- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-04
- Bylos Nr.
- ATP-152-557/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00320-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios A. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 174 str. D. K. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2011 m. gegužės 23 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2011 m. gegužės 9 d. apie 15 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) „ligone“, „kekše“ ir kitais necenzūriniais žodžiais išvadino A. B., tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą D. K. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., įvykio ir sudėties, motyvuodamas tuo, kad byloje nustatyta, jog D. K. ir nukentėjusioji A. B. buvo susitikusios kaimo teritorijoje, pievoje, esant apie 70-100 m nuo fermos ir gyvenamųjų pastatų. Pagal nukentėjusiosios parodymus, ją visokiais įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais išvadino D. K.. Kaip teigia nukentėjusioji, ji, priėjusi prie D. K., norėjo pasakyti ir pasakė, jog ji nevedžiotų savo gyvulių per jai priklausantį lauką, kuris jau buvo užsėtas pasėliais. Tačiau ji pradėjo ją visaip įžeidinėti ir šaukti. Po tokių įžeidžiančių jos žodžių ir šaukimo nukentėjusioji A. B. įsižeidė. Vertinant nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes laikytina, kad D. K. netinkamas elgesys ir vartojimas necenzūrinių bei įžeidžiančių nukentėjusiosios garbę ir orumą žodžių buvo padarytas dėl asmeninių aplinkybių, t.y. nukentėjusioji siekė, kad nebūtų mindžiojami jos lauko pasėliai. Tokių asmeninių santykių aiškinimasis gali būti pripažintinas nedideliu chuliganizmu tik tuomet, kai tokie veiksmai tuo pačiu metu būtų susiję su akivaizdžiai šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu ir reikštų aiškų visuomenės negerbimą. Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad buvo sprendžiamas asmeninio pobūdžio klausimas, jos yra giminaitės, vieną kitą gerai pažįsta, nebuvo akivaizdaus šiurkštaus viešosios vietos pažeidimo, nes įvykis įvyko esant pakankamai dideliam atstumui nuo gyvenamųjų namų ir fermos, nors nukentėjusioji ir teigia, kad D. K. šauksmus girdėjo ir aplinkiniai, tačiau, vertinant tai, kaip reagavo aplinkiniai, negalima laikyti, kad tuo buvo sutrikdyta žmonių rimtis. Be to, sprendžiant iš nukentėjusiosios parodymų, D. K. žodžiai buvo įžeidžiantys jos garbę ir orumą, buvo priminta jai nenorima prisiminti praeitis. Visa tai rodo, kad pasitvirtinus nukentėjusiosios parodymams, D. K. įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo nukreipti ne į viešąją tvarką ar žmonių rimtį, o į asmenį, siekiant jį įžeisti. Dėl anksčiau minėtų priežasčių viešoji tvarka nebuvo pažeista. Kadangi nustatyta, kad viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo pažeista, nėra ir nedidelio chuliganizmo, todėl administracinė byla nutrauktina nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Nukentėjusioji savo teises ir teisėtus interesus, garbę ir orumą dėl minėto įvykio gali ginti kita įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutarime išdėstyti teismo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra prieštaringi. Vienu atveju nutarime teigiama, kad D. K. veiksmai gali būti pripažinti nedideliu chuliganizmu, jeigu tokie veiksmai tuo pačiu būtų susiję su akivaizdžiai šiurkščiu viešosios tvarkos pažeidimu ir reikštų aiškų visuomenės negerbimą. Kitu atveju jau teigiama, kad D. K. tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos pažeidimą ar žmonių rimtį, o į asmenį, siekiant jį įžeisti.
ATPK 174 str. yra nurodyta, kad nedidelis chuliganizmas yra ir necenzūriniai žodžiai viešosiose vietose, jeigu dėl to buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Konfliktas vyko dienos metu, apie 15 valandą, viešoje vietoje, netoli gyvenamųjų namų ir fermos, kur tuo metu dirbo darbininkai D. N., R. L. bei fermos savininkas Z. G.. D. K. ją garsiai šaukdama išplūdo ne tik necenzūriniais žodžiais, bet ir žodžiais, kurie ją įžeidė ir kurie pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors ji buvo išplūsta necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais už keliasdešimt metrų nuo gyvenamųjų namų ir fermos, tačiau necenzūrinius ir kitus įžeidžiančius žodžius girdėjo ir matė nurodyti liudytojai. Toks D. K. elgesys ne tik pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė žmonių rimtį, bet ir laikinai nutraukė fermoje darbinę veiklą. Vos tik ją pradėjo plūsti D. K., aukščiau nurodyti fermos darbuotojai iki konflikto vietos atėjo iki 15-20 metrų atstumu ir betarpiškai iš arti stebėjo netinkamą pažeidėjos elgesį. Apibendrinant tai, kas pasakyta, akivaizdu, kad D. K. išplūdo ją necenzūriniais žodžiais ir pasakė žodžių, kurie įžeidė, nors tai ir buvo padaryta dėl asmeninių aplinkybių, tačiau jos veikoje yra nedidelio chuliganizmo sudėtis, kadangi ji tuo pačiu pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė žmonių rimtį.
