorius -kalėjimas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 62-361 (toliau – ir Lukiškių TI-K nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM, Kalėjimų departamentas) 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 2S-3754 (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas); 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (toliau – ir atsakovė), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda paskirta atsisakius eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. liepos 17 d. dėl pakilusios temperatūros (38,9 laipsnių) jis budėtojo prašė pakviesti gydytoją, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Apie 16 val. pareigūnas liepė eiti tvarkyti sporto salę. Pareiškėjas šio pareigūno taip pat prašė iškviesti gydytoją, tačiau gydytojas taip ir neatvyko. Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, kadangi jis tuo metu sirgo ir negalėjo dirbti.
Pareiškėjas pažymėjo, kad su nustatytu darbo grafiku jis nebuvo supažindintas, todėl iš anksto nežinojo, kad bus pakviestas dirbti. Anksčiau dirbti buvo kviestas tik 2014 m. liepos 15 d. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K sistemingai skyrė nuobaudas per gimtadienį, tokiais veiksmais žemino jo orumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad, paskyrus nuobaudą, buvo atimtas ir televizorius, todėl už vieną nusižengimą buvo baudžiama neproporcingai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lukiškių TI-K ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. kovo 30 d. buvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarkės reikalavimais, išaiškintos jo teisės ir pareigos. Pareiškėjas taip pat 2015 m. vasario 25 d. buvo supažindintas su 2015 metų įtraukimo į nemokamus darbus grafiku (toliau – ir Grafikas). Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su Grafiku yra nepagrįsti.
Atsakovės taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K teisėtai reikalavo pareiškėjo dirbti nemokamus darbus. Darbų grafikas sudaromas iš anksto, pareiškėjas su juo buvo supažindintas. Atsisakydamas eilės tvarka dirbti nemokamus darbus, jis įvykdė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl jam buvo paskirta proporcinga nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pažymėjo, kad nuteistųjų eiliškumas atliekant nemokamus darbus nėra pažeidžiamas. Atsakovės teigė, kad pareiškėjas dėl pablogėjusios sveikatos į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus 2015 m. liepos 17 d. nesikreipė, registracijos pas gydytojus žurnale prašymas nebuvo užregistruotas. Prieš įtraukiant nuteistuosius į nemokamus darbus, visada atsižvelgiama į nuteistojo sveikatos būklę. Nevedami dirbti nuteistieji ir tuomet, kai yra profilaktinį patikrinimą ir darbingumo nustatymą atlikusių gydytojų komisijos rašytinė išvada, kad nuteistasis yra nedarbingas arba negali dirbti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne pirmą kartą baudžiamas už tai, kad atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus. Jokios išimtys nedirbti per gimtadienį nėra taikomos. Lukiškių TI-K veiksmai buvo teisėti, nuobauda paskirta pagrįstai, o nesant neteisėtų veiksmų, nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamas Lukiškių TI-K nutarimas, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda, ir Kalėjimų departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K nutarimo atmestas, yra teisėti, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Pareiškėjas, atsisakydamas dirbti nemokamus darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas pareigas laikytis nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nuobauda pareiškėjui paskirta tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl naikinti skundžiamus sprendimus nėra jokio pagrindo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2015 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 62-361 dėl to, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. apie 16 val. atsisakė eilės tvarka dirbti nemokamus darbus ir tokiu būdu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 134 straipsnio 1 dalį, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto reikalavimus, buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjas padavė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 2S-3754 pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Lukiškių TI-K administracija teisėtai įtraukė pareiškėją į pataisos įstaigos teritorijų tvarkymo darbus.
Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, pažymėjo, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir pan.) apribojimais. BVK 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Teisės taikymo požiūriu BVK 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų darbas laikytinas leistinu darbu, todėl jis negali būti laikomas žeminančiu asmens orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog 2015 m. liepos 17 d. Lukiškių TI-K buvo kviestas atlikti nemokamus darbus ir jų neatliko. Nesutikimą su ginčijama nuobauda pareiškėjas grindė iš esmės tuo, jog tądien sirgo, jam buvo pakilusi kūno temperatūra – iki 38,9 laipsnių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tą pačią dieną kreipėsi į pareigūnus su prašymu iškviesti gydytoją, tačiau nenurodė, kad dėl blogos savijautos būtų prašęs sveikatos priežiūros pagalbos prieš tai arba kitą dieną po to, kai buvo kviestas dirbti. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. rugsėjo 30 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. dėl pablogėjusios sveikatos pas gydytojus nesikreipė. Papildomuose paaiškinimuose teismui pareiškėjas nurodė, jog į medikus nesikreipė, nes nesitikėjo operatyviai sulaukti pagalbos, tačiau, žinodamas, kad už pareigūnų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriamos nuobaudos, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į gydytojus, kad būtų užfiksuota, jog tuo metu sirgo.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K pareigūnų surašytame 2015 m. liepos 17 d. protokole dėl pareiškėjo atsisakymo pasiaiškinti raštu nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė režimo reikalavimus ir žodžiu paaiškino, kad kategoriškai atsisako dirbti per savo gimtadienį. Teismas pažymėjo, kad Nedirbančių nuteistųjų iki gyvos galvos įtraukimo į nemokamus darbus 2015 metų grafike, patvirtintame Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 24-869, nuteistieji įrašyti alfabeto tvarka ir darbo data priskirta paeiliui pagal šį sąrašą. Iš sudaryto Grafiko matyti, kad pareiškėjui priskirtos dirbti dienos nustatytos laikantis minėto eiliškumo, tai iš esmės reiškia, jog pareiškėjui darbas 2015 m. liepos 17 d. buvo priskirtas atsitiktine tvarka.
Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti, jog verčiant dirbti per savo gimtadienį ir skiriant drausminę nuobaudą buvo pažemintas jo orumas, nepateikė jokių įrodymų, kad sužinojęs apie jam paskirtą dirbti datą, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymu šią datą pakeisti. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje nesprendžiama dėl to, ar būtų pagrindas tenkinti tokį prašymą, tačiau jo nebuvimas patvirtina, kad pareiškėjas neveikė apdairiai ir rūpestingai.
Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjas padarė ginčijamame Lukiškių TI-K nutarime nurodytą pažeidimą, t. y. 2015 m. liepos 17 d. atsisakė dirbti jam pagal Grafiką priskirtus nemokamus darbus ir tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 134 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.6 punkto nuostatas, todėl skundžiamas Lukiškių TI-K nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas, kuriuo Lukiškių TI-K nutarimas paliktas galioti, yra teisėti. Pripažinus, kad ginčijami aktai teisėti, byloje nenustatytas valstybės valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.
III.
Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgė į 2015 m. spalio 10 d. pareiškėjo pateiktus atsikirtimus. Pareiškėjas teigia, kad oficialus įrodymas, jog jis susipažino su Grafiku, yra tik 2015 m. spalio 6 d. jam išsiųsti Lukiškių TI-K teismui kartu su atsiliepimu į skundą pateikti dokumentai. Apie Grafiką jis sužinojo tik 2015 m. spalio 7 d., gavęs teismo atsiųstus Lukiškių TI-K su atsiliepimu pateiktus dokumentus. Dėl to pareiškėjas negalėjo į Lukiškių TI-K kreiptis anksčiau ir prašyti pakeisti paskirtą darbo datą. Pareiškėjas akcentavo, kad Lukiškių TI-K, sudarydamas Grafiką, pažeidė eiliškumą, o pateikti dokumentai galimai yra klastotės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir atsakovas Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė režimo reikalavimų pažeidimą, todėl nuobauda skundžiamu nutarimu jam paskirta pagrįstai. Pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių naujų įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.
Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais. Pažymėjo, kad teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, materialiosios ir proceso teisės normas taikė teisingai, todėl nėra jokio pagrindo naikinti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2015 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 62-361, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda už režimo reikalavimų pažeidimą, ir Kalėjimų departamento 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 2S-3754, kuriuo paliktas galioti Lukiškių TI-K nutarimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad nuobauda jam paskirta pagrįstai, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, kadangi jis su Grafiku susipažino tik 2015 m. spalio 7 d., be to, darbo laikas jam paskirtas pažeidžiant eiliškumą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog jis nebuvo supažindintas su Grafiku, pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. pasirašytinai supažindintas su Grafiku, pastabų ar prašymų nepareiškė. Jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis su Grafiku susipažino tik 2015 m. spalio 7 d. gavęs Lukiškių TI-K atsiliepimą, prie kurio buvo pridėtas ir Grafikas, atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kaip pagrįstai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad nuteistieji Grafike įrašyti abėcėlės tvarka, darbo data paskiriama paeiliui pagal sąrašą atsižvelgiant į darbo dienas kalendoriuje, todėl pareiškėjui priskirtos dirbti dienos nustatytos laikantis minėto eiliškumo. Pareiškėjui darbo data 2015 m. liepos 17 d. teko eilės tvarka, nepažeidžiant Grafike nustatyto eiliškumo, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nustatant darbo Grafiką pažeistas eiliškumas, nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad jis 2015 m. liepos 17 d. negalėjo dirbti dėl ligos, taip pat nėra. Priešingai, byloje yra pateikta Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos 2015 m. rugsėjo 30 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. pas gydytojus dėl sveikatos problemų nesikreipė, registracijos pas gydytojus žurnale prašymas raštu neužregistruotas. Teisėjų kolegija netikėti šioje pažymoje nurodytais oficialiais duomenimis neturi pagrindo, pareiškėjas nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl pagrįstai skundžiamu nutarimu paskyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus, atitinkamai Kalėjimų departamentas pagrįstai Lukiškių TI-K nutarimą paliko galioti. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindų, kuriais remiantis minėti aktai turėtų būti naikinami.
Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje A-833-624/2016). Atsižvelgusi į nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, kaip jau buvo minėta, sprendžia, kadangi pareiškėjo ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, nagrinėjamu atveju nėra atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atitinkamai nėra būtinos sąlygos viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo netenkintas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.