Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-06-19 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėn.; 2) 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2012-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 3) 2013-03-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m., subendrinus su 2012-12-13 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. L. 2014 m. gegužės 21 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: koja spyrė vieną kartą Ž. P. į nugaros sritį, nuo smūgio koja Ž. P. nukritus ant žemės ir į ją atsitrenkus, įspyrė du kartus Ž. P. į nugaros sritį, padarydamas dešinės pusės 11 šonkaulio lūžį, taip dėl dešinės pusės 11 šonkaulio lūžio nukentėjusiajam Ž. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis T. L. kaltę iš esmės pripažino visiškai, parodė, jog tą dieną kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholį N. Č. gyvenamojo namo kiemo pavėsinėje, kai į pavėsinę atėjęs Ž. P. norėjo prisijungti, be to, lyg priekaištavo dėl sugadintos durų spynos. Jis Ž. P. pasakė eiti namo, kilo konfliktas, tačiau Ž. P. nuėjo į laiptinę. Jis su dar kažkuriuo iš pavėsinės nuėjo paskui Ž. P., laiptinėje spyrė jam į nugarą, šiam parkritus, įspyrė dar du kartus į nugarą. Buvo išgėręs. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Be to, prieš sulaikant jį, buvo sutikęs Ž. P., su juo pasikalbėjo, Ž. P. jam pretenzijų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis Ž. P. (1 t. 15, 16, 17, 18 b. l.) parodė, jog tą 2016-05-21 dieną kiemo pavėsinėje pamatęs T. L. ir V. P. nuėjo į pavėsinę, nes prieš porą savaičių T. L. ir V. P. buvo sugadinę jo durų spyną. Pabendravus su T. L. ir V. P., šie neigė sulaužę spyną, po ko jis apsisuko ir grįžo į laiptinę. Tik įėjęs į laiptinę pajuto smūgį į nugarą, parkrito. Atsisukęs matė T. L., kuris jam įspyrė dar du smūgius. Paskutinėje apklausoje nurodė, jog daugiau niekas jam smūgių, išskyrus T. L., nesudavė. Ankstesnius parodymus, jog be T. L. mušė V. P. ir D. J., paneigė, nurodė, jog galėjo suklysti dėl girtumo.

Liudytojas G. M. (1 t. 29 b. l.) parodė, jog 2014-05-21 kartu su T. L., V. P. ir vyriškiu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (D. J.) vartojo alkoholį pavėsinėje, kai į pavėsinę atėjęs girtas Ž. P., kuris T. L. ir V. P. pradėjo priekaištauti dėl sugadintos spynos, tarp Ž. P. ir pavėsinėje buvusių asmenų kilo konfliktas, po kuriuo Ž. P. nuėjo į namo laiptinę, jam iš paskos – T. L. ir D. J.. Netrukus ir jis su V. P. nuėjo į laiptinę, matė laiptinėje ant grindų gulintį Ž. P., tačiau jam esant niekas nespardė Ž. P.. Grįžę į pavėsinę matė, kai netrukus iš laiptinės išėjo Ž. P. susiėmęs už šono, pasakęs, kad jiems bus blogai, sėdo į automobilį ir kažkur išvažiavo.

Liudytojas D. J. (Jevič) (1 t. 30 b. l.) parodė, jog 2014-05-21 (duomenys neskelbtini) namo kiemo pavėsinėje kartu su T. L. bei kitais asmenimis vartojo alkoholį, prisimena, jog į pavėsinę buvo atėjęs ir Ž. P., tačiau ar buvo koks konfliktas su jais, jis nepamena, kaip ir nepamena, ar buvo nuėjęs į laiptinę ir ką ten darė.

Liudytojas V. P. (31 b. l.) parodė, jog 2014-05-21 kartu su T. L., D. J., G. M. vartojo alkoholį pavėsinėje prie (duomenys neskelbtini) namo, kai į pavėsinę atėjęs girtas Ž. P. pradėjo jam priekaištauti dėl sugadintų durų, kažką pasakė T. L., o nueidamas – kažką ir D. J.. Matė, kaip D. J. nuėjo paskui Ž. P. į laiptinę, kas ten vyko, nematė, tačiau netrukus ir pats nuėjęs į laiptinę pamatė ant žemės gulintį Ž. P., o T. L. su D. J. grįžinėjo į pavėsinę. Kad kuris iš jų būtų sudavęs Ž. P., nematė.

Iš įvykio apžiūros protokolo (1 t. 4-6 b.l.) matyti, jog apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, joje tinkamų pėdsakų nerasta. Iš specialisto išvados (1 t. 26 b. l.) matyti, jog Ž. P. nustatytas dešinės pusės 11 šonkaulio lūžis, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai 2016-05-21. Iš blaivumo testo šaknelių (1 t. 14, 98 b.l.) matyti, jog Ž. P. 2014-05-21 17.33 val. nustatytas vidutinis girtumas (2,18 promilės), T. L. 2014-05-21 18.16 val. – 3,04 promilės. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t. 112-116 b. l.) matyti, jog T. L. policijos patalpose parodė, į kurias vietas spyrė Ž. P. tris kartus.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis T. L. viešoje vietoje, esant ir stebint pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką ir nukentėjusiajam asmeniui dėl asmeninių nesutarimų suduodamas tris smūgius koja padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. L. bausmes dėl šių nusikalstamų veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnis), sudarantys idealiąją sutaptį, šiais nusikaltimais pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens fizinę sveikatą, atsižvelgia į veikos intensyvumą (suduoti trys smūgiai), smurto priežastis. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: anksčiau yra teistas 3 kartus (1 t., 79-97 b.l., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), tai yra, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumams (nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis)), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 72-78 b.l.), nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam pretenzijų nereiškia. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam, kaip recidyvistui, skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmes (BK 56 straipsnis), bausmių dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo. Tačiau kadangi kaltinamasis T. L. savo kaltę iš esmės pripažįsta visiškai, gailisi, paskutinę nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas 2013 m. kovo 7 d. Kupiškio rajono apylinkės teisme, padarė 2012 m. spalio 10 d. (teismų sistemos LITEKO duomenys), tai yra prieš beveik ketverius metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje trumpai dirbo 2014 metais, charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 71 b. l.), teisiamajame posėdyje teigia, jog išvadas padarė tiek dėl veikų, tiek dėl alkoholio vartojimo, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas manyti, kad šis kaltinamojo nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinis, atitinkamas išvadas jis padarė ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Todėl teismas kaltinamajam atideda nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą bei suteikia dar vieną šansą kaltinamajam savo elgesiu įrodyti, jog sugeba gyventi pagal visuomenės nustatytas taisykles, atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato įpareigojimus, skiria baudžiamojo poveikio priemonę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė 2016 m. rugsėjo 22 d. pažymą, jog T. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-783/2016 sudaro 185,28 €, jos turėtų būti sumokėtos į Tarnybos nurodytą sąskaitą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, ypač pagreitinto proceso tvarka bylose, kuriose pasinaudoti teise į gynybą galimybės yra ribotos, išlaidų antrinės teisinės pagalbos priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir T. L. paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausmės.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir suėmimą nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant T. L. per mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios pradėti dirbti, bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. L. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios priemonės įvykdymui nustatyti 6 mėn. (šešių mėnesių) terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą T. L., iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), T. L. paleidžiant iš suėmimo 2016 m. rugsėjo 23 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.