Administracinėse bylose teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Tai įpareigoja ATPK 256 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad įrodymus renka taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Teismas šią įstatymo nuostatą visiškai ignoravo. Jis neapklausė liudytojų D. N., R. L., nors teismo metu ji nurodė, kad fermos darbuotojai matė ir girdėjo visas įvykio aplinkybes. Todėl ši administracinė byla išnagrinėta paviršutiniškai, liko neišaiškintos svarbios aplinkybės. Tik apklausus visus aukščiau nurodytus liudytojus, galima bus teigti, buvo ar nebuvo pažeista viešoji tvarka ir sutrikdyta žmonių rimtis. Visapusiškai išnagrinėti administracinę bylą įpareigoja ir D. K. asmenybė. Per paskutinius keletą metų ji tris kartus jau buvo bausta už nedidelius chuliganizmus, paskutinį kartą už tokį nusižengimąji buvo bausta 2010 m. balandžio 16 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir (ar) pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas.
D. K. teisme parodė, kad ji ėjo per A. B. močiutės laukus, ten yra takelis, ji ten pagrinde ir vaikšto, nežinojo, kad toje žemėje yra įsėlis, tik po įvykio iš A. B. močiutės sužinojo, kad žemė yra A. B.. Įvykio dieną ji vedė karves, iš pradžių pravedė tris karves su sūnumi, po to viena vedė karvę ir veršiuką, būtent tuo metu matė, kad A. B. ant jos kažką šaukia. Nukentėjusioji A. B. teisme parodė, kad žemę jai šiemet kovo mėnesį padovanojo močiutė, kol žemė buvo močiutės, tai močiutė nieko nesakydavo D. K., jog ji eina per jos žemę. Įvykio dieną D. K. vedė karvę vieną kartą, ji dėlto nieko nesakė, tačiau kai ji vedė karvę antrą kartą, tada ji D. K. pasakė, kad žemė jau yra jos ir ji per ją nebevaikščiuotų. Tada D. K. ant jos pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais. Iš išdėstytų parodymų matyti, kad įvykio dieną D. K. savo karves vedė per svetimą žemę tuo pačiu taku kaip ir anksčiau, dėl ko ji nesulaukdavo jokių priekaištų iš ansktesnės žemės savininkės, t. y. elgėsi pagal praktiškai nusistovėjusius jos ir ankstesnės žemės savininkės santykius. Be to, ji jokių pretenzijų nesulaukė ir iš naujos savininkės A. B., kai vedė karvę pirmą kartą. Konfliktas tarp D. K. ir A. B. įvyko tuo metu, kai D. K. antrą kartą vedė karvę, o A. B. prie jos nuėjo paaiškinti, kad žemė jos ir kad D. K. daugiau per ją nevaikščiotų. Matyt, būdama įsitikinusi, kad tokios A. B. pretenzijos yra nepagrįstos (anksčiau dėl to jai pretenzijų niekas nereikšdavo ir ji nežinojo, kad A. B. yra teisėta žemės savininkė), D. K. ir iškoneveikė A. B., pasak jos, ją įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad konfliktas tarp D. K. ir A. B. įvyko dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir aptartuose D. K. veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti viešo konflikto provokavimo apraiškų ir siekio iššaukiančiai elgtis viešoje vietoje, žeminant A. B., ir tokiu būdu rodant nepagarbą visuomenei. Beje, pati nukentėjusioji teisme parodė, kad nors D. K. šauksmus girdėjo ir kiti darbininkai, tačiau kai ji su jais kalbėjo grįžusi, jie nekreipė į tai dėmesio, juokėsi, sakė ką ten „durniuoji“ su ja. Iš to seka, kad pašaliniai asmenys į asmeninio pobūdžio D. K. ir A. B. konfliktą nekreipė ypatingo dėmesio ir jų veikla dėl to nesutriko. Be to, liudytojas Z. G. parodė, kad matė įvykį, tačiau nieko nesakė, tik klausėsi. Taigi nekyla abejonių, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, asmeninio pobūdžio konfliktas tarp D. K. ir A. B., vykęs kaimo vietovėje pakankamai trumpai ir esant pakankamai dideliam atstumui iki gyvenamųjų namų ir fermos, nepažeidė viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties.
Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog apylinkės teismas, neapklausęs įvykį mačiusių fermos darbininkų liudytojų D. N. ir R. L., bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neišsiaiškino svarbių bylos aplinkybių. Jau minėta, kad pati nukentėjusioji teisme parodė apie minėtų darbininkų reakciją į konfliktą, be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad baigus tirti įrodymus, teisėjui paklausus, ar bus prašymų ir papildymų, posėdyje dalyvavusi nukentėjusioji prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus nepateikė. Taigi konstatuoti ATPK 256 str. nuostatų pažeidimą nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad D. K. anksčiau bausta administracine tvarka už nedidelius chuliganizmus, negali būti laikomas įrodymu, kad ji 2011 m. gegužės 9 d. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą.
Taigi pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Pažymėtina, kad nukentėjusioji A. B. dėl jos galimo įžeidimo gali kreiptis su skundu į apylinkės teismą inicijuodama baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka (BPK XXX skyrius).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.