Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, susipažinusi su administracinio nusižengimo byla, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gegužės 7 d. buvo gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje A. K. 2019 m. balandžio 30 d. surašytas protokolas dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 30 d., apie 18.53 val. Vilniuje, ties Ūmėdžių g. 92 namu, vairuodamas dviratį buvo neatsargus, važiavo pro stovintį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandydamas užvažiuoti ant gatvės bortelio griuvo ir apgadino stovintį automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole tokie A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išsprendžia klausimą, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, nurodomas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kur įtvirtintą jis padarė.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. K. pažeidė KET 9 punktą ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su eismo įvykio sukėlimu. Tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, jog KET 9 punkto reikalavimas yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą (Klaipėdos apygardos 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-182-360/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-10/2012 taip pat yra pažymėjęs, jog KET 9 punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagrindas.

Taip pat tyrimo metu nespręstas klausimas dėl automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko galimo pripažinimo nukentėjusiuoju, nors tai privalo būti atlikta. Pagal ANK 578 straipsnį nukentėjusiuoju laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Iš bylos medžiagos neaišku, kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala dėl automobilio Volkswagen apgadinimo. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadino automobilį Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole nukentėjusiuoju turėjo būti nurodytas žalą patyręs asmuo (fizinis ar juridinis). Nepripažinus šio asmens nukentėjusiuoju, jis neteko galimybės įgyvendinti ANK 579 straipsnio 1 dalyje numatytų nukentėjusiojo teisių, tarp jų teisės susipažinti su administracinio nusižengimo protokolu, gauti jo kopiją, susipažinti su kita bylos medžiaga.

Be to, administracinio nusižengimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį nusižengimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas konkrečiame ANK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio nusižengimo protokolas, išskyrus tuos ANK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, arba kad būtent kaltinamas asmuo yra kaltas dėl jo padarymo, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.).

ANK 593 straipsnyje numatyti veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti tyrimo metu administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, tarp jų apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas ir t.t.

Svarbu ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti bei komentuojamo straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą bei nustatyti kaltą asmenį galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikta A. K. administracinio nusižengimo byla yra neišsami, kadangi tyrimo metu nebuvo atlikti tyrimo veiksmai, būtini teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui, kas užkerta teismui kelią iš esmės nagrinėti šią bylą.

Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga, nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole A. K. yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl kurių buvo padaryta turtinė žala svetimam turtui – o būtent automobiliui Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad jis neigia, kad jo vairuotas dviratis kritimo metu kontaktavo su minėtuoju automobiliu. Tokio pobūdžio bylai išspręsti, esant šalių nesutarimui dėl eismo įvykio aplinkybių, taip pat paties fakto, jog toks įvykis apskritai buvo, labai svarbu surinkti objektyvius duomenis apie abiem transporto priemonėms, galimai dalyvavusioms eismo įvykyje padarytus apgadinimus, pėdsakus, kad būtų galima spręsti apie apgadinimų atitiktį vienos transporto priemonės kitai. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad joje nėra nei vienos transporto priemonės vizualinio fiksavimo, duomenys apie automobilio apgadinimus prieštaringi: papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, jog apgadinta automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės apdailos juostelė, tuo tarpu automobilio savininkas J. U. paaiškinime nurodo, kad nubraukta bagažinės apdaila ir galinis dešinys sparnas. Apie pėdsakus ant administracinės atsakomybėn traukiamo asmens vairuotos transporto priemonės (dviračio) apskritai duomenų nėra.

Byloje nėra duomenų ir dėl to, kokio dydžio žala eismo įvykio metu buvo padaryta J. U. naudotam automobiliui Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų, ar yra pareikštų pretenzijų dėl žalos atlyginimo, nėra duomenų, kokiu pagrindu ir sąlygomis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi šiuo automobiliu. Duomenis apie eismo įvykio metu padarytą žalą protokolą surašiusi institucija privalėjo surinkti tyrimo metu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, bylos medžiaga nėra išsami, nurodyti protokolo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme.

Dėl minėtų priežasčių, administracinio nusižengimo byla, kurioje A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei administracinio nusižengimo protokolo, surašyto A. K., turinio trūkumams pašalinti bei visai reikalingai medžiagai surinkti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-36511-2019, surašytą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, su bylos medžiaga grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei nurodytų trūkumų pašalinimui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.